Skelbimai

Po D. Britanijos sprendimo – liūdnos lietuvių reakcijos: gali tekti rinktis pilietybę (5)

Kovo 13-osios vakarą, Jungtinės Karalystės (JK) Parlamentas galutinai patvirtino „Brexit“ įstatymo projektą – Bendruomenių rūmai (palaikė 335, prieš balsavo – 287 parlamentarai) ir Lordų rūmai 274 balsais prieš 135 pritarė, jog nebeliktų pataisos dėl šalyje gyvenančių Europos Sąjungos (ES) piliečių teisės likti šalyje užtikrinimo. Lietuvos piliečių, gyvenančių JK situaciją aštrina ir tai, kad užuot susivieniję, Lietuvos politikai išeivijos tautiečius lyg atstumia, nesuteikdami jiems teisės į dvigubą pilietybę – išvykusiųjų galimybės efektyviai dalyvauti ir Jungtinės Karalystės, ir Lietuvos demokratiniuose procesuose yra apribotos.

ANGLIJA.today nuotr./ Po D. Britanijos sprendimo – liūdnos lietuvių reakcijos: gali tekti rinktis pilietybę
ANGLIJA.today nuotr./ Po D. Britanijos sprendimo – liūdnos lietuvių reakcijos: gali tekti rinktis pilietybę

Kovo 8-ąją Seime vyko diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“, kurioje aptarta dvigubos pilietybės problematika ir būtinybė imtis veiksmų dėl naujų iššūkių, kuriuos patiria svetur gyvenantys Lietuvos piliečiai, tačiau šiai dienai šios problemos sprendimo būdo vis dar nėra.

Bendra atmosfera – liūdina

Didžiojoje Britanijoje gyvenančios psichologės Evelinos Savickaitės-Kazlauskės teigimu, kol žinios „Brexit“ tema nuolat keičiasi ir jokių galutinių nutarimų dar nėra priimta, ji su vyru stengiasi nesileisti užvaldomi panikos. Šeimą neramina galbūt ne tik formalumai, su kuriais tikriausiai teks susidurti išeiviams, tačiau kur kas labiau liūdnai nuteikia bendra atmosfera, kuri skatina neigiamą požiūrį vienas kito atžvilgiu.

„Jau žinau kitų europiečių šeimų, kurios pakėlė sparnus dėl to, kad nesijaučia laukiami šioje šalyje. O kur dar atviri įžeidimai ar netgi agresyvūs išpuoliai prieš kitataučius. Kadangi pati šalis yra begalinėje nežinomybėje, yra daug klaustukų, informacijos neturi net tokios įstaigos kaip NHS, universtitetai ar kitos organizacijos, todėl nežinau, ar, tarkime, lietuvių Ambasada Londone galėtų aiškesnės informacijos suteikti“, – prisipažino psichologė.

Dvigubos pilietybės Lietuvos piliečiams klausimas E. Savickaitei-Kazlauskei taip pat kelia nerimą, pirmiausia dėl to, kad daug išeivių yra gana dviprasmiškoje situacijoje: „Manau, kad iš pagarbos tėvynainiams, Lietuvos politikai galėtų sparčiau priimti dvigubos pilietybės įstatymą. Esu tikra, patriotiškumas ir meilė Lietuvai nenukentėtų, netgi atvirkščiai“.

Mados platformos „Fashion Bloc“ įkūrėja, Londono lietuvė Ieva Zubavičiūtė tikino, kad meluotų, jeigu sakytų, jog „Brexit“ jos asmeniškai nepaveikė: naujienos šia tema jaudina, neramina, o kartais ir pykdo, tačiau pastarąją emociją dažniausiai sukelia žmonių nesusivokimas situacijoje: daugelis balsavusių, anot verslininkės, net nesupranta, kokią ateitį jų balsai nulėmė.

„Jeigu išvarytų iš JK, dėl savo likimo aš nesijaudinu, rastume ką veikti kitose šalyse – esame pasaulietiška šeima. Visgi nemanau, kad teks išvykti, galbūt bus apsunkintas pasilikimas, bet tai išspręsime. Mane kur kas labiau neramina prekybiniai JK ir ES ryšiai – tai gali tiesiogiai paveikti mano verslą“, – teigė I. Zubavičiūtė.

O štai dvigubos pilietybės klausimo verslininkė šiai dienai pernelyg nesvarstė, nes ji nėra tikra, ar norėtų būti Didžiosios Britanijos pilietė, tačiau tam, kad išvengtų galimų nesklandumų ateityje, nuolatinio gyventojo JK statuso patvirtinimą I. Zubavičiūtė žada susitvarkyti.

Išeivius laikyti antraeiliais lietuviais – nesąžininga

Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje tarybos narės, verslininkės Vaidos Filmanavičiūtės nuomone, nemaža dalis tautiečių laikosi įsikibę lietuviškų šaknų, nors jau seniai galėjo įgyti Didžiosios Britanijos pilietybę. Pašnekovė atviravo, kad dažnai lietuviai Lietuvoje įsivaizduoja išeivius kitaip nei yra iš tiesų: „Ir aš, ir mano draugai angliškai kalbame puikiai, esame pritapę prie JK visuomenės, tačiau atsisakyti to ryšio su savo Tėvyne tikrai nesinori. Būtent dėl šios priežasties, dėl savo patriotiškumo ir neįteisintos dvigubos pilietybės mes dabar atsidūrėme apsunkintoje situacijoje. Kas nutiks? Mano rato žmonės pragmatiški ir nors daugelis dabar tiesiog laukia, kol „Brexit“ derybos pajudės ir JK vyriausybė pateiks daugiau informacijos dėl mūsų statuso, dažnas turbūt rimtai susimąstys, ar neverta sau gyvenimą pasilengvinti ir tapti JK piliečiais.“

V. Filmanavičiūtė skeptiškai žvelgia į susidariusią situacija, juk jeigu užsienyje gyvenančių lietuvių skaičius siekia kone dvidešimt procentų, tai kaip gali tokia maža šalis jų atsisakyti ar tiesiog nepaisyti jų interesų? Pasak verslininkės, išvykusieji Lietuvos neišsižadėjo, rankose laikomi vis dar lietuviški pasai, ar sąžininga tuomet išeivius laikyti antraeiliais lietuviais?

„Realiai sienos atsivėrė prieš mažiau nei penkiolika metų. Buvo tikrai labai naivu tikėtis, kad judėjimas vyks tik viena kryptimi, t.y. turtingi užsienio investuotojai iš vakarų pasaulio pradės plūsti pro atvirus vartus su maišais pinigų. Tokiu sparčiu Lietuvos progresu ir jos žmonėmis reikia džiaugtis, bet jis dar nesibaigė. Lietuviai emigravę ir prisidedantys prie Lietuvos gerovės gyvendami užsienyje tiesiog atlieka kitokį, bet ne mažiau svarbų vaidmenį“, – tikino V. Filmanavičiūtė.

JK lietuvių bendruomenės kreipėsi į Parlamentą

Tautiečius vienijančios Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės siekdamos pabrėžti Lietuvos piliečių indėlį į JK ekonominį, kultūrinį, socialinį ir akademinį gyvenimą, oficialiai kreipėsi į Parlamentą. Visgi anot Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) naujai išrinkto pirmininko Vlado Oleinikovo, pasiūlymas garantuoti ES piliečiams teises nevaržomai toliau gyventi JK, kuris buvo atmestas, galėtų būti vertinamas labiau kaip simbolinis solidarumo gestas.

„Būtų keista sulaukti vienašališkų garantijų D. Britanijos išstojimo deryboms dar neprasidėjus, o ir Parlamento, ir vyriausybės atstovai pabrėžia didžiulį europiečių indėlį į JK akademinį, socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimus. Todėl neverta pasiduoti panikai – ES šalių piliečiams tiesioginės deportacijos grėsmės nėra, greičiausiai, atsiras tik papildomų biurokratinių aplinkybių, ypač, naujai atvykstantiems. Dauguma Lietuvos piliečių, šiuo metu gyvenančių JK, gali įgyti nuolatinio gyventojo statusą patvirtinančius dokumentus“, – teigė V. Oleinikovas.

Nors nuolatinio gyventojo kortelė – tarpinis žingsnis link pilietybės, JKLJS pirmininkas abejoja, ar dauguma lietuvių ryšis atsisakyti Lietuvos/ES pilietybės, tačiau mano, jog neįteisinus dvigubos pilietybės yra rizika prarasti užsienyje labiausiai įsišaknijusius piliečius, pvz.: mokslininkus, menininkus, kurie savo veikla galėtų prisidėti prie Lietuvos vardo sklaidos. Taip pat planuojantiems likti labai svarbi yra ir faktais pagrįstos praktinės informacijos sklaida, o norintiems grįžti kaip niekad reikalinga aiški informacija ir „atviras glėbis“ iš Lietuvos.

flickr.com (Luke Strange) nuotr./ Po D. Britanijos sprendimo – liūdnos lietuvių reakcijos: gali tekti rinktis pilietybę

Lietuvos politikų požiūris išplėšia dalį tautiško žmogaus širdies

Tarptautinės ir ES teisės ekspertė, JK imigracijos paslaugų įmonės „SS Family Partners Ltd“ Londone įkūrėja, OISC (JK imigracijos paslaugų komisaro, angl. Office of Immigration Services Commissioner) licenzijuota specialistė Saulė Voluckytė kasdien teikia konsultacijas ES ir trečiųjų šalių piliečiams JK imigracijos, leidimo gyventi ir Britanijos pilietybės temomis.

Ar dažnai sulaukiate susirūpinusių lietuvių klausimų, dvejonių, nerimo „Brexit“ tema?

Tai yra be galo aktuali tema. Kreipiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kiti ES piliečiai. Kai kurie lietuviai pradėjo tvarkytis dokumentus dar praėjusių metų pradžioje ir šiuo metu jau turi teisę nuolatos gyventi JK. O štai tautiečiai, kurie gyvena čia ilgiau, įtvirtino savo imigracijos statusą šalyje dar gerokai prieš „Brexit“.

Labiausiai nerimauja ES piliečiai, kurie pragyveno JK dvidešimt metų ir daugiau. Jie atvyko į šią šalį, sukūrė šeimas su Britanijos piliečiais, užaugino vaikus, kurie yra Britanijos piliečiai. Būtent šie ES piliečiai jaučiasi asmeniškai išduoti. Jiems patinka ES piliečio statusas, laisvė keliauti ir gyventi JK bei kitose ES valstybėse. Šie asmenys nebūtinai nori siekti Britanijos pilietybės.

Taip pat, skirtingai, nei naujųjų ES valstybių narių piliečiai, senųjų valstybių piliečiai nėra JK Vidaus reikalų ministerijos (angl. Home Office) apskaitoje. Jiems nebuvo taikomas reikalavimas registruotis atvykus į šalį.

Ar būtina nuolatinio gyventojo statusą patvirtinti teisiškai, o galbūt jis įsigalioja automatiškai, jeigu pragyventa bei dirbta/studijuota šalyje penkerius metus?

Visi JK imigracijos specialistai vienareikšmiškai rekomenduoja siekti įteisinti savo statusą šalyje. Vien todėl, kad yra visiškai neįmanoma prognozuoti, koks bus teisinis ES piliečių padėties JK reglamentavimas ateityje.

Šiuo metu, ES piliečio statusas yra itin privilegijuotas. Teisiškai, ES piliečiams nėra taikomi JK imigracijos apribojimai. Tol, kol JK yra ES narė, ES piliečiu teisės negali būti varžomos ar ribojamos.

Nuolatinio gyventojo statusas gali galioti automatiškai, tačiau šį statusą būtinai turi patvirtinti JK Vidaus reikalų ministerija. Šis dokumentas yra išduodamas tuomet, kai asmuo įrodo, kad atvyko į JK įgyvendinti ES judėjimo laisvę, šia ES teise naudojosi nuolatos ir JK pragyveno ištisai penkerius metus.

Asmenys, kurie turi teisę į ES laisvą judėjimą, yra darbuotojai, studentai, laisvai samdomi darbuotojai (angl. self-employed) ir save išlaikantys asmenys (angl. self-sufficient persons). Atskirais atvejais, teisė gyventi nuolatos gali būti suteikiama ir neišdirbus penkerių metų JK.

Studentams ir save išlaikantiems asmenims yra privaloma turėti atitinkamą sveikatos draudimą. Būtent šių asmenų paraiškos yra atmetamos dažniausiai, nes jie negali įrodyti, kad turi reikalaujamą sveikatos draudimą.

Ar iš tiesų nuolatinio gyventojo statuso patvirtinimo dokumentą turintiems lietuviams (ir visiems ES piliečiams, gyvenantiems JK) „Brexit“ įtakos neturės? Nežinomybė daugeliui tautiečių kelia dvejones.

Tie asmenys, kuriems yra suteiktas dokumentas, patvirtinantis leidimą gyventi JK nuolatos, gali būti ramūs, nes jie jau įgijo tokią teisę ir ši teisė nebegali būti ribojama ar varžoma. Apie tokios teisės atėmimą negali būti net kalbos. Šis dokumentas taip pat apgina asmenis, kurie po penkerių metų JK patiria negalią ar traumą ir daugiau nebegali dirbti.

Po to, kai suteikiamas dokumentas, patvirtinantis teisę JK gyventi nuolatos, yra svarbiausia neišvykti dviems metams iš šalies. Jei išvykstama iš JK dviems metams ar ilgiau, šio dokumento apsauga nutrūksta ir teisė gyventi ir dirbti Didžiojoje Britanijoje turi būti įgijama iš naujo pagal naujas taisykles.

Būtent tokiais atvejais, Britanijos pilietybės įgijimo klausimas tampa aktualus. Išeiviai užsidirbo teisę JK gyventi nuolatos ir nori, kad įgytos teisės ir privilegijos ateityje nenutrūktų jų pačių ir jų atžalų atžvilgiu ateityje.

Kur rekomenduotumėte kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso patvirtinimo?

Reikėtų kreiptis į JK Vidaus reikalų ministeriją. Yra gana kebli 83 psl. forma/paraiška, kurią būtina užpildyti. Taip pat yra nustatytas privalomų dokumentų sąrašas, kurių originalus reikia pateikti. Paraišką galima pildyti elektroniniu būdu ir popieriniame formate.

Rekomenduojama dėl tokios paraiškos pildymo konsultuotis su licenzijuotu imigracijos paslaugų teikėju, tačiau konsultantą reikia gana kruopščiai atsirinkti, nes kai kurie, vedami inercijos, pradeda taikyti taisykles, kurios galioja tik trečiųjų valstybių piliečiams ir yra visai negaliojančios ES piliečių atžvilgiu.

Kalbant apie dvigubą pilietybę Lietuvos Respublikos piliečiams. Kokias problemas, manote, šio įstatymo patvirtinimas išspręstų?

Tam tikru momentu, lietuviai, gyvenantys užsienyje, turės siekti tos valstybės pilietybės, kad galėtų sėkmingai įtvirtinti savo paties ir savo šeimos statusą, laisvai vystyti ir plėtoti savo verslą ar įsitraukti į politinę veiklą.

Kuriozas yra ir tame, kad JK, suteikdama Britanijos pilietybę, taria Lietuvos piliečiui: „Tu esi toks pat vertingas, kaip ir bet kuris britas“, tuo tarpu, Lietuvoje girdimas nepasitenkinimas, taigi, reikia atimti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes dviguba pilietybė yra negalima. Ir nesvarbu, kad tokiu atveju, dvi valstybės patvirtino, kad asmuo yra vertinga jos visuomenės dalis ir yra nepriekaištingos reputacijos.

Kaip jaustis tokiam žmogui, kuris užaugo Lietuvoje, išmoko lietuvių kalbą mokykloje ir galimai studijas tęsė Lietuvos universitetuose?

Toks asmuo visuomet save laikė lietuviu, tačiau turi integruotis, kad galėtų plačiau realizuoti save ir pasinaudoti teikiamomis galimybėmis.

Neatsakingas Lietuvos politikų požiūris išplėšia dalį tautiško žmogaus širdies, kuris dar daug gali nuveikti ir Lietuvos, ir Britanijos labui. Širdyje jis – visada lietuvis. Tai yra jausmas, kai atimama prigimtinė teisė būti ir likti lietuviu bei plėtoti lietuvybę.

DELFI.lt


Komentarai

teisybe Paracetamolistine Anglija-Lietuva kvadratu.
to Nikalaj Varnado kad speju ir pats emigrantas busi, sedi Lietuvoje kaholas ir mokina lietuvius
Slaptas Graudu kai zmogus su rusisku vardu kalba Lietuvos vardu.
Nikolaj Varnado To emigrante -> tikiuosi tu esi zodzio zmogus taip ir padarysi.. Visos Lietuvos vardu didelis aciu!!!


Imigracija


RebelheartRebelheartGEGUŽĖS 13 / LEEDS
Gongų maudynėsGongų maudynėsGEGUŽĖS 28 / ARDINGLY
POP LadiesPOP LadiesBALANDŽIO 29 / PETERBOROUGH
RadistaiRadistaiGEGUŽĖS 28 / IPSWICH
Emilija iš Laisvės alėjosEmilija iš Laisvės alėjosGEGUŽĖS 21 / LONDON
MinoMinoGEGUŽĖS 12 / LONDON
Sasha Song koncertasSasha Song koncertasGEGUŽĖS 19 / LONDON
Sekminės 2017 Lithuanian FestSekminės 2017 Lithuanian FestBIRŽELIO 4 / LONDON
YvaYvaBIRŽELIO 10 / LONDON
POP LadiesPOP LadiesBALANDŽIO 28 / LONDON
Naktinės personosNaktinės personosGEGUŽĖS 13 / LONDON
Gongų maudynėsGongų maudynėsBIRŽELIO 11 / ARDINGLY
RadistaiRadistaiGEGUŽĖS 27 / PETERBOROUGH
Tadas Blinda. PradžiaTadas Blinda. PradžiaBALANDŽIO 25 / CRAWLEY

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!