Skelbimai

Nenorintis atlikti karo prievolės emigrantas šauktinis bijo grįžti į Lietuvą: „Svarstau atsisakyti Lietuvos pilietybės“

Atsisakyti Lietuvos pilietybės ar bijoti, kad vos grįžęs į Lietuvą bus sulaikytas? Tokia dilema kilo 26 metų Giedriui, jau aštuonerius metus gyvenančiam emigracijoje.

Alfredo Pliadžio nuotr. / Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ šauktinių priesaika
Alfredo Pliadžio nuotr. / Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ šauktinių priesaika

Prieš keletą metų gautas ir ilgai ignoruotas šaukimas į privalomąją karo tarnybą dabar vaikinui kelia galvos skausmą: kariuomenė jį kviečia prisistatyti į karo prievolės punktą ir atlikti pilietinę pareigą. Tuo tarpu Giedrius tarnauti nenori, nes Airijoje turi gerą darbą ir sako, kad pasišalinęs 9 mėnesiams jį garantuotai praras.

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovai pažymi, kad Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams pareiga atlikti karo prievolę galioja vienodai, o tiesiog išsibraukti savęs iš sąrašų nėra įmanoma. Panašioje situacijoje kaip Giedrius atsidūrusiems asmenims Tarnyba pataria būti geranoriškiems ir komunikuoti. Anot Tarnybos atstovų, esant pagrįstoms priežastims karinė tarnyba gali būti atidėta.

Grįžti nenori dėl darbo

Gyventi į Jungtinei Karalystei priklausančią Šiaurės Airiją dabar 26 metų Giedrius išvažiavo 2010 m., vos sulaukęs pilnametystės. Netrukus jis išsiregistravo iš Lietuvos ir savo gyvenamąją vietą registravo Šiaurės Airijoje. Pradėjęs nuo paprasto darbo drabužių sandėlyje, Giedrius vėliau gavo darbą „Vodafone“ pardavimų skyriuje, kur įsitvirtino ir pradėjo sėkmingą karjerą IT sektoriuje. Ramų Giedriaus gyvenimą prieš keletą metų, jis pats sako tiksliai neprisimenantis kada (anksčiausiai tai galėjo įvykti 2015 m., nes tais metais buvo grąžinta privalomoji karinė tarnyba, – 15min), sudrumstė Lietuvoje likusios mamos skambutis. Ši jį informavo apie į namus Lietuvoje atėjusį laišką, kad jis yra šaukiamas atlikti karinę tarnybą.

„Aš pagalvojau – kam aš ten reikalingas? Labai gerą darbą turėjau, man tokių nesąmonių nereikia“, – sakė Giedrius.

Vaikinas nutarė laišką tiesiog ignoruoti. Sėkmingai karjeros laiptais kilęs Giedrius 2017 m. persikraustė iš Šiaurės Airijos į Airiją ir įsidarbino naujame darbe, kuriame, anot jo paties, gauna atlyginimą, keliolika kartų didesnį negu vidutinis atlyginimas Lietuvoje. 2018 m. jis pirmąkart nuo laiško gavimo norėjo grįžti namo, į Lietuvą. Sausį Giedrius parašė regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui klausdamas, kokia yra jo situacija ir kaip jis galėtų būti pašalintas iš sąrašų.

„Paklausiau, kokių formų reikia, ką man užpildyti, kad išbrauktų iš sąrašų. Sakiau, kad gaudamas tokius pinigus aš tikrai nežadu grįžti į Lietuvą 9 mėnesius „Counterstrike“ žaisti“, – teigė Giedrius.

Giedrius buvo informuotas, kad jis gali tik pateikti prašymą, kad jo tarnyba būtų atidėta. Karo prievolės tarnyba jo paprašė, kad jis pateiktų darbo sutartį. Tačiau IT srityje dabar dirbantis Giedrius teigė, kad jo darbdaviai nesutinka, kad jis ją viešintų. Kariuomenei Giedrius atsiuntė oficialų darbdavio raštą su jo pareigomis ir gaunamu atlyginimu. Tačiau gavo atsakymą, kad darbas ir gyvenimas užsienyje neatleidžia nuo karinės prievolės. Taip pat vaikinui karo prievolės skyrius pranešė, kad kadangi į savo regioninį karo prievolės skyrių neprisistatė jau du kartus, jis bus ieškomas pasitelkiant policiją. Susirašinėjimas tęsėsi: grįžti tarnauti Giedrius nenorėjo.

„Aš jiems ėmiau aiškinti, kad šitą įstatymą įdiegė, kai jau buvau išvažiavęs ir išsiregistravęs. Sakiau, kad aš, tiek metų užsienyje praleidęs, galiu tiesiog atsisakyti Lietuvos pilietybės ir naudoti Jungtinės Karalystės pasą, nes ten gyvenau daugiau kaip penkerius metus“ , – sakė Giedrius.

Giedriaus teigimu, jo dabartinėje situacijoje jam pateikti prašymą dėl Jungtinės Karalystės pilietybės ir „visiškai išsižadėti Lietuvos“ tampa vienintele galimybe išvengti karinės tarnybos ir neprarasti darbo. Tai, anot jo, jam pavyktų padaryti nesunkiai: Jungtinėje Karalystėje gyveno pakankamai laiko, tereikėtų išlaikyti egzaminą ir susimokėti.

„Pasakiau jiems: negaliu patikėti, kad Lietuvėlė taip nusivažiavo, jog verčia savus piliečius atsisakyti pilietybės. Pasakiau, kad tikriausiai kiti prievolininkai padarys lygiai taip pat“, – piktinosi Giedrius.

Giedrius teigia, kad karinės prievolės būtų galėjęs išvengti, jei būtų pateikęs aukštojo mokslo baigimo diplomą ir parodęs, kad dirba pagal specialybę. Tačiau vaikinas teigė diplomo neturintis, nes viską pasiekė tik savo darbu.

„Kaip suprantu, jei sunkiai žmogus dirbi, jiems tas nerūpi, jei neturi specialybės“, – skundėsi Giedrius.

Kariuomenė su Giedriumi susisiekė ne tik elektroniniu būdu. Nors vaikino tėvai išsiskyrė daugiau negu prieš 20 metų ir nuo tada jis su tėvu nebendravo, šių metų balandžio pradžioje Giedrius sulaukė netikėtos „Facebook“ žinutės. Rašė Giedriaus brolis, kurio jo tėvas susilaukė su kita moterimi. Brolis informavo Giedrių, kad Giedriaus tėvo adresu atėjo laiškas. Laiške buvo šaukimas Giedriui atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą Tauragėje balandžio 18 d. Vaikinas mano, kad siųsdama laišką jo tėvo adresu, kariuomenė jo asmens duomenis naudojo be sutikimo.

„Kokią jie teisę turi paimti ir išsiųsti laišką žmonėms, su kuriais aš nebendravau 21 metus, ir paprasčiausiai dalintis duomenimis? Aš tuo adresu niekad nesu buvęs registruotas, niekada tuo adresu nesu lankęsis. O jie ne tik išsiuntė registruotą laišką, bet ir padavė žmogui, kuris nesu aš. Tas laiškas turėjo ateiti man, aš atsiimdamas turėjau pasirašyti, bet jį atidavė mano broliui“, – sakė Giedrius.

Šiemet Giedrius nori trumpam grįžti į Lietuvą. Tačiau bijo, kad sugrįžęs bus „su antrankiais supakuotas ir surakintas“.

„Dabar, jei grįšiu ir policija išgirs mano vardą, jie gali patikrinti ir suimti mane. Vienintelis būdas man atsikratyti pavojaus nuo savo galvos yra paprasčiausiai pasikeisti pilietybę. Aš kaip suprantu, jie mane verčia pasikeisti pilietybę“, – nuogąstavo vaikinas.

Giedrius sako, kad turi ir nelietuvių draugų, kuriems norėtų parodyti Lietuvą, tačiau baiminasi. Vaikinas sako nežinantis, ką daryti. Giedrius teigia, kad nenori prarasti Lietuvos pilietybės, bet jam tai ima atrodyti vienintelė išeitis.

Karo prievolės tarnyba: užsienyje registruoti lietuviai turi tokias pačias pareigas

15min išsiuntė klausimus apie Giedriaus situaciją Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai. Į klausimus atsakė tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė. Ji teigė, kad jokie specifiniai būdai būtent užsienyje gyvenantiems ir registruotiems Lietuvos piliečiams būti išbrauktiems iš sąrašų neegzistuoja.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Vien tik išvykimas (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, kadangi karo prievolė kyla iš Lietuvos pilietybės turėjimo. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.

Žinoma, asmeniui galimas tarnybos atidėjimas ar atleidimas nuo karo prievolės, numatyti Karo prievolės įstatymo atitinkamai 15 ir 3 str. bendrais pagrindais, kaip ir visiems karo prievolininkams.

Žinoma, į užsienyje gyvenančių karo prievolininkų padėtį stengiamasi atsižvelgti – jiems sudaromos sąlygos kontaktuoti su savo karo prievolės skyriais nuotoliniu būdu, vertinant atidėjimo klausimus atsižvelgiama į jų gyvenimiškas aplinkybes užsienyje, derinamos jų atvykimo į Lietuvą dėl karo prievolės procedūrų datos, apmokamos kelionės išlaidos“, – sakoma Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atsakymuose.

Dėl tarnybos atidėjimo Giedrius galėtų kreiptis. G.Kazlauskienės teigimu, į privalomąją tarnybą šaukiamas karo prievolininkas gali pateikti argumentuotą prašymą dėl tarnybos atidėjimo dėl neproporcingai didelės žalos jo ar visuomeniniams interesams, jei mano, jog tokia žala jam kiltų ir jos būtų galima išvengti. Prašymas, anot jos, būna svarstomas specialių komisijų, ir jei būtų įrodyta žala, tarnyba būtų atidedama einamiesiems metams arba trumpesniam laikotarpiui. Visi prašyme pateikti faktai turi būti pagrįsti dokumentais, juos reikia pateikti regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui. G.Kazlauskienė taip pat akcentavo, kad Giedriui bausmė už neatvykimą į jo administracinio nusižengimo nagrinėjimą negresia, tiesiog tuomet jo nusižengimas nagrinėjamas jam nedalyvaujant.

„Baudžiama už neatvykimą ir nesusisiekimą su karo prievolės padaliniais laiku, sveikatos nepasitikrinimą, neišvykimą į tarnybą, nepranešimą apie save duomenų, išvykus į užsienį daugiau kaip 6 mėn. Už neatvykimą į administracinio nusižengimo nagrinėjimą nėra baudžiama, tai nėra nusižengimas pats savaime. Nusižengimas tokiu atveju būtų nagrinėjimas be paties karo prievolininko paaiškinimų, be jo galimai pateiktų švelninančių aplinkybių – dėl to nukentėtų paties karo prievolininko interesai. Todėl visais atvejais raginame karo prievolininkus nebijoti, nesislapstyti, bendrauti su savo karo prievolės skyriumi“, – nurodė G.Kazlauskienė.

Jos teigimu, jei karo prievolininkas geranoriškas, bendradarbiauja, paprastai yra skiriama pati mažiausia įmanoma – 15 eurų – bauda. Protokolas gali būti surašytas ir nuolatiniu būdu. Ar Giedrius, vėliau grįžęs į Lietuvą, išties galėtų būti sulaikytas policijos? Pasirodo, kad taip.

„Policijos procedūrų komentuoti negalime, tačiau tokie karo prievolininkai neretai yra perduodami policijos paieškai, todėl tokia galimybė neatmestina“, – nurodė G.Kazlauskienė.

Pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovės, nuo 2015 m. asmenų, kurie už karinės tarnybos vengimą būtų sulaukę baudžiamosios atsakomybės, dar nebuvo, bet „šioje srityje yra dirbama“.

„Procedūros tobulinamos, esame tikri, jog sulauksime sėkmingų baudžiamųjų bylų baigčių. Anksčiau, iki šaukimo sustabdymo, tokių atvejų yra buvę, pvz., 2008 m. buvo 16 atvejų“, – nurodė G.Kazlauskienė.

Paklausta, kada privalomosios karo priemonės vengimas tampa nebe administraciniu, o baudžiamuoju nusižengimu, ji nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė yra taikoma, kai karo prievolininkas sistemingai nevykdo savo pareigų, taip pat vengia prievolės sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastodamas dokumentus.

O ar Lietuvos pilietybės atsisakymas išties padėtų Giedriui išvengti atsakomybės? Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovė pažymi, kad gavus oficialią informaciją, kad asmuo neteko Lietuvos pilietybės, šaukimo į privalomąją tarnybą procedūros išties būtų nutraukiamos. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad administracinė ar baudžiamoji atsakomybė tebebūtų taikomos, nes nusižengimai ar nusikaltimai jau būtų buvę atlikti.

Paklausta, kaip turėtų elgtis užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurie baiminasi prarasti darbą, G.Kazlauskienė pataria visų pirmą komunikuoti su karo prievolės skyriumi.

„Visais atvejais palankiausia karo prievolininkui yra komunikuoti su savo karo prievolės skyriumi, vykdyti procedūras, kurių didžiąją dalį galima atlikti nuotoliniu būdu, pagal poreikį pateikti svarius, argumentuotus ir dokumentais paremtus prašymus dėl atidėjimo. Jei visgi tektų atlikti tarnybą – nepamiršti, jog tik dėl to, kad valstybė, kurioje jie užaugo, yra laisva ir demokratinė, jie gali laisvai išvykti, be kliūčių keliauti po Europą. Šias laisves ir teises visą laiką reikia ginti, o dabar atėjo laikas šią pareigą atlikti dabartinei kartai“, – sako G.Kazlauskienė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Užsienyje gyvenančius karo prievolininkus Karo prievolės ir komplektavimo skyrius taip pat kviečia susipažinti su atsakymais į šiuos dažnai užduodamus klausimus.

Gyvenu užsienyje jau 1 metus, ar turiu kokių nors pareigų karo prievolei?

Karo prievolininkai, nuo 18 iki 60 metų vyrai, išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo nedelsdami informuoti savo regioninį karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį (kurio teritorijoje karo prievolininkas gyveno prieš išvykdamas) apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą. Ši informacija reikalinga karinės įskaitos tvarkymui, kuri padėtų susisiekti su karo prievolininkais paskelbus mobilizaciją ar informuojant dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Nuskenuotą savo pasirašytą pranešimą apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą kartu su nuskenuotu asmens dokumentu reikia nusiųsti savo regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui el. paštu. Asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, bus taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. Pakartotinis tokių pareigų neatlikimas gali užtraukti baudą iki šimto keturiasdešimties eurų. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę su maksimalia laisvės atėmimo iki 3 metų sankcija.

Aš esu ir Lietuvos, ir Norvegijos pilietis, išsideklaravau iš Lietuvos, negi reiks tarnauti?

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Vien tik išvykimas (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, kadangi karo prievolė kyla iš Lietuvos pilietybės turėjimo. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.

Jeigu žmogus kitoje valstybėje gyvena jau daug metų, pvz., 15 ir daugiau, jis vis tiek privalo pranešti apie savo gyvenamąją vietą?

Informuojame, jog tokiems vaikinams yra galimybė patekti į šaukiamųjų sąrašus ir būti pašauktiems į Lietuvos kariuomenę. Vien tik išvykimas (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo piliečio ir karo prievolininko pareigų, kadangi karo prievolė kyla iš Lietuvos pilietybės turėjimo. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.

Ar žmogus, gyvenantis mobilų gyvenimą užsienyje, ir dažnai keičiantis gyvenamąją vietą, kaskart privalo informuoti karo prievolės ir komplektavimo skyrius apie gyvenamos vietos pakeitimus iki tol, kol jam sukaks 60 metų?

Tikrai taip. Tai nesukelia didelių kaštų, kadangi apie gyvenamąją vietą prašome informuoti el. paštu.

Ar žmonės, kurie yra sulaukę pilnametystės ir turi Lietuvos pilietybę, tačiau yra gimę kitoje valstybėje ir joje gyvena, pvz., Vokietijoje, JAV ar pan., taip pat turi pranešti apie esamą gyvenamąją vietą?

Taip. Pareiga siejama su pilietybe. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.

Kodėl žmogus, gyvenantis ne Lietuvoje, privalo pranešti apie savo gyvenamąją vietą?

Ši informacija reikalinga karinės įskaitos tvarkymui, kuri padėtų susisiekti su karo prievolininkais paskelbus mobilizaciją ar informuojant dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Jeigu asmuo, gyvenantis užsienyje, nepranešė iki rugsėjo 1 d. apie savo gyvenamąją vietą karo prievolės ir komplektavimo skyriams, ar tai reiškia, jog jis jau nuo tos dienos yra persekiojamas administracinės, o kai kuriais atvejais ir baudžiamosios atsakomybės?

Pažymėtina, jog į užsienį išvykę karo prievolininkai visąlaik privalėjo teikti informaciją nuo Karo prievolės įstatymo įsigaliojimo 1996 m., šiuo metu taikoma KPĮ 37 str. nuostata įstatyme atsirado 2015 m. ir nuo to laiko nesikeitė. Nuo rugsėjo 1 d. bus peržiūrimi atvejai, kuomet karo prievolininkai išvyko į užsienį ir nepranešė reikiamos informacijos, ir aptikus nusižengimus bus taikoma administracinė, o itin rimtais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat primename, jog pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą administracinę atsakomybę galima taikyti ir nuotoliniu būdu, asmeniui nedalyvaujant.

Kas man apmokės kelionės išlaidas?

Apie gyvenamąją vietą informuojama el. paštu. Jei patekote į šaukiamųjų sąrašus, pirmajam kontaktui atvykti nebūtina, galima kontaktuoti su savo regioniniu karo prievolės ir komplektavimo skyriumi ir nuotoliniu būdu. Į privalomąją tarnybą šaukiamiems karo prievolininkams yra apmokamos kelionių (pirmyn ir atgal į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, karinės medicinos ekspertizės komisiją ir tarnybos vietą) išlaidos. Karo prievolininkams, gyvenantiems Lietuvoje, kompensuojama ne daugiau kaip 5,7 eurų už vieną kelionę. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra Europoje. kompensuojama ne daugiau kaip 98,8 eurų už vieną kelionę. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje ir ji nėra nė vienoje Vyriausybės nutarimo priede išvardintoje užsienio valstybėje, kompensuojama ne daugiau kaip 380 eurų. Gyvenamąja vieta laikoma deklaruota gyvenamoji vieta, nebent karo prievolininkas pateikia dokumentus, nurodančius kitą faktinę gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos karo prievolininkams bus kompensuojamos po to, kai jis regioniniam karo prievolės ir komplektavimui skyriui, pateiks prašymą kartu su patirtas kelionės išlaidas patvirtinančiais dokumentais (bilietais, čekiais, kt.).

Jei patekau į šaukiamųjų sąrašus ir gyvenu užsienyje, ką daryti?

Karo prievolininkas privalo atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių arba nuotoliniu būdu pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją. Dokumentų pateikimas nuotoliniu būdu – pateikti reikalingų dokumentų patvirtintas kopijas (LR pasas ar asmens tapatybės kortelė, išsilavinimą rodantys dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, pagal poreikį dokumentai, kuriais pagrindžiami Karo prievolės įstatymo 3 str. ir 15 str. 1 d. numatyti atleidimas nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimas. Jei pateikti dokumentai buvo išduoti ne lietuvių kalba, jie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti susegti su dokumentais ar su teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis dokumentų kopijomis.

Ar galima sveikatą pasitikrinti užsienyje?

Norint atleidimo nuo karo prievolės ar tarnybos atidėjimo dėl medicininių priežasčių, būtina atvykti į Lietuvą ir praeiti karinę medicininę komisiją.

Noriu tarnauti užsienio šalies kariuomenėje, ar galima?

Lietuvos Respublikos pilietis, norintis atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi kreiptis dėl LR Vyriausybės leidimo (kreipiamasi į VRM). Su šiuo leidimu atlikus tarnybą NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios tarnybos įskaitymo. Perspėjame! Pilietybės įstatymo 24 str. 4 p. numato – LR pilietybės netenkama, jeigu LR pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Vyriausybės leidimo. Kreiptis dėl leidimo suteikimo galima pateikiant prašymą Vidaus reikalų ministerijai tiesiogiai, atvykus į VRM, arba atsiunčiant registruotu paštu, per pasiuntinį ar elektroniniu būdu VRM oficialiuoju elektroninio pašto adresu. Prašyme turi būti nurodyta, kokios valstybės ir kokioje tarnyboje prašoma leidimo tarnauti, taip pat pateikta informacija, ar pareigoms kitos valstybės tarnyboje eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ar tik duoti priesaiką tai valstybei.

Tarnybą pradeda pirmieji šiais metais šauktiniai Kartu su prašymu Lietuvos Respublikos pilietis pateikia: 1. galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu prašymas pateikiamas registruotu paštu ar per pasiuntinį, pateikiama (-os) notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta (-os) šio (šių) dokumento (-ų) kopija (-os); 2. funkcijų, kurias Lietuvos Respublikos pilietis, eidamas pareigas kitos valstybėse tarnyboje, turės atlikti, aprašymą; 3. gyvenimo aprašymą. Atvejų, kai Vyriausybė duoda leidimą piliečiui atlikti tarnybą ES ar NATO šalyse, tikrai yra buvę. Dauguma tokių prašymų paprastai būdavo patenkinami.

15min.lt


Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!