Lietuviškų įstatymų nasrai: žmogaus nėra, jei nedeklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje arba užsienyje

Į Anglija.today redakciją kreipėsi Jungtinės Karalystės (JK) lietuvis, kuris atostogaudamas Lietuvoje atsidūrė keblioje situacijoje – norėdamas atnaujinti nebegaliojantį lietuvišką pasą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje, jis sužinojo, jog negaliojančių asmens dokumentų atnaujinimas neįmanomas, kol vietinėje savivaldybėje nebus deklaruota gyvenamoji vieta arba išvykimas iš Lietuvos (deklaruota gyvenamoji vieta užsienyje).

Anglija.today montažas / Lietuviški pasai ir nasrai
Anglija.today montažas / Lietuviški pasai ir nasrai

Žemiau pateikiame JK lietuvio laišką:

Ankstyvą darbo dienos rytą, po valandos praleistos Vilniaus spūstyse įstrigusiame autobuse, įžengiau į Migracijos valdybos pastatą. Tvarkingai, kaip ir visi, atsispausdinau eilės numeriuką ir, nepraėjus nė dviem valandoms bei 30 žmonių, jau sveikinausi su paslaugia, maloniai besišypsančia valstybės tarnautoja, priimančia prašymus naujų asmens dokumentų išdavimui. Deja, matyt tądien ne ta koja išlipau iš lovos, nes mano asmens kodą surinkusi ir į monitoriaus ekraną žvilgtelėjusi tarnautoja nedelsiant surūstėjo, jos veidas persimainė ir įgavo akmeninę išraišką:

- Kodėl jūs nedeklaravote gyvenamosios vietos? Negalime priimti prašymo dėl naujo paso išdavimo, kol savivaldybėje arba seniūnijoje nedeklaruosite gyvenamosios vietos Lietuvoje arba užsienyje.

Po tokio skambaus pareiškimo aš net sutrikau. Kažką nerišliai suveblenau, jog aš jau penkerius metus gyvenu Anglijoje, o išvykimą iš Lietuvos esu deklaravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (pažymėjęs atitinkamą langelį mokesčių deklaracijoje). Tarnautoja nedelsiant atkirto, jog mokesčiai mokesčiais, o gyvenamosios vietos deklaracija būtina, jei noriu gauti asmens dokumentą. Be to, Migracijos valdyba nemato VMI duomenų bazės, kurioje deklaruotas mano išvykimas.

Kiek atsigavęs po pirmo šoko, aš puoliau aiškinti, jog tuomet, kai išvykau iš Lietuvos, įstatymai nereikalavo privalomai deklaruoti gyvenamosios vietos (įstatymas dėl privalomos gyvenamosios vietos deklaracijos įsigaliojo tik nuo 2018 m.), tačiau Migracijos valdybos tarnautoja buvo nepalaužiama it uola. Galiausiai, jau man įsikarščiavus, į klausimą, ar valstybinių duomenų bazių įrašai ir gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimai yra aukščiau Lietuvos piliečio, norinčio atnaujinti asmens dokumentus, sulaukiau atsakymo, jog savivaldybėje nedeklaravus gyvenamosios vietos paso negausiu, nes manęs „nėra“ (suprask, nesu deklaruotas nei Lietuvoje, nei užsienyje, todėl „kabu“ kažkur nežinioje).

Teko nusileisti geležinei Lietuvos valstybės tarnautojos valiai bei dar valandą skirti kelionei iš Migracijos valdybos į Vilniaus savivaldybę ir atgal. Savivaldybėje sužinojau kitą nemalonią detalę – pasirodo, gyvenamoji vieta Lietuvoje arba išvykimas iš Lietuvos (adresas užsienyje) deklaruojami tik nuo tos dienos, kai kreipiesi į savivaldybę, nes nėra galimybės pateikti deklaracijos atgaline data. Man pasiteiravus, ką tokiu atveju daryti, jei teiktų aiškintis su angliškomis institucijomis, nes Anglijoje gyvenu nuo 2014 m. pavasario, o Vilniaus savivaldybėje išvykimas oficialiai deklaruotas tik nuo 2019 m. pavasario, savivaldybės darbuotoja tik gūžtelėjo pečiais ir mostelėjusi ranka suburbėjo: „Jūsų reikalas“.

Vienintelė šviesi akimirka toje nesėkmių virtinėje buvo tai, jog antrą kartą Migracijos valdyboje buvau priimtas be eilės pagal išankstinį susitarimą, nes vargu, ar būčiau sulaukęs (jei ryte teko porą valandų laukti 30 žmonių eilėje, tai popiet laukiančių žmonių skaičius padidėjo iki 60), ir man galiausiai pavyko paduoti prašymą dėl naujo paso išdavimo (tai yra skaitytojo laiškas ir už jo turinį redakcija neatsako – red. past.).

Aukščiau aprašyta kebli situacija kilo dėl to, jog iki 2018 m. Lietuvoje galiojo įstatymai, numatantys, jog nuosavo būsto neturintys ar dėl kitų priežasčių negalintys savo gyvenamosios vietos deklaruoti žmonės galėjo savo gyvenamąją vietą deklaruoti „prie savivaldybės“, o nuo 2018 m. prie savivaldybių gyvenamąją vietą laikinai gali deklaruoti tik benamiai, priverstinai gydomi psichiniai ligoniai, kaliniai, tardymo izoliatorių areštantai bei į gyvenimą išleidžiami globos namų auklėtiniai – visi kiti asmenys privalo deklaruoti konkrečią gyvenamąją vietą Lietuvoje arba užsienyje (deklaruoti išvykimą iš Lietuvos).

Gyvenamosios vietos arba išvykimo iš Lietuvos nedeklaravę žmonės „nustos egzistuoti“ – jie nebegalės kreiptis prašydami pašalpų, išmokų vaikams, negalės pretenduoti į nemokamą maitinimą, užregistruoti savo atžalų į darželį ar mokyklą, negalės registruoti automobilio savo vardu ar net pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Kitaip tariant, jie tarsi nustos egzistavę kaip vietos savivaldybės gyventojai ir nebegalės pretenduoti į kokias nors savivaldybės ar seniūnijų teikiamas paslaugas.

Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ tinklapyje nurodoma, jog Lietuvoje gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:

  • Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
  • Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip trims mėnesiams per pusę metų arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (plačiau žr. skiltyje ES piliečiams).
  • Leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintys trečiųjų valstybių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Gyvenamąją vietą deklaruoti gali tik trečiųjų šalių piliečiai, gyvenantys Lietuvoje su išduotu leidimu gyventi nuolat ar laikinai, arba su ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortele. Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.

Gyvenamoji vieta deklaruojama atvykstant į seniūniją ar savivaldybę su asmens dokumentu arba prisijungus prie e-valdžios portalo internetu (save identifikavus per internetinę bankininkystę, su elektroniniu arba mobiliuoju parašu).

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat reikia deklaruoti išvykimą.

Asmenys, išvykstantys ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir prieš išvykdami nepateikę deklaracijos, išvykimą gali deklaruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose arba internetu per e-valdžios portalą. Jie gali save identifikuoti per internetinės bankininkystės sistemas ar patvirtinti deklaraciją kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės.

Taip pat prieš išvykstant iš Lietuvos tiek Lietuvos piliečiai, tiek ES piliečiai, tiek užsieniečiai, jei jie buvo laikomi nuolatiniais gyventojais Lietuvoje mokesčių tikslais (rezidentais), Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti galutinai iš Lietuvos išvykstančio asmens pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, t.y. jis turi deklaruoti pajamas gautas nuo tų kalendorinių metų pradžios iki išvykimo dienos. Ši deklaracija gali būti pateikta elektroniniu būdu per elektroninę deklaravimo sistemą arba užpildžius formą ir įteikus ją VMI skyriui.

Daugiau apie gyvenamosios vietos deklaravimo ypatumus galite sužinoti čia.



Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!