Skelbimai

Kvietė emigrantus grįžti: nesusipratimas, kad Lietuva – prie besivystančių šalių (5)

„Lietuvos pastarojo dešimtmečio ekonomikos vystymasis yra sėkmės istorija žiūrint į beveik bet kurį ekonominį rodiklį“, – džiugiai tvirtino „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

DELFI (D.Pipo) nuotr. / Emigrantai
DELFI (D.Pipo) nuotr. / Emigrantai

Nyderlanduose susirinkusiai lietuvių bendruomenei jis pasakojo, kad nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuva pasiekė didelį progresą, o su 2008 metų krize šalis susidorojo kur kas greičiau nei kitos Baltijos šalys. Tačiau jis įspėjo, kad ateinantis dešimtmetis Lietuvai bus kur kas sudėtingesnis.

Aplenkėme ir Latviją, ir Estiją

N. Mačiulis pastebėjo, kad visoms Baltijos šalims 2008 m. finansų krizė kirto itin skaudžiai. Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) susitraukė apie 15 proc. Estijos apie 20 proc., o Latvijos – net apie 25 proc. Tačiau Lietuva su kilusiais iššūkiais susidorojo pavyzdingiausiai.

„Jei analizuotume viso pasaulio šimtmečio istoriją, tokių pavyzdžių, kai tiek susitraukė ekonomikos ne karo metu, buvo labai mažai. Baltijos šalys pateko tarp TOP 10 valstybių pagal nuosmukį. Bet Lietuva išsiskyrė kaip labai greitai susidorojusi su krizės pasekmėmis, ji netgi anksčiau nei visa eurozona pasiekė prieškrizinį lygį ir dabar yra aukštesniame lygyje nei visa eurozona, o ekonomika išaugo dešimtadaliu, lyginant su prieš krizę buvusiu piku. Tuo metu Estija išaugo tik 5 proc., o Latvija tik praėjusių metų pabaigoje galėjo nustoti sakyti, kad brenda iš krizės. Ji sugebėjo tik po dešimtmečio pasiekti prieš krizę buvusį lygį“, – pasidžiaugė ekonomistas.

Galime užriesti nosis

N. Mačiulis, atsižvelgdamas į vis dažniau pasigirstančią kritiką, kad BVP – labiau „sintetinis“ rodiklis, neparodantis realios situacijos skirtingose šalyse, pateikė ir kitą rodiklį, dėl kurio lietuviai gali užriesti nosis.

DELFI (Kiril Čachovskij) nuotr. / N. Mačiulis

„Pasaulio ekonomikos forume prieš kelias savaites buvo paskelbtas įtraukaus vystymosi indeksas (angl. inclusive development index), pagal kurį Lietuva tarp besivystančių valstybių atsidūrė pirmoje vietoje. Etatiniai bambėtojai sakė, kad čia pasityčiojimas, blogi statistiniai duomenys, tačiau vienintelis nesusipratimas yra tai, kad Lietuva priskiriama prie besivystančių ekonomikų, nes jau prieš 3–4 metus Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvą priskyrė prie išsivysčiusių valstybių“, – šmaikštavo ekonomistas.

Anot N. Mačiulio, į šį indeksą įtraukiamas ne tik BVP vienam gyventojui rodiklis, bet ir pajamų nelygybė bei jos pokyčiai, skurdas ir jo tendencijos, netgi klimato kaitos aspektai.

„Iš tiesų per pastaruosius 10 metų visuose šiuose rodikliuose buvo labai daug progreso. Retai apie tai kalbame, tačiau skurdo lygis yra labai sumažėjęs. Jei stojant į Europos Sąjungą (ES) ties skurdo riba buvo daugiau nei 30 proc. gyventojų, dabar jų yra apie 12 proc., kai ES vidurkis – 9 proc. Pajamų nelygybė yra didelė, bet ji stipriai mažėja. Be to, dėl tam tikrų statistinių niuansų, nes daug kas gauna neoficialių atlyginimą ar turi neoficialių pajamų, matome truputį iškreiptą statistiką“, – sakė jis.

Atlyginimai augo itin sparčiai ir dar augs

N. Mačiulis taip pat pasidžiaugė Lietuvoje sparčiai augančiais atlyginimais, kurie vien praeitais metais augo beveik dešimtadaliu, o šiais metais „Swedbank“ analitikų prognozėmis turėtų augti dar 7 proc.

„Neretai net ekonomistai sako, kad va – atlyginimai auga, bet niekas to nejaučia. Bet per pastaruosius penkerius metus labiausia jie paaugo trečdaliui mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Žinoma, didelę įtaką padarė didėjusi minimali alga, kuri, išlaikant diferenciaciją, stumtelėjo aukštyn ir kitų darbuotojų atlyginimus. Todėl matome, kad tai nebuvo tik didžiausias pajamas gaunančiųjų atlyginimų augimas, bet plataus masto augimas, kurį jautė didelė dalis užimtųjų“, – sakė jis.

Dar geriau nei atlyginimų augimas ekonominę padėtį atspindi faktinės realios vieno gyventojo vartojimo išlaidos pagal perkamosios galios standartą.

„Matome, kad Lietuvoje gyventojai vartoja daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir, pagal ES Komisijos prognozes, greit vienam gyventojui tenkantis prekių ir paslaugų vartojimas bus didesnis nei Portugalijoje. Kyla daug klausimų, jeigu mūsų vidutinis darbo užmokestis (VDU) yra toks žemas, kodėl vartojimo išlaidos yra tokios aukštos. Aišku, viena priežasčių – daugelio paslaugų kainos Lietuvoje vis dar gerokai mažesnės nei ES vidurkis, todėl net su šiek tiek mažesnėmis pajamomis galimybės įsigyti tas paslaugas yra didesnės.

Kita priežastis – didelė dalis dirbančiųjų gauna ne darbo užmokestį, o užsidirba per kitas įvairias formas – steigia mažąsias bendrijas, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą arba verslo liudijimą. Tai neatsispindi bendroje atlyginimų augimo statistikoje, nors tokių asmenų yra daugiau nei 200 tūkst.“, – aiškino jis.

Krizė už kampo netyko

Dėl nuogąstavimų, kad artėja dar vieną pasaulį sukrėsianti krizė, N. Mačiulis ramino: „Žiūrint į ateitį, ko galime tikėtis per artimiausius metus ar keliolika metų, krizė tikrai yra jau praeityje ir ir šis ekonomikos ciklas yra brandus. Tačiau jeigu žiūrėtume į darbo užmokesčio ir produktyvumo santykį, kuris yra parodomas tokiu rodikliu kaip vienetinės darbo sąnaudos, gali atrodyti, kad artėjame prie naujo ekonomikos ciklo piko, ir kaštų konkurencingumas yra prarandamas. Bet ar tai reiškia, kad kažkokia krizė jau yra už kampo – tikrai ne.“

Anot ekonomisto, Lietuva yra gerai pasiruošusi atlaikyti negandas, o ekonomika – labai subalansuota, tačiau viena problema jam kelia didelį nerimą.

„Lietuvoje gamybiniai pajėgumai tiek pramonėje, tiek paslaugų sektoriuje plačiąja prasme beveik pilnai išnaudoti. Jeigu žiūrėtume, kas labiausia riboja jų plėtrą, – tai ne paklausos trūkumas, buvęs prieš penkerius metus, ne kažkokia biurokratinė, mokestinė našta, bet darbuotojų trūkumas. Tai kelia nerimą, be to, Lietuva sparčiai traukiasi tiek dėl natūralių priežasčių, nes gimstamumas yra nepakankamas, tiek dėl emigracijos“, – sakė jis apeliuodamas į emigrantus, kad Lietuvai itin trūksta kvalifikuotos, didelę pridėtinę vertę kuriančios darbo jėgos.

Vis dėlto jis prognozavo, kad šiemet bus žemiausia grynoji emigracija nuo 2000 metų, kai buvo pradėta vesti ši statistika. Jau dabar matyti džiuginančių tendencijų: „Per pastaruosius penkerius metus maždaug 18 tūkst. lietuvių kasmet grįždavo į Lietuvą. Tarp jų, aišku, yra ir sezoninių emigrantų, bet sugrįžtančiųjų – didelė dalis, nors iki 2011 metų jų buvo labai mažai.“

Taip pat išaugo imigrantų skaičius, daugiausia – iš Baltarusijos, Ukrainos.

Tuoj pralenksime kaimynus

Ekonomistas džiaugėsi, kad Lietuvos BVP gyventojui tuoj turėtų pralenkti daugelį šalių.

„Nesustojant ir nesusimąstant lengva užmiršti ir nepastebėti to progreso, kuris buvo pasiektas per pastaruosius 20 metų. 1995 metais Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, sudarė maždaug 35 proc. ES vidurkio, kai dabar jis sudaro 76 proc., o Europos komisijos prognozėmis, per artimiausius dvejus metus jis gali pasiekti 80 proc. ES vidurkio. Tai daugiau nei visos mūsų kaimyninės valstybės, daugiau nei Graikija, Portugalija. Progresas yra įspūdingas, ir kas labai įdomu – Lietuva visoje vidurio Europoje yra pritraukusi mažiausia tiesioginių užsienių investicijų skaičiuojant eurais, tenkančiais vienam gyventojui. Bet tuo pačiu metu ekonominis progresas yra didžiausias. Vadinasi, didelė dalis to progreso buvo pasiekta be užsienio kapitalo. Tai nemažai ką pasako“, – didžiavosi valstybe.

Vis dėlto jis įspėjo, kad ateinantis dešimtmetis Lietuvai bus kur kas sudėtingesnis.

„Pasiekus tokį aukštą išsivystymo lygį tolimesnis augimas bus sunkesnis, be to, nestokosime demografinių iššūkių. Todėl mums reikia kokybiškos švietimo sistemos, inovacijų, know how, ateinančio iš pažangiausių pasaulio valstybių. Nuolankiau sakau – Lietuvai reikės ne tik robotų, ukrainiečių, bet ir jūsų“, – kreipėsi į susirinkusius emigrantus.

DELFI.lt


Komentarai

JUOZAS NU IR DURNIUS DEMAGOGAS TAS AUTORIUS,MANANTIS ,KAD EMIGRANTAI --IRGI DURNIAI
zara Klausimelis-kuo tas dede apsiruke ar ko pavartojo,o gal gerai i delna gavo,kad tokius rozinius sapnus apie Lietuvos suklestejima pasakoja.Suprantu,kad laiko lietuvius asilais ir kabina makaronus,fantazuoja,meluoja ir neraudonuoja.Bet...bet...Lietuvos kaip valstybes padetis ir realybe gi visai kitokia,deja,akivaizdziai.Taip,kad,nieko neiseis,dede,tau su sitom iliuzinem pasakom apie tevynes klestejima ir gerbuvi.Fui...
iš Anglijos Elena
juoza kaip gera gyvent lietuvoje matosi. tai ko seimunai negauna 400euru????? kame reikalas ir sako kad mes gerai gyvename??? aišku alkanas badaujančio neužjaus. matosi greit žus ta lietuva dėl kurios buvo verta kovoti mums. dabar privarys ukrainiečiu mano užpildys žmonių trūkuma. sėmkės jums!! bet tada neberinkns jūsų o rinks kitus irgi ukrainiečius :D


Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!