Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

JK imigracijos tvarka ES piliečiams po „Brexit“: reikalavimas dėl minimalių metinių pajamų ar australiška taškų sistema?

Artėjant neišvengiamai „Brexit“ datai (šių metų spalio 31 d.), Jungtinėje Karalystėje (JK) vis labiau kaista atmosfera dėl būsimosios imigracijos tvarkos Europos Sąjungos (ES) piliečiams, ketinantiems po „Brexit“ gyventi ir dirbti JK.

flickr.com (Jim Larrison) nuotr. / JK pasienis Londono Heathrow oro uoste
flickr.com (Jim Larrison) nuotr. / JK pasienis Londono Heathrow oro uoste

Šių metų liepos viduryje britų verslininkus ir aukštąsias mokyklas atstovaujančios organizacijos eilinį kartą paragino šalies vyriausybę sumažinti reikalaujamų minimalių metinių pajamų ribą užsieniečiams nuo 30 000 iki 20 000 svarų. Aistras kursto tas faktas, jog šiuo metu trečiųjų šalių (nepriklausančių ES) piliečiams taikomas reikalavimas dėl minimalių metinių po „Brexit“ gali būti taikomas ir ES piliečiams, o mažiau nei 30 000 svarų per metus apmokami darbai sudaro 60 proc. JK ekonomikos.

Naujausias reikalavimas yra skirtas būsimajam JK premjerui, kuris perims valstybės vairą iš dabartinės premjerės Theresa May šių metų liepos 24 d.

Nors vyriausybė dėl minimalių metinių pajamų ribos ES piliečių atžvilgiu žada apsispręsti tik kitais metais, tačiau panagrinėkime, ar išties reikalavimas uždirbti 30 000 svarų per metus yra toks baisus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Reikalavimas imigrantams uždirbti 30 000 svarų per metus: ne taip paprasta, kaip atrodo

Praėjusių metų pabaigoje JK vyriausybė paskelbė vadinamąją baltąją knygą (angl. white paper) būsimosios imigracijos tvarkos klausimais.

Šiame dokumente siūloma, jog imigrantai, norintys ilgesniam laikui apsistoti ir dirbti JK, turės būti kvalifikuotais darbuotojais ir per metus uždirbti reikalaujamas minimalias pajamas – šiuo metu minimalios reikalaujamos pajamos trečiųjų šalių piliečiams, atvykusiems į JK pagal antrosios pakopos vizas (angl. Tier 2 visas), yra 30 000 svarų per metus.

Tiesa, baltojoje knygoje nenustatytas konkretus reikalaujamų minimalių pajamų lygis (dėl konkretaus skaičiaus turės apsispręsti pati vyriausybė), tačiau siūlomos vyriausybinės imigracijos politikos pasekmių ekonominis modeliavimas, esantis baltosios knygos priede, remiasi 30 000 svarų per metus kaip pagrindiniu rodikliu.

Minėtas reikalaujamų minimalių pajamų užsieniečiams rodiklis privertė nerimauti britų verslininkus, kurių teigimu 30 000 svarų per metus pajamų lygis padarys didžiulę žalą Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS), įvairiems ekonomikos sektoriams bei pagilins Škotijos demografines problemas.

Kita vertus, intensyviuose debatuose šiuo klausimu gana dažnai pamirštama paminėti, jog pagal antrosios pakopos vizas atvykusiems asmenims taikoma ne viena reikalaujamų minimalių pajamų riba – tikrovėje ši sistema yra kur kas sudėtingesnė ir palankesnė mažiau nei 30 000 svarų uždirbantiems kvalifikuotiems užsieniečiams.

Oksfordo universiteto tyrimų centro „Migration Observatory“ duomenimis, 2018 m. tarp trečiųjų šalių piliečių, pirmą kartą atvykusių pagal antrosios pakopos darbo vizas, net 25 proc. uždirbo mažiau nei 30 000 svarų per metus. Pasirodo, jog dabartinėje imigracijos tvarkoje daromos tam tikros išimtys kvalifikuotiems, tačiau reikalaujamų minimalių pajamų neuždirbantiems asmenims:

  1. Pirma išimtis taikoma profesijoms, esančioms vyriausybiniame trūkstamų profesijų sąraše, ypač viešojo sektoriaus profesijoms, pavyzdžiui, slaugėms, rentgenologams, paramedikams, tam tikrų dalykų mokytojams ir kt. Minėtų profesijų atstovams pakanka uždirbti 20 800 svarų per metus ar net mažiau vietoje reikalaujamų 30 000.
  2. Antroji išimtis taikoma naujiems darbo rinkos dalyviams, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, kurie buvo jaunesni nei 26 m. prašymo dėl vizos išdavimo dieną bei asmenis, kurie pereina nuo studijų vizos prie antrosios pakopos vizos. Minėtiems asmenims taikomas 20 800 svarų per metus reikalavimas. Tiesa, po trejų metų nauji JK darbo rinkos dalyviai privalo uždirbti 30 000 svarų per metus, jei nori pasilikti šalyje pagal antrosios pakopos vizą.

Taip pat JK vyriausybė pasilieka teisę ateityje taikyti papildomas išimtis dėl reikalaujamų minimalių pajamų trūkstamų profesijų atstovams.

Kita vertus, pagal dabar galiojančią tvarką, kai kurie trečiųjų šalių piliečiai, esantys JK su antrosios pakopos vizomis, privalo uždirbti žymiai daugiau nei 30 000 svarų per metus. Pavyzdžiui, reikalaujama, jog konsultuojantys gydytojai per metus uždirbtų mažiausiai 76 000 svarų, orlaivių pilotai – 69 000 svarų, elektros tinklų inžinieriai – 38 400 svarų ir t.t. Reikalavimai dėl tam tikrų profesijų didesnių pajamų nustatomi pagal tų profesijų darbo įkainius bei specifines profesines taisykles, taikomas papildomai prie minimalių pajamų reikalavimų.

Britų verslininkai: JK vyriausybė viena ranka duoda, kita – atima

Kaip jau buvo minėta, didžiausią nerimą britų verslininkams kelia, jog po „Brexit“ šiuo metu trečiųjų šalių piliečiams taikomi reikalavimai gali būti pradėti taikomi ir ES piliečiams. JK Vidaus reikalų ministerija siūlo šią problemą spręsti metinės imigracijos kvotos panaikinimu siekiant laisvesnės migracijos mažiau apmokamuose darbuose, kur itin trūksta darbuotojų, pavyzdžiui, žemės ūkyje.

Kita vertus, britų verslininkai skundžiasi, jog šalies vyriausybė viena ranka duoda, o kita – atima. JK vyriausybės politikoje ir toliau išlaikomas kertinis reikalavimas dėl 30 000 svarų metinių pajamų trečiųjų šalių (o vėliau galbūt ir ES) piliečiams tuo tarpu, kai net 60 proc. vidutinės kvalifikacijos darbuotojų gauna mažesnius atlyginimus. Nuogąstaujama, jog reikalavimas dėl 30 000 svarų artimiausioje ateityje pakirs ligoninių, statybų, aptarnavimo, gamybos, žemės ūkio ir logistikos sektorių darbuotojų pasiūlą, kur vyrauja imigrantai iš ES šalių.

Taip pat reikalavimas uždirbti 30 000 svarų per metus, jei jis bus taikomas ES piliečiams po „Brexit“, dar skaudžiau gali pakirsti pramonės sektorius, esančius už Londono ribų, kur darbo užmokestis yra gerokai žemesnis nei šalies sostinėje.

Britų verslininkai pastebi, jog jau dabar JK darbuotojų paieškos ir samdymo kompanijos kasmet išleidžia daugiau nei 45 milijardus svarų, tačiau vis tiek nesugeba aprūpinti darbuotojais visų sektorių, kuriuose jaučiamas darbuotojų trūkumas.

Reikalavimą dėl minimalių pajamų keistų australiško pavyzdžio imigracijos sistema?

Vienas iš dviejų kandidatų į valdančiosios Konservatorių partijos lyderio postą ir premjero pareigas Jeremy Huntas jau pareiškė, kad jis pasiruošės peržiūrėti minimalių reikalaujamų metinių pajamų ribą, didžiausią dėmesį skiriant kvalifikuotiems darbuotojams.

Kitas kandidatas, Borisas Johnsonas, pažadėjo šalyje įgyvendinti imigracijos tvarką remiantis Australijos taškų sistema, kuria būtų vertinami į šalį ketinantys atvykti imigrantai.

Kalbant apie imigraciją į Jungtinę Karalystę po „Brexit“ daugeliu atveju minimas Australijos pavyzdys, kuris laikomas kone geriausiu metodu pasaulyje. Kaip jis veikia?

Nors JK migracijos kontrolės sistema, kuri bus taikoma ateityje, dar labai miglota, krypstama prie taškų rinkimu paremto principu, kuriuo vadovaujasi griežta imigracijos kontrole garsėjanti Australija.

Pateikiame esminius sistemos kriterijus – kaip ji veikia.

Kokia migracija įmanoma?

Yra laikinosios vizos, dažniausiai išduodamos metų laikotarpiui. Šį būdą dažniausiai renkasi studentai ir nekvalifikuoti darbininkai.

Tačiau galima gauti teisę nuolat gyventi ir dirbti Australijoje. Tiesa, vietų skaičius ribotas – šiemet jis sumažintas iki 160 tūkst. (buvo 190 tūkst.).

Pirmenybė sutekiama žmonėms, kurių šeimos nariai jau gyvena Australijoje, taip pat tiems, kurie atvyksta humanitariniais tikslais. Ši imigrantų grupė išnaudoja maždaug trečdalį visos kvotos.

Likusią dalį užpildo kvalifikuoti darbininkai.

Kaip atvyksta kvalifikuoti darbininkai?

Yra du keliai, kuriais kvalifikuoti darbininkai gali gauti leidimus atvykti, įsikurti, nuolat gyventi ir dirbti Australijoje.

Pirma, vizą jam gali parūpinti darbdavys, su kuriuo jau yra sutarta dėl darbo.

Antra, paraišką teikia pats kandidatas.

Abiem atvejais atvykti, gyventi ir dirbti šalyje norintis žmogus yra įvertinamas taškų suma, nuo kurios priklauso, ar jis gaus leidimą. Nuolatiniam rezidentui reikia surinkti bent 65 taškus (anksčiau buvo 60).

Kaip renkami taškai?

Kandidatui taškai skiriami įvertinant daugelį faktorių, tarp jų – šie pagrindiniai:

Amžius: 18-24 metų žmonėms gali būti skirta iki 25 taškų, vyresni nei 50 metų vertinami nuliu.

Anglų kalbos žinios: puiki anglų kalba gali „uždirbti“ iki 20 taškų, vidutiniškos žinios – iki 10 taškų, prastai arba visiškai kalbos nemokantis – 0.

Darbo patirtis: daugiau taškų skiriama tuo atveju, jeigu kandidatas dirbo vienoje srityje (pavyzdžiui, vairuotojas), patirtis Australijoje vertinama didesne taškų suma nei patirtis kitose pasaulio šalyse.

Kvalifikacija: paprasta – kuo aukštesnė kvalifikacija, tuo daugiau taškų. Pavyzdžiui, mokslų daktaro laipsnį turintis kandidatas už išsilavinimą gali būti įvertintas 20 taškų.

Svarbūs įgūdžiai: Australija turi nuolat atnaujinamą reikalingų specialistų sąrašą – jeigu valstybei šiuo metu trūksta statybininkų, tai šios profesijos atstovai įgyja pranašumą. Jeigu trūksta vairuotojų, o statybininkų yra užtektinai, tai vairuotojas gaus daugiau taškų.

Norint išspręsti tam tikros darbo jėgos trūkumą Australijoje taip pat yra specialios vizos tam tikrų profesijų atstovams.

Apibendrinant galima teikti, kad didžiausią šansą gauti leidimus turės tie, kurie yra jaunesni, turi įgiję paklausią specialybę, aukštą kvalifikaciją ir gerai moka anglų kalbą, tuo tarpu vyresni, menkiau išsilavinę ir kalbos nemokantys žmonės pagal tokią sistemą gali būti neįleisti į šalį.

Britų verslininkų teigimu, jei aukščiau aprašyta taškų sistema po „Brexit“ bus taikoma JK, tai gali sukelti migracijos chaosą, nes daug mažų ir vidutinių kompanijų visiškai neturi jokios patirties įgyvendinant taškais grindžiamą vizų sistemą.



Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!