Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Iš Lietuvos sprunka ir tie, į kuriuos dėta daugiausiai vilčių

Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 11 proc. mažiau abiturientų nei pernai, tačiau gimnazijų direktorius labiausiai gąsdina ne mažėjantis moksleivių skaičius, bet jų ateities planai.

DELFI (M.Ažušilio nuotr.) / Moksleiviai
DELFI (M.Ažušilio nuotr.) / Moksleiviai

35 proc. – maždaug tokia dalis abiturientų savo ateities po mokyklos baigimo su Lietuva nesieja, pastebi Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Tuo metu regioninių gimnazijų direktoriai neslepia kovą su emigraciją prilyginantys kovai su vėjo malūnais. Į užsienį veržiasi ne tik dvyliktokai, bet vos vienuoliktą klasę bebaigiantys moksleiviai.

Dirbti užsienyje veržiasi net vienuoliktokai

„Kai pakalbi su vaikais, aišku, kad jie nori išvažiuoti studijuoti arba net dirbti į užsienį. Esminis dalykas – lengvesnis gyvenimas. Dėl to dauguma išvažiuoja“, – aiškino Panevėžio Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas.

Kiek tiksliai jo vadovaujamos mokymosi įstaigos absolventų išvyksta į užsienį, suskaičiuoti, tikino direktorius, sunku. Tai padaryti kasmet jie bando rugpjūčio pabaigoje, tačiau neretai jaunuoliai Lietuvą palieka ir mokslo metų eigoje, ir po metų ar poros studijų tėvynėje. 

„Dešimtokai dar ne, bet ir vienuoliktokai jau vis dažniau kreipiasi dėl galimybės anksčiau baigti mokslo metus, nes planuoja vasarą padirbėti užsienyje. Jie išvažiuoja dar gegužės mėnesį, o grįžta, praktiškai, rugsėjį“, – pasakojo A. Totilas. 

Tokių jaunuolių prašymus jis sakė paprastai tenkinantis. Prašo tik kad jie išspręstų visas mokytojų palieptas užduotis, žinių patikrinimus jiems leidžiama atlikti anksčiau.

Ką dirbs, nepasakoja

„Ką dirbti važiuoja, jie nesako, bet mes ir patys neklausinėjame. 18 metų, suaugę žmonės, kurie nori užsidirbti, nori lengvesnio gyvenimo, todėl ir išvažiuoja“, – paklaustas, ką kalba tokie moksleiviai, pasakojo gimnazijos direktorius. 

A. Totilas pripažino galintis juos suprasti. Pastebi, darbą Lietuvoje gauti labai sunku, o ir įsidarbinusiems jauniems specialistams neretai siūlomi itin maži atlygiai.

„Darbą sunku, labai sunku, gauti. Atvirai kalbant, niekam nereikia jaunų žmonių. Antra, uždarbis. Bent jau Panevėžyje atlyginimai tikrai labai žemi. Už 300-400 eurų baigus aukštąjį vargiai kas nori pasilikti“, – pastebėjo gimnazijos direktorius. 

Anot A. Totilo, tik vienetai tėvų savo atžalas bando sulaikyti nuo emigracijos. Greičiau jau priešingai.

„Visi mato, kokia situacija“, – pripažino jis.

Svajojantys dirbti – į Angliją, mokytis – į Olandiją ar Daniją

Nors galima būtų teigti, kad daugelis išvykstančių moksleivių sprendimą palikti Lietuvą priima siekdami kokybiškesnio aukštojo išsilavinimo, A. Totilui tokie teiginiai kelia įtarimų. 

„Būna, važiuoja ir į prestižines mokymosi įstaigas, bet didžioji dalis – į paprastesnius koledžus. Ir už mokslus mažiau mokėti reikia, nors ir taip dažniausiai paskolas gauna, kartais ir gyvenimo išlaidoms, ne tik studijoms. Tie, kurie stoja mokytis, dažniausiai vyksta į Daniją, Olandiją“, – pastebėjo direktorius. 

Tiesa, jo teigimu, yra ir trečioji dalis moksleivių – labai nemotyvuotų, kurie tik ir svajoja, kaip greičiau baigs mokyklą ir pradės dirbti užsienyje. Dažniausiai – Anglijoje.

„Yra daug ir nemotyvuotų, kurie galvoja: „Pasibaigsiu ir išvažiuosiu“. Atvirai kalbant, situacija yra liūdna. Kalbu su mokiniais, mano, kaip vadovo pozicija irgi tokia, kad „Vaikai, reikia neužmiršti Lietuvos, na, kas beliks?“, bet ir tėvų, ir visuomenės požiūris toks, kad emigracija – gerai. Nesakau, kad tai labai blogai, bet reikia žiūrėti, ką paliksime Lietuvoje“, – dėmesį į problemą atkreipė A. Totilas. 

Kiek išvažiuoja dirbti, sužinoti sunku

Tuo metu Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas tikino, kad iš jo vadovaujamos gimnazijos į užsienį studijuoti išvyksta apie 5-7 proc. abiturientų, tačiau statistikos, kiek asmenų palieka Lietuvą dėl darbo svetur, jis aiškino nevedantis.

„Jaunuoliai išvažiuoja, įstoja, meta mokslus, lieka – visaip būna. Jaunimas netiki, kad gali įsitvirtinti Lietuvoje“, – sakė pastebėjęs V. Skroblas.

Jis įsitikinęs, kad moksleivius į užsienį vilioja ir geresnio gyvenimo vizija. Pritarė, kad ieškoti jos jie tikrai dažniausiai išsirengia į Angliją.

„Ši karta savimi pasitiki, nebijo rizikuoti, išmokti kalbų jiems nesudėtinga, jie turi kontaktus, priėjimą prie informacijos, jie moka ieškoti ir ieško. Svarbiausia, kad sugrįžtų, bet prastos, matyt, sąlygos, jei palieka, bet nenori grįžti. Tai susiję su pasitikėjimu ir tikėjimu valstybe“, – sakė direktorius. 

Ir mamą išlaiko, ir paskolos nemokėti įsigudrina

Jis prisiminė prieš kurį laiką susitikęs vieną buvusių mokinių mamą. Ji viena augino tris berniukus, tačiau visi jos sūnūs šiuo metu ne Lietuvoje.

„Kai sužinojau, kad visi vaikai užsienyje, sakau, tai Jums našta didelė, tačiau ji tik paprieštaravo: „Ne, vaikai dirba, pasirūpina savo studijų finansavimu, atvažiuoja, atostogauja ir dar man padeda“. Štai kokia logika yra. Lietuvoje turbūt dar sunkiau būtų buvę, jei visi būtų likę“, – kalbėdamas apie teigiamus emigracijos pavyzdžius pasakojo jis.

Tačiau, pripažino V. Skroblas, būna ir piktybiškai besinaudojančių studijų užsienyje privalumais.

„Studijos užsienyje subalansuotos taip, kad, pavyzdžiui, paėmei paskolą mokslui, grįžęs gauni „lietuvišką“ atlyginimą ir tau nereikia tos paskolos grąžinti“, – kokiomis gudrybėmis naudojoasi lietuviai, pasakojo V. Skroblas.

Emigruos trečdalis abiturientų

Tuo metu Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius DELFI aiškino paprastai statistiką, kur įstojo dvyliktokai, vedantis rugsėjo pradžioje, tačiau jau dabar matantis, kad tendencijos šioje srityje lieka panašios – emigruos maždaug trečdalis abiturientų.

„35 proc. – vidurkis, kiek maždaug išvyksta svetur, manau, šiemet keistis situacija neturėtų. Pastaruoju metu kaip tik stebime tendenciją, ji nėra ryški, bet egzistuoja, kad mažėja norinčių išvykti. Kaip ir visoje Rytų Europoje, taip ir Lietuvoje, po truputi praregima“, – pastebėjo jis.

Anot S. Jurkevičiaus, ilgą laiko tarpą lietuviai įsivaizdavo, kad bet kur užsienyje yra geriau, tačiau dabar į situaciją jie pradeda žiūrėti kritiškiau ir sprendimus daro prieš tai geriau viską apsvarstę.

„Netiesa, kad masiškai moksleiviai išvyksta iš mažų mokyklų. Priešingai – didesni mastai didesnėse gimnazijose. Natūralu. Jie tikisi užsienyje gauti kokybiškesnio mokymo galimybę. Kiti, savo ruožtu, emigruoja patys nelabai suprasdami nei kur, nei kodėl, bendrų tendencijų vedini“, – tikino jis.

90 proc. moksleivių – į Angliją

Pasak licėjaus direktoriaus, kone 90 proc. moksleivių iš Lietuvos laimės ieškoti nusprendžia Anglijoje.

„Iš esmės, jie niekur kitur negali važiuoti, nes nemoka kalbų. Didžioji dalis jų stoja į vidutinius ir prastesnius Anglijos universitetus“, – įsitikinęs S. Jurkevičius pridūręs, kad į prestižinius universitetus patenka vos 1 proc. į Angliją emigravusių lietuvių.

Jo teigimu, dauguma moksleivių emigruoja dėl vyraujančios bendros nuomonės, kad užsienyje neva viskas geriau, tačiau yra ir tokių, kurie svetur išvyksta ir dėl nevisavertiškumo komplekso.

„Galvojama, jei jau užsienyje mokeisi, neva esi geresnis“, – pastebėjo S. Jurkevičius.

Kelia juoką

Paklaustas, gal ir į jį moksleiviai ar jų tėvai kreipiasi prašydami patarimų dėl studijų užsienyje, licėjaus direktorius patikino, kad tokių – mažuma.

„Didžioji dalis neva patys žino, kur geriau. Perdėtas pasitikėjimas savimi ir savo įsivaizdavimais kartais akivaizdžiai matyti“, – sakė S. Jurkevičius.

Šie, ir bet kokia kaina į užsienį siekiantys išvykti lietuviai, pripažino licėjaus direktorius, jam kartais kelia juoką.

„Tas važiavimas kartais juokingais. Net ir kalbant apie tikslą dirbti juodus darbus. Lietuvoje irgi gali pakankamai neblogą darbą susirasti, pavyzdžiui, kad ir statybininku dirbti“, – įsitikinęs jis.

Mažėja ir gyventojų, ir abiturientų

Metų pradžioje Statistikos departamentas skelbė, kad Lietuvoje tuomet gyveno 2 mln. 889 tūkst. nuolatinių gyventojų – 32,7 tūkst. mažiau negu prieš metus. Jie taip pat nurodė, kad gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: 70 proc. bendro nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjimo sudarė neigiama tarptautinė migracija, o 30 proc. – neigiama natūrali gyventojų kaita.

„Dėl minėtų priežasčių praėjusiais metais Lietuva neteko beveik viso Mažeikių miesto“, – rašoma Statistikos departamento pranešime spaudai.

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę informavo, kad šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 27,5 tūkst. abiturientų – 11 proc. mažiau negu pernai. Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje buvo 30,6 tūkst. abiturientų.

Nacionalinis egzaminų centras pranešė, kad 2016 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 33 710 kandidatų. Tai, kovo 7 d. duomenimis, 3569 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais (maždaug 9,58 proc.). Per pastaruosius ketverius metus tai didžiausias kandidatų, užsiregistravusių laikyti brandos egzaminus, pokytis. 

DELFI.lt


Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!