Skelbimai

Imigranto bėdos JK – paties imigranto reikalas? Foto (2)

Laimės į Jungtinę Karalystę atvykusi ir su įvairiais sunkumais susidūrusi, nusikaltimo auka tapusi lietuvė sako, kad šios šalies įstaigos tik deklaruoja paramą negandų užkluptam žmogui. Pagalba esą imituojama, o ją teikiančios tarnybos nelaimėlį dar labiau žlugdo nei jam padeda. O jeigu esi imigrantas – lauk dar daugiau nemalonumų, karčia patirtimi dalijasi ir žodžių į vatą nevynioja moteris.

Pexels nuotr. / Negandų prispausta lietuvė vietoj pagalbos sulaukė dar didesnio žlugdymo.
Pexels nuotr. / Negandų prispausta lietuvė vietoj pagalbos sulaukė dar didesnio žlugdymo.

Savo tikrojo vardo paskelbti nepanorusi moteris (duomenys anglija.today redakcijai žinomi. – Aut. past.) JK gyvena nuo praėjusio dešimtmečio – iš pradžių atvyko padirbėti, vėliau grįžo į Lietuvą ir baigė studijas, tačiau netrukus po to gimtąją šalį, kaip ir visą pasaulį, užklupo ekonominė krizė, todėl dar kartą teko emigruoti.

Į Londoną anuomet atvykusi aukštąjį išsilavinimą įgijusi ir angliškai puikiai kalbanti lietuvė rado pragyvenimo šaltinį, tačiau susidūrė su didžiuliais sunkumais – tapo nusikaltimo auka ir vieną dieną tiesiog liko be nieko.

Bėdai prispyrus imigrantė kreipėsi į atitinkamas organizacijas, siūlančias paramą tokiais atvejais, tačiau teigia, kad pagalba – parodomoji.

„Buvau diskriminuojama, tose organizacijose dirbantys anglai grubiai pamynė mano teises, o policija tiesiog ignoravo skundus ir net nesivargino jų tirti ar duoti tinkamų patarimų.

Viskas, ką patyriau, tik patvirtino, jog anglai elgiasi priešingai nei deklaruoja. Žmogus jiems nerūpi, o jeigu jis imigrantas – tai tuo labiau.

Socialinėse tarnybose į europiečius žiūrima pro pirštus. Tokiais atvejais teisiškai ir jiems priklauso pagalba, tačiau padėti niekas nenori, išsigandusį žmogų siuntinėja vienas nuo kito.

Imigrantas šioje šalyje dažnai laikomas darbo jėgos vienetu, ne dirbantis žmogus su visomis garantijomis – toks požiūris formuojamas“, – portalui anglija.today kalbėjo lietuvė, kurios atmintyje Londonas liko tik kaip didžiulį stresą keliantis miestas, abejingas individualiam žmogui.

Laimei, visi sunkumai šiuo metu jau praeityje. Moteris sukūrė savo verslą, verčiasi kūrybinių industrijų srityje ir tikisi, kad negandos ateityje ją aplenks. Tačiau lietuvė nori kalbėti apie praeitį ir pasidalinti patirtimi, kokios niekam nelinkėtų.

– Kodėl kreipėtės pagalbos būtent į tas organizacijas?

– Tuo metu buvau pasimetusi, artimo žmogaus šalia nebuvo. Matyt, kai vienu metu žmogų ištinka daugybė bėdų, aplinkiniai linkę nuo jo nusisukti.

Nebuvo ir informacijos apie pagalbą nusikaltimo aukoms – apie tokią galimybę informuojančios interneto svetainės susikūrė gana neseniai: yra ir vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos, kurios nukentėjusiajam, esant reikalui, suteikia psichologinę paramą, pastogę, randa veiklos.

– Ar visa tai gavote, kai kreipėtės?

– Kai papasakojau apie savo bėdą, jaučiau, kaip kiekvienas tarsi stengiasi vengti manęs, niekas nenori kalbėtis, siuntinėjo vienas nuo kito. Galiausiai buvau nukreipta į labdaros organizaciją „Shelter“, kuri skelbia suteikianti pastogę ir saugią vietą tol, kol nukentėjusysis susitvarkys gyvenimą, atsistos ant kojų.

Tai labai nesaugi vieta, darbuotojai su žmonėmis nesiskaito, o apie moralinę pagalbą net nekalbu.

Man taip pat buvo parūpintas darbas vienoje užkandinėje, kuri įdarbina benamius. Žmogus ten – tik vienetas, sąlygos – baisios. Pamainos vadovė neleido man darbo grafiko derintis taip, kad galėčiau lankyti man paskirtus psichoterapijos užsiėmimus ir pagerinčiau savo būklę.

Taip ir gyvenau kurį laiką: nesaugiai ir ujama darbdavių, kol susitaupiau pirmajam depozitui už būsto nuomą. Tačiau net persikėlus ten savijauta nepagerėjo.

PxHere nuotr.atmintyje Londonas individualiam žmogui abejingas miestas, sako lietuvė.

– Kas atsitiko tuomet?

– Susirgau depresija, manau, kad ši liga buvo prieš tai buvusių gyvenimo sąlygų pasekmė.

Gyvendama tokioje aplinkoje mačiau daugiau tokių, kaip aš. Vyrai galbūt laikosi šiek tiek tvirčiau, o vienišos moterys tiesiog kenčia, bet jų niekas suprasti nenori ir nesistengia dėl to. Nėra tos deklaruojamos pagalbos, problema nesprendžiama, jik tik dar labiau didėja.

Maža to, tokie žmonės išnaudojami.

– Kaip?

– Jie paskiriami dirbti darbus, kurių niekas neatlieka. Tai pigi darbo jėga. Tai verslas. Pastebėjau, kad anglai to išvengė, dirbti siunčiami tik į bėdą patekę imigrantai, o kol jie dirba, britams suteikiama psichologinė parama.

– Bandote pasakyti, kad darbas – žeminantis?

– Ne. Bet koks darbas yra geras – aš džiaugiausi gavusi veiklos, sukausi virtuvėje. Tačiau žemina alinka ir darbdavių požiūris. Ir tu negali tiesiog to darbo mesti bei ieškotis kito, kaip normaliomis sąlygomis.

Tu esi patekęs į bėdą, bandai kuo greičiau išsikapstyti.

Tai tarsi spąstai, iš kurių neįmanoma ištrūkti.

Laikinoje apgyvendinimo vietoje buvau sutikusi dar vieną lietuvę, kuri susidūrė su tomis pačiomis bėdomis.

Lyg viso to dar būtų maža, matėme ir neapykantos nusikaltimus.

– Jūs tai patyrėte? Kaip tai atrodo?

– Toje baisioje apgyvendinimo vietoje bandžiau susirasti draugų. Kartą, galima sakyti, pavyko, tačiau greitai įsikišo prižiūrėtojai ir pareikalavo baigti draugystes.

Kai pradėjau aiškintis, kodėl – jie greitai pritrūko argumentų ir nuklydo į asmeniškumus, atvirai pasakė, kad aš, kaip imigrantė, „nesišakočiau“.

Taigi, darbo vietoje – žeminantis požiūris, gyvenamojoje vietoje – tokie reikalai. Nepamirškite, kad visa tai patiria žmogus, patekęs į bėdą, prislėgtas, jokio kito užnugario nėra. Pabandykite įsivaizduoti tokią kasdienybę. Pabandykite tokiomis sąlygomis susitvarkyti iš po kojų slystantį gyvenimą.

Tačiau visi „pagalbininkai“ sako, jog savo darbą jie atliko taip, kaip reikia.

Policija irgi ignoruoja. Nes tu – imigrantas. Jie ksenofobai.

David Holt/Flickr nuotr. Teigiama, kad benamiai Londone išnaudojami kaip pigi darbo jėga.

– Kodėl taip manote?

– Kreipiausi į juos dėl prieš mane įvykdyto nusikaltimo, tačiau užuot padėję pareigūnai bandė man pasakyti, kad aš pati dėl visko kalta. Anglas – nekaltas.

Tuo metu buvau visiškai viena, labai pažeidžiama, jie man – taip. Esi kaltas tik dėl savo kilmės.

Pabandžiau sakyti, kad man priklauso jų pagalba – juk esu pilnateisė šalies gyventoja, dirbau ir mokėjau čia mokesčius. Koks atsakymas – nepatinka mūsų tvarka, važiuok į savo šalį.

– Kokias išvadas padarėte po to, kai visa tai patyrėte?

– Deklaruojama parama – tik skambūs šūkiai, o kai žmogų užklumpa bėda, ne tik nesulaukiama pagalbos, jis tik, murkdomas dar giliau į bėdą.

Mano patirtis byloja, kokie negailestingi gali būti vietiniai žmonės, kai susiduria su imigrantais, kad atvykėliai laikomi antrarūšiais žmonėmis, todėl jiems sunku gauti paramą, kuri jiems priklauso.

Dėl to patarčiau lietuviams: jeigu patekote į bėdą, o šalia nėra artimųjų ir pažįstamų, geriau bandykite pagalbos ieškoti socialiniuose tinkluose, kreiptis į tautiečius. Jie gal bent užjaus. Tose tarnybose užuojautos nerasite.

Kita vertus tautiečiai irgi ne visada supras – nors žmonės nieko nenutuokia apie tikrąją situaciją, jie linkę greitai teisti ir sakyti, kad nukentėjusieji tokioje pozicijose atsiduria dėl savo kaltės. Tikri šikniai.

– Kaip Jums sekasi dabar?

– Palikau Londone nuoskaudą ir išvykau į Škotiją, Edinburghą. Žinokite, čia vietiniai man buvo kur kas labiau draugiškesni, neatsisakė padėti, neatstūmė.

Esu jiems už tai labai dėkinga.

Pradėjau savo verslą, jis po truputį įsivažiuoja, nors konkurencija ir didelė.

Bet kokiu atveju tamsiausias laikotarpis – jau praeityje.

Šiek tiek gaila Londone prarasto laiko – nebūčiau patikėjusi paramos tarnybomis, gal būčiau išsikapanojusi anksčiau.



Komentarai

www 0037067695044..laukiu jusu skambucio,..
www laba diena noreciau su jumis pasikalbeti,..esu panasia istorija patyres zmogus,..todel turiu pora ideju su jumis pradiskutuoti,.


Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!