Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Imigrantai iš ES – našta ar pagalba Britanijai?

Šiandienos Jungtinėje Karalystėje neutralių imigracijos temai žmonių nėra: vieni palaiko, o kiti – niekina šį procesą. Vieni mano, kad atvykėliai valstybės biudžetui krauna pinigus, kiti – priešingai: esą tai vietiniams jie kainuoja milžiniškas sumas. O „Brexit“ fone išryškėjo nauja tendencija – po ląstelę narstyti imigrantus iš Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir lietuvius. Taigi, ar mus laiko visuomenės pagalbininkais, ar kenkėjais?

Flickr nuotr.
Flickr nuotr.

Esame ne pirmieji ir ne paskutiniai, kurie kelia šį klausimą. Dar tais laikais, kai niekas net nebuvo girdėję žodžio „Brexit“, imigrantai iš ES buvo tapę atpirkimo ožiais už daugelį šalies nelaimių ir ekonominius sunkumus, nors sienos jiems buvo atvertos būtent dėl to, kad JK galėtų suklestėti.

Būtent tai ir skelbė Tony Blairo vyriausybė, šaliai vadovavusi prėjusio dešimtmečio pirmojoje pusėje ir atvėrusi sienas darbininkams iš Lietuvos ir kitų naujųjų ES valstybių.

Dažnas juos vadino atvykėliais, kurie trokšta geresnio gyvenimo kitų sąskaita – gauti valstybės paramą ir džiaugtis svetimu gėriu jo nenusipelnius.

Taip kalba emocijos. O mokslas ir faktai sufleruoja visai ką kita.

Duoda daugiau nei paima

Bent jau naujausioje Nacionalinio ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto (NIECR, National Institute of Economics and Social Research) ataskaitoje teigiama, kad imigrantai iš ES pozityviai veikia viešuosius JK finansus, o bėda yra tame, kad valstybės biudžetui sunešti pinigai nepaskirstomi taip, kaip derėtų.

Naujausia instituto ataskaita skelbia, jog imigrantai iš ES valstybių į valstybės iždą sumoka daugiau mokesčių nei iš jo gauna naudos – viešųjų paslaugų ar pašalpų pavidalu.

Be to, primena ataskaita, suaugęs imigrantas valstybei kainuoja dar mažiau, mat nereikėjo rūpintis jo švietimu – visa tai jis gavo gimtojoje šalyje, o švietimas yra viena iš brangiausių viešųjų paslaugų, kurios finansuojamos visuomenės suneštais pinigais.

Nepaisant akivaizdžios jų naudos, visuomenėje – ne tik tarp eilinių žmonių, bet ir politikų ir kitų sričių ekspertų – iki šiol netrūksta priešiškumo atvykėliams iš ES, kurie tenori susikurti geresnį gyvenimą sąžiningai dirbdami, o laikomi našta JK ekonomikai.

Kodėl toks skirtingas požiūris į juos, kodėl faktai praranda prasmę?

Faktai ignoruojami

Kaip vieną iš paaiškinimų tokiam paradoksui NIECR pateikia galimą visuomenės susikoncentravimą į žemos kvalifikacijos imigrantus – esą jų sumokami mokesčiai yra tik labai nedidelė dalis nuo bendrojo gėrio.

Tame yra tiesos, statistika šį teiginį patvirtina: sąlyginai nedideli atlyginimai reiškia mažus pajamų mokesčius, nedideles išlaidas.

Tačiau žvelgiant plačiau matyti, kad žemos kvalifikacijos imigrantai užpildo gyvybiškai svarbias pozicijas kompanijose, kurios sukuria didžiulę vertę – tai reiškia, kad net ir šių atvykėlių indėlis yra teigiamas, nors ir netiesioginis.

Kitas paradokso paaiškinimas – paprastesnis: visuomenė tiesiog pasirinko ignoruoti atvykėlių teikiamą naudą arba pirmenybę teikia kultūriniams skirtumams. Pavyzdžiui, sąmoningai nutylima atvykėlių teikiama ekonominė nauda, o kalbama tik apie pavienius atvejus, kurie patvirtina tai, jog tarp ES piliečių yra nusikaltėlių, piktnaudžiautojų ir nelinkusių integruotis į vietines bendruomenes.

Taip, tai tiesa. Tačiau kalbos apie ekonominę naudą – irgi ne iš piršto laužtos, pagrįstos faktais.

Tiesiog galima rinktis, kuri tiesa patogesnė.

Egzistuoja įrodymų hierarchija, skelbia NIESR ir nevyriausybinė organizacija „British Future“.

Tai reiškia, kad faktas yra ne toks svarbus, kaip asmeninė patirtis.

Žmonės greičiau patiki nepatikrintomis šeimos narių, draugų ir kolegų kalbomis nei faktais, kurie nustumiami į antrą planą ir ignoruojami. O kur dar socialiniai tinklai? Kas sakoma, tuo ir tikima. Nors tai nebūtinai yra faktai.

Francisco Osorio nuotr.

Ta nelemta krizė

Britanijoje egzistuoja dar viena priežastis, dėl kurios vietiniai sieja visas pasaulio negandas su imigrantais iš ES.

2004 metais atvėrus jiems šalies sienas iš tikrųjų plūstelėjo didžiulis jų srautas. Atvykėliai užpildė spragas darbo rinkoje ir padėjo patenkinti augantį visuomenės apetitą: žmonės turėjo pinigų, kilo ne tik prekių, bet ir paslaugų poreikis, o ypač aptarnavimo srityje.

Tačiau 2008 metais atėjo pasaulinė ekonomikos krizė, o faktai vėl liko antrame plane – pikti britai greitai surado atpirkimo ožį ir tai, žinoma, buvo imigrantai. Dalis visuomenės tiesiog jiems suvertė visą kaltę.

„Brexit“ nuomonės nekeičia

Panašu, kad visuomenės požiūris į imigrantus iš ES artimiausiu metu nesikeis – juolab, kad vis dar aktualios „Brexit“ batalijos, o šio proceso šalininkai kaip vieną iš pagrindinių argumentų palikti bendriją nurodė būtent imigrantus iš ten.

Sustabdykime juos. Užtverkime sienas. Atiduokime darbą saviems žmonėms, ne atvykėliams. Kontroliuokime savo šalį.

Lyg ta šalis dabar būtų nekontroliuojama.

Lyg darbo vietiniams nebūtų.

Tiesa, tie patys britų verslininkai nelinkę pasitikėti vietiniais – tą įrodė BBC eksperimentas Rytų Anglijoje.

Jo metu tą patį darbą dirbo imigrantai iš ES ir vietiniai jaunuoliai. Skirtumai buvo milžiniški, ne anglų naudai.

„Jeigu man dirbtų tokie darbuotojai, nesuspėčiau įvykdyti savo įsipareigojimų užsakovams“, – apie jaunuosius anglus kalbėjo šparagų auginimo verslo savininkas.

Tačiau ir šis faktas ignoruojamas. Patogiau sakyti, kad imigrantai atėmė darbus.

NIESR manymu, valstybė turėtų rasti būdą suprantamu būdu paaiškinti imigracijos iš ES įtaką JK biudžetui. O kol to nebus, imigracija bus interpretuojama taip, kaip kiekvienas nori, be jokio aiškumo.

Ir, kaip rodo istorija bei dabartis, vietinių interpretacijos ne visada yra palankios atvykėliams.

Straipsnyje panaudota Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (the London School of Economics and Political Science) tinklaraščio (https://blogs.lse.ac.uk) informacija.



Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!