Formulė, kaip susigrąžinti išvykusius – visai šalia Lietuvos

Demografams skambinant pavojaus varpais, kad artimiausiais dešimtmečiais iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva nyks sparčiausiai, pradedama siūlyti atsigręžti į Estijos pavyzdį.

pixabay.com nuotr. / Grįžęs migrantas
pixabay.com nuotr. / Grįžęs migrantas

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus duomenimis, šioje šalyje įkurtas integracijos ir migracijos fondas „Mūsų žmonės“ konsultuoja ir tam tikromis sąlygomis teikia paramą Estijos piliečiams užsienyje, kurie norėtų sugrįžti.

Paramos dydis nepriklauso nuo išsilavinimo ar profesinės patirties, tačiau ji paprastai teikiama asmenims iki 45 metų amžiaus. Laikotarpiu nuo 2000 iki 2015 m. paramą kasmet gaudavo nuo 12 iki 200 žmonių, jos dydžio kasmetinis vidurkis asmeniui svyravo nuo 377 iki 1049 eurų.

Įžvelgia grėsmę, kad bus pradedama piktnaudžiauti

Paklaustas, gal tokia idėja galėtų prigyti ir Lietuvoje, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėjo, kad panašūs pasiūlymai kone visada atveria erdvę piktnaudžiavimui.

„Tai padėtų tik su sezonine emigracija – sugrįžti, išvažiuoti ir pasinaudoti ta finansine parama“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, kasmet apie 15 tūkst. išvykstančių iš Lietuvos asmenų galima būtų laikyti sezoniniais emigrantais – jie išvyksta, bet per metus vis parvyksta. Tad sukurti sistemą, kad vienkartinėmis išmokomis nebūtų piktnaudžiaujama, būtų labai sunku, įžvelgė jis.

„Estijos pavyzdys, manau, irgi rodo, kad nėra taip lengva gauti paramą, jei tik 200 asmenų jos sulaukė. Tai lašas jūroje, įvertinant emigracijos mastus“, – dėmesį atkreipė N. Mačiulis.

DELFI (Domantas Pipas) nuotr. / Nerijus Mačiulis

Turi kitą idėją – emigrantams siūlo mokestines lengvatas

Tačiau, pašnekovo teigimu, būtų verta padiskutuoti apie netiesioginę finansinę paramą emigrantams. Pavyzdžiui, jei žmogus grįžta iš ilgalaikės emigracijos, galbūt jam būtų galima 1-2 metams suteikti gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą – leisti jo nemokėti. Standartiškai GPM sudaro 15 proc. pajamų, tačiau gali siekti ir 5 proc.

„Tai iš karto būtų paskaita grįžti, įsidarbinti ir dirbti čia, nes sulauktum tarsi priedo prie atlyginimo. Aišku, manau, kad tokie klausimai sukeltų daug diskusijų. Tada skųstųsi tie, kurie liko Lietuvoje, galbūt dirbo už labai mažą atlyginimą, neemigravo, buvo patriotai, aukojosi, mokėjo čia mokesčius, tačiau negauna jokių lengvatų“, – kad problema reikalauja kompleksinio sprendimo, pabrėžė jis.

Ekonomisto teigimu, vis dėlto lengviausia išeitis iš susidariusios situacijos dėl emigracijos iš dalies yra sudėtingiausia – reikia sukurti daug gerai apmokamų darbo vietų.

„Vienkartinėmis išmokomis mes nepakeičiame problemos, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kelis kartus skiriasi nuo Vakarų valstybių. Kažin, ar keli šimtai, tūkstančiai eurų gali būti reikšmingas impulsas, jei galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra labai abejotinos“, – pastebėjo pašnekovas.

Terminas užsienyje – mažiausiai metai

Maža to, jei išmokos emigrantams siektų, tarkime, kelis tūkstančius eurų, ką prieš rinkimus siūlė padaryti politikas Rolandas Paksas, kurio idėja – po 5 tūkst. eurų kiekvienam grįžtančiam, tai labai brangiai atsieitų valstybei.

„Be to, tikrai atsirastų tų, kurie emigruotų tik tam, kad vėliau grįžę galėtų pasiimti pinigus ir vėl išvykti. Nėra geras sprendimas dalinti pinigus už nieką tik tam, kad neišvažiuotų. Tuomet iš karto kyla klausimas, kodėl neduoti tų 5 tūkst. eurų slaugytojui ar mokytojui, kuris galbūt vis dar dirba Lietuvoje, bet labai skurdžiai gyvena“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, jei svarstytume emigrantams taikyti mokestines lengvatas, logiška, kad norintys jas gauti, užsienyje turėtų būti išgyvenę mažiausiai metus.

„Galbūt dar geriau siūlyti tokias lengvatas, kurios padėtų steigti verslą. Neretai tie žmonės grįžta turėdami patirties, idėjų, ryšių, kontaktų, noro užsiimti verslu. Tai būtų dviguba nauda – ir sugrįžtų, ir galbūt sukurtų papildomų darbo vietų“, – įžvelgė pašnekovas.

Suteiktų meškerę, o pačiam jau reikėtų pasigauti žuvį

Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė panašius pasiūlymus vertinantis teigiamai, jei jie padeda pasiekti norimų rezultatų. Panašu, Estijai emigracijos mastą pavyko sumažinti.

„Tik turbūt reikėtų derinti šias priemones platesniame kontekste, su tomis, kurios skirtos smulkiojo verslo mokesčių naštos ir biurokratinio reguliavimo mažinimui. Čia tikrai daug kas taisytina, nes mokesčių našta (ypač savivaldybių nustatoma) smulkiam verslui yra per didelė. Įsivaizduoju, tai būtų meškerės suteikimas, kuris leidžia paskui žmogui pačiam pasigauti žuvį“, – kalbėjo jis.

Žmonės iki 45-erių metų, G. Nausėdos teigimu, turėtų sulaukti didesnio dėmesio emigracijos problemų kontekste.

„Paprastai tokie asmenys turi vaikų, bet jie dar nėra labai brandaus amžiaus. Tai kaip tik ta rizikos grupė, kuri gali būti, kad išvyksta iš Lietuvos visam laikui, nes, jei vaikai nedideli ir jie įleidžia šaknis emigracijos kitoje šalyje, ta šeima, praktiškai, jau nebeturi jokių galimybių arba jai bus nepaprastai sudėtinga sugrįžti“, – aiškino jis.

DELFI (Karolina Pansevič) nuotr. / Gitanas Nausėda

Visada atsiranda tų, kurie aplenkia valstybines iniciatyvas

G. Nausėdos teigimu, jei kalbame apie verslo skatinimą Lietuvoje, reikėtų kurti ir daugiau rizikos fondų. Aktyvaus vaidmens čia esą galėtų imtis valstybė.

„Kuo kompleksiškesnės priemonės, kuo platesniame kontekste jos įgyvendinamos, tuo daugiau, tikėtina, jos gali atnešti sėkmės“, – sakė jis.

Tačiau kiekviename žingsnyje, kokią skatinamąją priemonę bepritaikytum, piktnaudžiavimui galimybių yra, todėl reikia ir tam tikros kontrolės, perspėjo G. Nausėda.

„Deja, 100 proc. to išvengti, matyt, neįmanoma. Yra labai išradingų piliečių, kurie sugeba sugalvoti kažką tokio, kas užbėga už akių ar aplenkia valstybines iniciatyvas. Todėl kartais ir ne finansinė ar piniginė parama gali būti prasminga, nes tada sukčių lengviau išvengti. Tarkime, jei parama teikiama konsultacine prasme“, – aiškino ekonomistas.

Išmokas gali pravalgyti ir vėl sėsti į lėktuvą

Tik mokėti išpirką už tai, kad žmogus suteiktų malonę ir sugrįžtų į Lietuvą, G. Nausėdos teigimu, nebūtų tikslinga.

„Ši finansinė parama turėtų būti susieta su tuo, kad: „Žmogau, jei tu nori sugrįžti į Lietuvą ir čia prasmingai gyventi, susikurti sau darbą ir gyvenimą, mes tau galime šioje srityje padėti“. Bet tikrai tai neturėtų būti kažkokios išmokos tam, kad žmogus pravalgytų tuos pinigus, o tada vėl sėstų į lėktuvą ir išskristų“, – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, pirmiausiai asmenį kažkas turi sulaikyti Lietuvoje. Tai gali būti ir šeima, ir darbas, ir verslas.

Siūlo stipendijas studijuojantiems svetur

Maža to, kitu žvilgsniu Estijoje pradėta žiūrėti ir į besirengiančius studijuoti svetur. Norintys studijuoti užsienyje estai gali kreiptis su prašymu skirti stipendiją. Ji apima pragyvenimo išlaidas, mokestį už mokslą, sveikatos draudimą, išmokas vaikams, išlaidas dalyvavimui konferencijose (jų skaičius ribojamas).

Gavę tokią stipendiją yra įpareigojami po studijų trejus metus dirbti Estijoje. Nutraukus studijas anksčiau laiko, privalu grąžinti pusę gautos stipendijos, o jei baigus studijas įsidarbinama užsienyje, gali būti pareikalauta grąžinti visą stipendiją.

„Lietuvoje kiltų dar didesnė įtampa dėl šalyje veikiančios aukštojo mokslo sistemos – kam reikalingos tos 47 aukštosios mokyklos? Jei mes pasiūlysime nemokamą aukštąjį išsilavinimą lietuviams bet kurioje ES valstybėje, tikrai turbūt pusę studentų prarastų Lietuvos universitetai“, – paklaustas, ką mano apie šią idėją, įžvelgė N. Mačiulis.

Jo teigimu, bendrai žvelgiant, idėja yra nebloga. Esą jei būtų suvokta, kad mūsų tikslas – suteikti piliečiams kokybišką aukštąjį išsilavinimą, o ne išlaikyti aukštąsias mokyklas, apie jos įgyvendinimą galima būtų kalbėti.

Savo ruožtu G. Nausėda sakė su šia idėja susidūręs dar dirbdamas Lietuvos banke, tačiau tuomet buvo iškeltos tam tikros teisinės kliūtys – negalima žmogaus judėjimo ir sprendimo laisvės apriboti jokiais motyvais.

„Kaip ekonomistas sakyčiau – gerai, tai taip pat priimtina ir duotų rezultatą, bet ar tai būtų teisiškai pagrįsta, atsakyti negaliu“, – svarstė pašnekovas.

Tarp ES šalių nyksime sparčiausiai

Visai neseniai ES Statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė ES šalių gyventojų prognozes iki 2080 m. Lietuvai prognozuojamas gyventojų skaičiaus kitimas ypač pesimistinis – tarp visų ES šalių Lietuva ateityje demografiškai nyks sparčiausiai.

Pagal šias prognozes Lietuvoje šio šimtmečio viduryje gyvens jau mažiau nei 2 mln., o 2080 m. – 1,65 mln. žmonių. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,85 mln. Pagal šias prognozes Lietuvos gyventojų skaičius mažės gerokai sparčiau nei Latvijoje. Su Estija net negalime lygintis. Estijos gyventojų skaičius mažai keisis ir išliks apie 1,1-1,2 mln.

Pasak demografės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorės Vlados Stankūnienės, tokių pesimistinių prognozių, kurias pateikė „Eurostat“, dar nebūta.

DELFI.lt


Komentarai



Imigracija


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!