Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Emigracija – didžiausia grėsmė Lietuvai: išvykti nori 90 proc. jaunuolių, rajonuose įsigali nedarbas (4)

Nuo nepriklausomybės atgavimo žmonių Lietuvoje sumažėjo beveik milijonu, tačiau ir šiuo metu daugiau nei 90 proc. jaunuolių norėtų išvykti, jei galėtų rinktis išsivysčiusią Vakarų šalį ir ten gautų specialybę atitinkantį darbą.

DELFI (Kiril Čachovskij) nuotr. / Emigracija
DELFI (Kiril Čachovskij) nuotr. / Emigracija

Apie tai kalbėta Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos Instituto organizuotoje diskusijoje „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“.

Pavadino didžiausia ilgalaike grėsme Lietuvai

KTU Europos Instituto direktoriaus Vygaudo Ušacko teigimu, gyventojų mažėjimas ir valstybės nykimas – didžiausia ilgalaikė grėsmė Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir ekonominei gerovei.

„Akivaizdu, kad iki šiol Lietuvos valstybėje nėra sukurta strategija, nėra struktūrinių pokyčių, kurie iš esmės paskatintų piliečius priimti pozityvią nuostatą ir perspektyvius sprendimus savos valstybės atžvilgiu. Tam reikalinga aiški ir konkrečiais darbais paremta politinė valia, prisiimta politinė atsakomybė“, – kodėl diskusija buvo surengta, aiškino jis.

Pasak V. Ušacko, Lietuvą palieka gyventojai, nesugebame pritraukti savų piliečių atgal, o kartu nekovojame ir dėl talentų, reikiamų žmogiškųjų resursų.

Susitraukėme beveik milijonu: tai kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai

Jis taip pat priminė ir problemos mastą – Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,85 mln. 2017 m. Kaip prognozuoja „Eurostat“, po 12-os metų Lietuvoje gali gyventi tik 2,4, o 2040 m. – vos 2 milijonai gyventojų.

„Lyginant su nepriklausomybės atgavimo metais, Lietuvoje gimsta maždaug trečdaliu naujagimių mažiau. Iki šiol taikytos gimstamumo skatinimo priemonės neveiksmingos. Pagal neto emigracijos rodiklius tūkstančiui gyventojų, Lietuva daugiau nei dešimtmetį „pirmauja“ ES. Vadinasi, lietuviai netiki savo valstybės perspektyva“, – pripažino V. Ušackas.

2017 m. metais emigracijos tempas dar paspartėjo – nuo sausio iki lapkričio mėnesio išvyko 55 tūkst. gyventojų, o grįžo vos 26 tūkst. Tik 1 proc. emigravusių 2016 m. buvo vyresni nei 65 m., daugiausiai emigravusių priklauso 15-64 metų amžiaus grupei.

Statistikos departamento nuotr. / Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas

„Ypač nerimą kelia tai, kad didžioji dalis emigruojančių gyventojų yra darbingo amžiaus piliečiai, o tai kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai“, – sakė V. Ušackas. 2016 m. vieną pensininką išlaikė 3,5 dirbantieji, jei dinamika nesikeis, 2030 turės išlaikyti vos 2,2 darbus turintys asmenys, pastebėjo jis.

„Siekiant užtikrinti valstybės gerovę, tvarumą, pirmiausiai, būtina įvardyti priežastis, kodėl nyksta Lietuva, kodėl žmonės išvažiuoja, tačiau kartu ir kryptingai, nuosekliai siekti jas spręsti“, – užtikrino pranešėjas.

Naujagimių skaičius taip pat sumažėjo nuo 57 tūkst. 1990 m. iki 31 tūkst. 2016 m. (-45 proc.).

Įvardijo gyventojų mažėjimo priežastis: tampa aukštų kainų aukomis

Filosofo ir strateginių konsultacijų įmonės „Glade“ partnerio Mindaugo Kubiliaus teigimu, pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys yra: mažos pajamos ir aukštos kainos, didelė socialinė atskirtis, negatyvi emocinė būsena valstybėje, neužtikrinta senatvė ir tai, kad žemas gimstamumas neužtikrina natūralaus gyventojų kiekio atsinaujinimo. Tai esą buvo apibrėžta panašių ankstesnių diskusijų metu.

„Daug piliečių paprasčiausiai netiki, kad Lietuva yra perspektyvi jiems gėrio kaupimo terpė“, – dėstė M. Kubilius. Anot jo, tokie teiginiai kaip tai, kad Lietuvoje ekonomika auga greičiausiai ES, daugeliui nelabai apčiuopiami, nes jau įtikėta į kitą pažadėtą rojų, esantį kažkur kitur. „20-ies proc. daugiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pajamos yra 7,5 karto didesnės nei 20-ies proc. mažiausias pajamas gaunančių asmenų. Pagal šį rodiklį mūsų šalis yra priešpaskutinėje vietoje Europoje ir lenkia tik Rumuniją. Tai skatina skirtumą tarp mažų pajamų ir aukštų kainų. Vieni vartoja, kainos kyla, tačiau kitiems pajamos neauga ir jie tampa aukštų kainų aukomis“, – nurodė M. Kubilius.

Išvažiuotų daugiau nei 90 proc. jaunuolių

Pasak filosofo, nuo 2008 iki 2016 m. lietuvių emocinė savijauta krito nuo 62,7 iki 42,7 proc.

„Nuosekliai tai atveda į nereikalingo žmogaus savijautą. Asmuo panardinamas į giliai negatyvią emocinę būseną“, – sakė M. Kubilius.

Blogiausia, pastebėjo jis, kad 90,4 proc. apklaustų jaunuolių nurodė, kad ir šiandien išvažiuotų gyventi į išsivysčiusią šalį, kur galėtų kurti sėkmingą savo ateities perspektyvą. DELFI primena, kad tai parodė Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų buvo klausiama, ar jie emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas.

„Akivaizdu, kad jaunimas čia pat ir tuoj pat reaguoja į tą negatyvų tikėjimą, kuris išplito valstybėje“, – pridūrė jis. 2017 m. emigracijos tempai dar paspartėjo© Statistikos departamento nuotr. Pranešėjo teigimu, vyrauja ir nepasitikėjimas valdžia, teisėsaugos institucijomis, manoma, kad politikai – neva tik sau dirbantys egocentrikai.

„Ką daryti? Vienintelis kelias yra sugrąžinti piliečiams jų savivertę ir pasitikėjimą savo valstybe. Tai atneša viltį, o viltis yra pati galingiausia savo individualų ir visuomeninį gėrį kurianti galia“, – pastebėjo M. Kubilius.

Šalies rajonuose per mažai gerai apmokamų darbo vietų

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, nemažėjant emigracijos tempams didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių. Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų. Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo.

Iki šiol regionų plėtra rūpinamasi paprasčiausiu keliu – vyriausybė skiria finansavimą ir savivaldybės įsisavina pinigus. Dažniausiai pasirenkama iškloti trinkeles centrinėje miestelio aikštėje. Aikštė pagražėja, gyventojams dėl to smagiau, tačiau ar tai plėtoja regiono socialinę ir ekonominę galią? Juk negalvojama apie investicijas į darbo vietas: nesirūpinama infrastruktūros plėtra prie įmonių - kelių ir kitų komunikacijų nutiesimu, transporto sutvarkymu ir kitais dalykais, kurie galbūt neatrodys taip puošniai, bet duos žymiai didesnę praktinę naudą.

Žinoma, reikia pagerinti gyvenvietės įvaizdį, atnaujinti viešąsias erdves ar sukurti naujų kultūrinių objektų. Bet kokia to prasmė, jei greitai nebeliks žmonių, kurie šiais dalykais naudosis? Pačios gražiausios gatvių trinkelės neprivers gyventojų likti miestelyje, jeigu jie matys, kad nėra galimybių uždirbti ir oriai gyventi.

Kalbėjimą apie trinkelių klojimą galima būtų laikyti pokštavimu, tačiau, deja, jis iliustruoja realybę – 2016 m. pabaigoje atlikusi valstybės investicijų 2015 metais auditą, Valstybės kontrolė suskaičiavo: Lietuvoje netrukus veiks 108 daugiafunkciai sporto centrai (arenos, sporto kompleksai, baseinai), kai kurie jų vienas nuo kito nutolę nepagrįstai mažu, 6–15 km, atstumu. Šiems centrams iki 2016 m. jau panaudota 111 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų, užbaigti reikia dar 169 mln. Be to, kasmet savivaldybės papildomai skiria daugiau kaip pusę jų išlaikymui reikalingų lėšų. Investicijų projektuose dažniausiai nepateikiami sąnaudų ir naudos skaičiavimai, netaikomi vertės kriterijai, parodantys projekto įgyvendinimo efektyvumą. Dėl to sunku įvertinti atliktų investicijų būsimą socialinę ir ekonominę naudą, praėjus keletui metų.

Ta pati Valstybės kontrolė dar 2010 metais, taip pat atlikusi auditą, konstatavo, kad regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, verslo plėtrai skatinti, o Regionų plėtros tarybos regiono projektų sąrašus sudaro ir tvirtina neturėdamos aiškių atrankos kriterijų, išsamaus teikiamos naudos ir laukiamo rezultato pagrindimo, todėl finansuojami nekokybiški projektai. Lėšos gali būti panaudotos nerezultatyviai, nes Regionų plėtros tarybos nevertina projektų teikiamos naudos, todėl finansuojami tik vietinę reikšmę turintys ir tiesiogiai su regioninės politikos tikslu nesusiję projektai. Tai štai – čia kaip tik ir kalbama apie tą trinkelių klojimą. Valstybės auditoriai tuomet rekomendavo ateinančiam 2014-2020 m. Europos Sąjungos paramos finansiniam laikotarpiui rengiamiems projektams nustatyti tokius įgyvendinimo rodiklius, kurie būtų tiesiogiai susiję su konkrečiu projektų įgyvendinimo rezultatu. Praėjo septyneri metai ir regioninės politikos efektyvumą iliustruoja masinė emigracija iš regionų.

Todėl jau būtina priimti strateginius sprendimus dėl regionų specializacijų, apsispręsti, koks verslas, kokiame regione yra perspektyvus ir investuoti į to verslo plėtrą. Verslo bendruomenės atstovai, kurdami darbo vietas, gali pasirūpinti, kad masiška emigracija mažėtų. Tačiau tam būtini ir tinkami regionų valdžios sprendimai. Kairė privalo suprasti, ką daro dešinė. Juk kai darbdavys nori atidaryti regione įmonę, o jam sakoma, kad infrastruktūrai sutvarkyti nėra pinigų, tai jam belieka atsisakyti savo planų.

Regionų plėtrą Lietuvoje koordinuoja regionų plėtros tarybos: tvirtina konkrečių regionų plėtros planus, atrenka regiono plėtros projektus, skirtus šiems planams įgyvendinti. Regionų infrastruktūros projektai finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos lėšų. Regionų plėtros tarybos sudaromos iš tų regionų savivaldybių merų, savivaldybių tarybų narių ir Vyriausybės paskirto asmens. Sprendimai priimami šių tarybų narių balsų dauguma. Kaip matome, verslo bendruomenės atstovai į šį sprendimų priėmėjų ratą nepatenka, o savivaldybės ramiai sau įsisavina lėšas naujų trinkelių klojimui.

Po daugelio metų kalbų ir įtikinėjimų atrodė, jog ledai pagaliau pajudėjo: prieš keletą mėnesių Seimo priimtose Regioninės plėtros įstatymo pataisose jau numatoma, kad Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai turi sudaryti 1/3 visų regiono plėtros tarybos narių.

Tarybos savo sprendimus priima narių balsų dauguma, todėl 1/3 balsų nelemia sprendimų priėmimo, tačiau atstovų skyrimo tvarką rengiantys Vidaus reikalų ministerijos valdininkai vis tiek įnirtingai priešinasi - netgi ir to trečdalio verslo bendruomenei skirti nenori. Anot jų, reikėtų labiau pasikliauti įvairiais nevyriausybinių organizacijų aktyvistais, vietos profesinių mokyklų atstovais, kurie dažniausiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai priklausomi nuo regionų savivaldybių administracijų. O verslo bendruomenei regionų plėtros sprendimuose užtektų turėti vieną, kitą simbolinį balsą. Net ir pati atrankos procedūra suplanuota taip, kad verslui galėtų atstovauti koks nors vietinis trinkelių klojimo firmos savininkas.

Tai apie kokią regionų ekonominės galios plėtrą, darbo vietų kūrimą ir emigracijos stabdymą galime kalbėti, jei pagrindinė problema – gerai apmokamų darbo vietų trūkumas – sprendžiama ne tiesiogiai įtraukiant į sprendimų priėmimą šias vietas kuriančius verslininkus, bet eilinį kartą imituojant veiklą ir tikintis, kad viskas susitvarkys savaime?

Jeigu reikšmingą dalį visų regioninės tarybos narių sudarytų atsakingos verslo bendruomenės deleguoti atstovai, jie galėtų pasipriešinti neefektyviam pinigų įsisavinimui bei atrinkti, kurie projektai turi didžiausią ekonominį potencialą ir tada pasirūpinti, jog darbdaviai norėtų investuoti į regioną. Verslo atstovai savo balsus tarybose skirtų žingsniams, kurie išjudintų jau seniai gilėjančią regionų ūkinę stagnaciją. Atlyginimus moka verslo įmonės, tačiau joks verslininkas vienas problemos neišspręs. Be investicijų prioritetų pertvarkymo neatsiras ir gyvenimo kokybės pokyčiai.

Tuo tarpu valdininkai siekia sukurti tik verslo bendruomenės įtraukimo imitaciją. O juk darbo vietos pačios neatsiras, atlyginimai patys nepakils - tam reikia sukurti tinkamas sąlygas.

Parengta pagal delfi.lt ir Lietuvos verslo konfederacijos informaciją



Komentarai

Pensininkas Na, magnolija sie skaiciai dziugina... Viskas kaip uzsakyta ir liepta!
matukas2012 Kur cia kas izvelgia gresme jeigu drasus zmones palieka LT ir iesko geresnio uzdarbio ,o neklauso nesamoningu paistalu apie tevyne ir gimtine ,kuri man asocijuojasi su neaisku kaip praturtejusiais zmonemis, sukurusiais darbo vietas ir bandanciais atrasti pigia darbo jega .Jeigu galit ir vaziuokit ,nors del depresijos ir savizudybiu skaiciaus nebepirmausime EU
Taigi Dieve mano,nusirisim neuzilgo manau ir i ta pirma vieta nuo antro galo.
juozas ka cia nusisnekat...as net nemanau gryzti i tokia sali ,kur valdzia apsistaciusi policija ,kuri atlieka tik viena funkcija--apsaugoti valdininku gerove.Sena zmogu policija iskrato vidury gatves--siaubas.Debilai policajai--kasdienybe.Galeciau gyventi visur,bet ne Lietuvoje


Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!