Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Diskriminacija ir imigracija – kaip į tai reaguoja britai, o kaip lietuviai? (2)

Imigracija Jungtinėje Karalystėje (JK) pastaraisiais mėnesiais tapo viena iš pagrindinių temų visoje šalyje. Apie ją ne tik garsiai kalbėjo politikai, tačiau ji pamažu įsiliejo ir į britų kasdieninius pokalbius. O peržvelgus laikraščių spausdinamas naujienas, ko gero, nebūtų klaidinga teigti, kad apie imigraciją plačiai kalba ir patys imigrantai.

flickr.com (John Nakamura Remy) nuotr. / Kaip į imigrantus reaguoja lietuviai?
flickr.com (John Nakamura Remy) nuotr. / Kaip į imigrantus reaguoja lietuviai?

Niekas nepaneigs, jog imigracija JK - itin didelė. Tiksliai, pagal naujausius oficialius statistinius duomenis, iš visų JK 31,6 milijonų darbuotojų, 5,4 milijonai jų yra iš užsienio atvykę imigrantai – jie sudaro viso 17 % JK darbo jėgos.

Ne Jungtinėje Karalystėje gimusių gyventojų 2004–2015 metais padaugėjo 63 proc. – nuo 3,3 iki 8,6 milijono. Dabar jie sudaro 13,3 proc. šalies gyventojų.

Didžiausia imigrantų grupė JK yra lenkai: 2015 metų oficialiais duomenimis JK jų buvo virš 916 tūkst. O štai lietuviai nepatenka net į TOP penketuką - jų JK 2015 m. duomenimis gyveno apie 124 tūkst.

Diskriminacija Jungtinėje Karalystėje – suintensyvėjo

Nors išpuolių prieš Rytų Europos imigrantus būta dar ilgai prieš pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) referendumą ir„Brexit“ politines kampanijas (JK Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 2015 metų liepos mėnesį buvo užfiksuoti 3 886 išpuoliai dėl neapykantos), tačiau atakos 2016 metais taip suintensyvėjo, kad britai nerimauti privertė net svarbiausius Rytų Europos valstybių asmenis.

Pavyzdžiui, Lenkijos prezidentas Andrzej’us Duda’s, beveik iškart po visą Lenkiją sukrėtusio mirtino išpuolio prieš 40-metį šalies pilietį Arek’ą Jozwick’ą, parašė oficialius prašymus Britanijos bažnyčių vadovams, prašydamas jų paramos, kovojant su antipatija ir priešiškumu lenkams, bei prašydamas „pasistengti sumažinti britų netoleranciją bei ksenofobiją.“

Netoli Londono esančiame Harlow miestelyje, kur rugpjūtį ir buvo nužudytas lenkų kilmės pilietis, o vėliau užpulti dar keli tos pačios kilmės asmenys, patruliuoja Lenkijos policijos pajėgos, taip siekiant užtikrinti šalies piliečių saugumą.

Negana to, prieš mažiau nei mėnesį Londone buvo nužudytas čekų kilmės vyras, o jo šalies ministras pirmininkas Bohuslav’as Sobotka’s skatino JK ministrę pirmininkę Theresą May kuo greičiau imtis veiksmų, siekiant sumažinti išpuolius prieš Rytų Europos imigrantus.

Kodėl imigrantai Jungtinėje Karalystėje yra puolami?

Nors anglų spaudoje daugiausiai kalbama apie išpuolius prieš lenkus, tačiau buvo užfiksuoti iš išpuoliai ir prieš kitas Rytų Europos tautas: prieš tai minėtasis Čekijos piliečio nužudymas, o ir lietuviams teko patirti skaudžias suintensyvėjusias ksenofobijos išraiškų pasekmes. Pavyzdžiui, Manchester mieste 12 metų berniukas buvo gatvėje sumuštas savo bendramokslio, o ligoninėje sesele dirbanti moteris pasakojo, jog britai - itin pasipūtę ir į imigrantus žiūri kaip į žemesnės klasės asmenis. Be to, pasak Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, taip pat pagausėjo pagausėjo netiesioginės agresijos, t.y. kai mokyklose vaikai ignoruojami mokytojų, taikomos griežtesnės taisyklės, replikuojama, „užsisėda“ dėl to, kad yra iš ES šalių.

pixabay.com (Alexas_Fotos) nuotr. / Po „Brexit“ padaugėjo išpuolių dėl neapykantos

Tokie išpuoliai itin suintensyvėjo po „Brexit“ balsavimo ir prieš referendumą vykdytų politinių kampanijų. Lyginant su 2015 m. duomenimis, šių metų liepos mėnesį išpuolių dėl neapykantos prieš Rytų Europos imigrantus padaugėjo beveik perpus (41 proc.) - nuo 3 886 išpuolių skaičius 2016 m. liepos menesį išaugo iki 5 468. Daugiausiai per dieną įvykusių išpuolių dėl neapykantos buvo šių metų liepos 1-ąją, kai jų buvo užfiksuota 207.

Išpuolių padaugėjo po to, kai imigracija buvo vienas iš pagrindinių politinės kampanijos išstoti iš ES argumentų - esą imigrantai iš kitų Europos Sąjungos šalių (dažniausiai – rytinių) atima iš britų darbo vietas. Tiesa, yra keli svarbūs faktai, kuriuos politinė kampanija už išstojimą iš ES, panašu, pražiūrėjo. Pavyzdžiui, pagal neseniai atliktą tyrimą, bendras imigrantų į JK amžius yra jaunesnis negu vietinių gyventojų, todėl yra labiau tikėtina, kad imigrantai eis dirbti ir mokės mokesčius, o ne prašys valstybinių pašalpų. Be to, kaip teigiama kitame tyrime, imigrantai JK pagerina nacionalinį darbingumą ir užpildo kai kurių pramonės sektorių spragas, kurios vien britų darbuotojų nebūtų užpildytos. O tai reiškia šalies BVP ir darbuotojų atlyginimo augimą.

Šie tyrimai įrodo, jog politinės kampanijos, smerkiančios aukštą imigraciją į Jungtinę Karalystę, ne tik nebuvo visiškai tikslios, bet ir tai, jog britų požiūris į imigrantus kartais gali būti siauras ir tinkamai neinformuotas.

Kaip su imigrantais ir kitataučiais elgiasi lietuviai?

Nors britai iš šalies atrodo kaip viena tolerantiškiausių tautų Europoje - iš tiesų, jie viena iš aukščiausią rasizmo ir neapykantos rodiklį turinčių šalių. Ir galbūt tai jau neatrodo taip neįtikima, ypač paskaičius pastarųjų kelių mėnesių dienraščių publikacijas - išpuolių prieš imigrantus skaičius tiesiog akį rėžia.

Tačiau štai lietuviai - iš pirmo žvilgsnio yra vertinami priešingai nei britai. Lietuvius mėgstama pašiepti dėl stereotipiškai būdingo šaltumo ir tiesmukumo. Tiesa, patys lietuviai su tuo nesutinka ir save vertina gana teigiamai, sakydami, kad jie nėra linkę į rasizmą ar ksenofobiją ir yra, palyginus, tolerantiški.

Pavyzdžiui, „Reddit“ socialiniame tinklalapyje vienas naudotojas užvedė diskusiją, klausdamas: „Labas - ar galiu paklausti kelių klausimų apie Lietuvą? Rasizmą šalyje ir pan.? Ketinu vykti į Lietuvą. Ar ten žmonės - rasistai? Nenoriu sakyti, kad baltai (turiu omenyje bendrą apibrėžimą, nes mes keliausime ne tik į Lietuvą bei Latviją, bet ir Estiją) yra kaip slavai, tačiau esu susidūręs su problematiškais lenkais Londone, o, matote, mano protėviai iš subkontinento, todėl mano odos spalva - tamsesnė. Kaip manote, ar Lietuvoje susidursiu su problema? Suprantama, aš iš minios vizualiai stipriai išsiskirsiu.”

Dauguma lietuvių „Reddit“ naudotojų tvirtino, kad lietuviai į kitataučius nėra linkę spoksoti ar rodyti pirštais, mat, anot jų, jaunoji karta - itin tolerantiška ir draugiška. Be to, turistą lietuviai įspėjo, jog rasizmo apraiškos, jeigu ir jausis, bus minimalios.

pixabay.com (hrohmann) nuotr. / Kryžių kalną Šiauliuose lankantys turistai

Tačiau, pabrėžė jie, senesnieji gyventojai (kitas naudotojas dar pridėjo: „Ir neišsilavinę“) gali būti ne tokie mandagūs ir į turistą žiūrėti kiek ilgiau nei derėtų - ypač mažuose miesteliuose, kur kitataučio apsilankymas, anot jų, yra „atrakcija ir gali būti aprašytas kitos dienos laikraštyje“.

Tiesa, lietuvių nuomone, rasizmas galioja vien tamsesnės odos spalvos asmenims. Pavyzdžiui, vienas „Reddit“ naudotojas į Lietuvą ketinančiam vykti vyrui atsakė: „Lietuviai nėra rasistai ir turistus priima draugiškai - mes tiesiog nemėgstame lenkų ir rusų.“

Tad atrodo, jog priešiškas nusistatymas prieš lenkų kilmės žmones dažnas reiškinys ne tik Britanijoje. Pagal 2012 metais atliktą tyrimą, daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustų lietuvių nenorėtų, jog jų kaimynystėje gyventų lenkas: 27 proc. apklaustųjų atsakė, kad „jokiomis aplinkybėmis“ nenorėtų kaimyno lenko, o 24 proc. į klausimą apie kaimyną lenką atsakė: „Verčiau, ne.“

Tiesa, tyrimo duomenimis, dar stipriau lietuviai yra nusistatę prieš čigonus - net 87 proc. yra nusiteikę visiškai priešiškai. 45 proc. apklaustųjų lietuvių taip pat nenorėtų kaimynystėje turėti žydo, o 20 proc. - ruso.

Nepaisant to, metais vėliau, 2013 m., atlikto tyrimo duomenimis, dauguma lietuvių savo tolerantiškumą vertina palankiai ir daugiau nei pusė tyrimo dalyvių teigė, kad jie yra teigiamai nusiteikę kitataučių atžvilgiu.

Stiprėjančią toleranciją patvirtina ir Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau - LŽTC), kurių duomenimis, 2014 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 102 išpuoliai dėl neapykantos - 50 mažiau nei 2013 metais. Tiesa, duomenys yra neoficialūs, mat oficiali kasmetinė statistika Lietuvoje nėra fiksuojama.

Beje, norėdami dar labiau paskatinti toleranciją Lietuvoje, LŽTC 2015 metais paskelbė socialinio eksperimento vaizdo įrašą, kuriame buvo tikrinamas lietuvių požiūris į juodaodį ir į rasizmo išraiškas šalyje. Nors eksperimento įrašas išplito po daugelį Europos šalių, o įraše puikiai pasirodę lietuviai komentaruose buvo vadinami „garbingais bei draugiškais žmonėmis“, tačiau patys šalies piliečiai tai vertino labai dviprasmiškai.

Vos jį paskelbus, „YouTube“ socialiniame tinkle po įrašu pasipylė rasistiniai komentarai, viename kurių buvo rašoma: „Šitas negras tegul grįžta į savo Negrolandą ir ten gyvena.“ O Lietuvos policijai vaizdo įrašu pasidalinus savo „Facebook“ paskyroje, po juo greitai buvo pakomentuota: „Tik negrų Lietuvoje ir betrūko.“

Net ir tarp eksperimento dalyvių, kuriuos „YouTube“ naudotojai iš viso pasaulio vertino kaip „herojus“, būta rasistų. Viena tyrimo dalyvė manoteises.lt portalui pasakojo, jog vaizdo įraše tolerantišką vaidinęs dalyvis vėliau jai autobuse įrodė esantis puikus aktorius - mergina teigė, jog vos palikus filmavimo vietą vaikinas pažėrė saują seksistinių, homofobinių bei rasistinių komentarų.

Psichologai tokį elgesį aiškina kaip bandymą pritapti prie kitų. Anot jų, žmonės viešumoje dėvi vienokią kaukę ir stengiasi pasirodyti kaip įmanoma geriau prieš kitus, o kameroms ar juos stebintiems asmenims nusisukus, pasirodo visai kitas žmogaus veidas.

Žinoma, buvo ir teigiamai įrašą vertinusių lietuvių, kurie prieš rasizmą buvo itin stipriai nusiteikę ir teigė, kad joks žmogus nenusipelnė gauti tokios žinutės, kokią vaizdo įraše tariamai gavo juodaodis.

Tiesa, kaip „Reddit“ diskusijoje teigė lietuviai, fizinių išpuolių dėl neapykantos Lietuvoje būna mažai ir itin retai - dažniausiai čia rasizmas bei ksenofobija pasireiškia žodiniais užgauliojimais ir patyčiomis internetu. Tačiau būtent tai, jog oficiali išpuolių dėl neapykantos statistika Lietuvoje nėra fiksuojama, o rasizmas ir ksenofobija pasireiškia ne fizine ar smurtine forma, leidžia manyti, jog lietuviai - šiek tiek tolerantiškesnė bei ramesnė tauta, nei galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio. O čia žmonės ne ką mažiau agresyvūs prieš savo šalies piliečius, nei prieš svetimšalius.



Komentarai

teisybe Paranojiskai sizofreniska Anglija-homofobiska Lietuva kvadratu.


Susiję straipsniai


Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!