Skelbimai

Dar vienas lietuvių rojus, kur valytojas uždirba 1295 eurus

Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė Rūta Žičkienė čia gyvena jau daugiau nei šešerius metus. „Esu ekonominė migrantė“, – juokėsi pašnekovė pasakodama, kaip lietuviams čia sekasi gyventi, ir vardydama, kiek kainuoja gyvenimas skandinaviškame krašte. Pasirodo, čia tautiečiai už buto nuomą moka kone tris minimalius lietuviškus mėnesinius darbo užmokesčius ir tai nėra daug. 

DELFI (M. Ažušilio) nuotr. / Švedija
DELFI (M. Ažušilio) nuotr. / Švedija

„Lietuviai Švedijoje yra labai kultūringi. Švedija užkrečia ta skandinaviška kultūra, – nusijuokė Rūta. – Nors mes juk nuo Lietuvos visai čia pat, vos per jūrą.“ R. Žičkienė neslėpė, kad Švedija lietuvius vilioja ne tik dėl nemenko darbo užmokesčio, bet ir dėl socialinių garantijų, kurios, anot jos, yra vienos geriausių visame pasaulyje.

Vis dėlto norintiems apsigyventi skandinaviškame krašte vertėtų žinoti, kad ne viskas čia rožių žiedlapiais klota. „Sunkiausia lietuviams čia įsitvirtinti, nes yra daug biurokratinių dalykų. Kiekvienam reikia gauti specialų kodą, o jo gauti, kol nedirbi, negali. Iš tiesų dabar sąlygos yra apsunkintos, anksčiau buvo lengviau“, – pasakojo pašnekovė.

Kad ir kokie sunkumai lauktų norinčių čia įsikurti, Rūta tikina, kad jie verti to, ką gauni mainais už tai: „Kai jau įsitvirtini, gyventi yra labai saugu ir patogu. Čia tikrai suteikiamos visos garantijos ir vaikams, ir būstui, ir panašiai. Net ir darbo užmokestis čia yra sveiko proto ribose. Viskas paskaičiuota taip, kad užtektų ir namams, ir būstui“.

Pasidomėjus, kiek Švedijoje galima užsidirbti, Rūta vardijo nemenkas pinigų sumas. Anot jos, pradinis darbo užmokestis už darbus valymo įstaigose ar panašiose vietose gali siekti net 12 tūkstančių švediškų kronų arba apie 1295 eurų. „Galima uždirbti ir iki 30 tūkst. švediškų kronų (apie 3239 eurų). Vidutinis darbo užmokestis yra maždaug 20 tūkst. (apie 2159 eurų)“, – vardijo pašnekovė.

Tačiau lietuviams nevertėtų stebėtis, nes didžiąją dalį uždirbtų pinigų dauguma pakloja už būsto nuomą. Pavyzdžiui vieno kambario buto nuomos kaina čia gali siekti daugiau kaip tūkstantį eurų, tačiau R. Žičkienė teigia, kad tai nėra per didelė kaina, priešingai – uždirbant apie 20 tūkst. švediškų kronų, ši nuomos kaina yra ganėtinai normali. 

„Taip, už butą mes mokame apie tūkstantį eurų, nors priklauso, kokiame rajone, bet maždaug tiek. O maistui mes, keturių žmonių šeima, išleidžiame apie 600 eurų, tačiau už tiek perkame ir ekologiškus produktus ir viską, ko reikia. Ir viskas. Į buto nuomos kainą būna įskaičiuoti visi mokesčiai, nebent dar atskirai reikia susimokėti už elektrą, tačiau už ją sumokame maždaug 50 eurų per mėnesį“, – gyvenimo kainas Švedijoje vardijo R. Žičkienė.

Pašnekovės skaičiavimu, tam, kad pragyventum Švedijoje, pakanka vienam šeimos nariui uždirbti bent 20 tūkst. švediškų kronų. „Šeimoje dažniausiai būna du, tad ir uždirbi dvigubai. Nors, žinoma, kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau išleidi, – nusijuokė Rūta. – Bet užtenka viskam: ir apsirengti, ir pavalgyti, ir kažkur nuvažiuoti.“ 

R. Žičkienė tikino, kad lietuvių bendruomenė skandinaviškame krašte vis didėja ir, anot jos, daug kas, pabuvę Didžiojoje Britanijoje, svajoja savo gyvenimą toliau kurti ne tik skandinaviškuose kraštuose, bet būtent Švedijoje.

Beje, lietuvių bendruomenės pirmininkė pabrėžė, kad visi, norintys čia įsikurti, turi išmokti švedų kalbą: „Švedijoje angliškai kalba visi: nuo mažo iki pensininko, bet jei nori eiti į priekį, turi kalbėti švediškai“. Net ir tai, anot pašnekovės, nėra sunku, nes švedai siūlo daugybę galimybių išmokti švediškai nemokamuose kalbos kursuose.

Vis dėlto čia gyvenantys lietuviai stengiasi neprarasti lietuviškumo. „Mums svarbu neprarasti kalbos, tradicijų ir sekti Lietuvos politinį gyvenimą bei dalyvauti sprendžiant Lietuvos likimą“, – pasakojo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas. 

Lietuvių bendruomenė Švedijoje neseniai atšventė 70-ąjį jubiliejų. Šiuo metu joje veikia net devyni skyriai: vaikai gali mokytis lietuviškoje mokyklėlėje, vyresni šoka kolektyve „Baltija“, užsiimantys verslu priklauso verslo klubui ir panašiai. 

„Manau, kad daug logiškiau ir įdomiau, kai žmonės renkasi pagal savo interesus“, – šyptelėjo ambasadorius patikindamas, kad smagu visiems susirinkti kartu ir suvalgyti cepelinų tradicinėje Švedijos lietuvių šventėje, tačiau to jis neskaičiuoja kaip lietuviškumo skatinimo. 

DELFI.lt


Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!