Skelbimai

Dar viena emigracijos banga: mastas šiurpina

Lietuvos gyventojų emigracijos mastai gąsdina ir toliau – per pirmą šių metų pusmetį emigravo 23 tūkst. gyventojų – 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak demografės Vlados Stankūnienės, situacija baisi ir negerėjanti. Tuo metu migracijos specialistė Audra Sipavičienė svarsto, kad skaičiai išaugo „Brexito“ išsigandusiems imigrantams deklaravus išvykimą. 

pixabay.com nuotr. / Bagažo krepšiai
pixabay.com nuotr. / Bagažo krepšiai

Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo beveik 23 tūkst. gyventojų. Tai – 6,5 proc. daugiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Maždaug tiek žmonių gyvena Varėnos rajono savivaldybėje. 

Per šešis šių metų mėnesius į Lietuvą imigravo 10 tūkst. žmonių, tai 3 proc. mažiau negu 2015 m. sausio–birželio mėn. 79 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai. 

Šiemet iš Lietuvos išvyko 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. 28 proc. visų deklaravusių išvykimą asmenų sudarė 19-26 metų amžiaus, 24 proc. – 27-34 metų amžiaus.

Per pirmą šių metų pusmetį gimė 15 tūkst. gyvų kūdikių – 431 kūdikių mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Galime guostis, kad šį pusmetį mirė 595 žmonėmis mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. 

„Šalies gyventojų skaičius mažėja dėl dviejų priežasčių: dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos ir dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos“, – rašoma Statistikos departamento DELFI pateiktame komentare. 

Demografė: situacija bloga ir negerėja

„Mane jau vadina juoduoju pranašu, aš jau taip pavargau komentuoti juodą informaciją, mane jau visi bara, kiek galima apie tai šnekėti, bet situacija iš tiesų baisi. Situacija yra bloga ir negerėja, net yra požymių, kad ji arba išlieka tame pačiame dugne, arba net blogėja“, – DELFI teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė V. Stankūnienė.

DELFI (M. Ažušilio) nuotr. / V. Stankūnienė

Tačiau, sako V. Stankūnienė, netrukus galima tikėtis pokyčių. Pasak jos, tarptautinę migraciją lemia išstumiantieji bei pritraukiantys veiksniai. „Pas mus akivaizdžiai daug išstumiančiųjų veiksnių, o pagrindinė pritraukdavusi šalis buvo Jungtinė Karalystė. Ten situacija iš esmės keičiasi“, – aiškino demografė.

Kadangi pagrindinė pritraukiančioji šalis visiškai keičia savas sąlygas, tikėtina, kad po „Brexito“ bent į Didžiąją Britaniją emigracija turi mažėti. V. Stankūnienė svarsto, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenę, tačiau ten gyvenamosios vietos nedeklaravę tautiečiai dabar tą suskubo padaryti. Tai juos daryti paskatino nuojauta, kad gali pasikeisti imigrantų statusas.

„Kai tik keisis imigrantų statusas, akivaizdu, kad migracijos srautas ta linkme turėtų mažėti. Kur jis pasuks toliau, ar jis sustos čia – nežinia. Per krizę srautas pasuko į Norvegiją ir kitas Šiaurės Europos šalis. Galima daryti prielaidas, kad gali pasikeisti emigracijos mastai, gali keistis ir grįžtamosios migracijos mastai“ 

Pašnekovė primena, kad keičiantis ekonominei situacijai, pirmiausia nukenčia imigrantai – didžiausia rizika, kad jie bus atleisti, praras darbą.

V. Stankūnienės nuomone, sprendžiant emigracijos problemas Lietuvos valdžiai trūksta suderintų koordinuotų veiksnių ir strateginio mąstymo.

Išsigandę formalizavo seną išvykimą?

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė A. Sipavičienė irgi svarsto, kad išaugę skaičiai reiškia registraciją: dėl „Brexito“ žmonės galėjo deklaruoti išvykimą bijodami, kad vėliau negalės pasilikti. Taigi jei šie skaičiai susiję su Jungtine Karalyste, tai tegali būti senos emigracijos formalizavimas.

DELFI (T. Vinicko) nuotr. / A.Sipavičienė

„Kol kas sunku ką nors prognozuoti, mat labai neaiškūs Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimai. Kol kas viskas, ką jie žada daryti, liečia trečių šalių, tačiau ne ES, piliečius. Bet patys žinote, kaip žmonės reaguoja į baimes – nebūtinai dėmesį kreipia į faktus. Kiek tenka girdėti iš žiniasklaidos, gal kažkiek ir padidėjo nusistatymas prieš lenkų ir lietuvių emigrantus, sunku įsivaizduoti, kaip žmonės į tai sureaguos“, – kalbėjo A. Sipavičienė. 

Jos teigimu, jei žmonės nuspręs palikti JK, kitos lietuvių mėgstamos tradicinės šalys yra Airija, Norvegija, Vokietija. Gali būti, kad lietuviai pasuks į jas.

A. Sipavičienės nenustebino neseniai „Eurostato“ paskelbta žinia, kad Lietuvoje 2015-aisiais bendras gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai iš visų ES valstybių. Jos teigimu, pažiūrėjus į 15 metų istoriją, pagal emigracijos mastus beveik visą laiką pirmavome, tik porai metų buvome antri ar treti.

Trečiadienį kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas pritarė planui, pagal kurį bus mažinama emigracija ir stengiamasi susigrąžinti į užsienį išvykusius tautiečius. Pasak A. Sipavičienės, iš pasiūlytos programos matyti, kad Vyriausybė kažką ruošiasi daryti, tačiau konkretumo kol kas nėra – pažadai kurti darbo vietas ir skatinti verslą gali būti ir deklaratyvūs. Be to, numatoma pradžia – 2017-2018 m. „Sunku spręsti, ar kažkoks proveržis bus“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė. 

DELFI.lt


Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!