Skelbimai

„Brexit“ pasaulis: JK nėra priešiškiausia valstybė imigrantams

Šiuo metu ne tik Jungtinę Karalystę (JK) , tačiau ir nemažai kitų Europos, Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos ir Šiaurės Amerikos valstybių yra apėmusi antiimigracinė nuotaika. Dauguma skeptiškai imigrantų atžvilgiu nusiteikusių valstybių bijo neigiamo atvykėlių iš kitų šalių poveikio savo ekonomikai, viešajam sektoriui ir kitoms sritims.

wikimedia.org (Ggia) nuotr. / Nelegalūs imigrantai
wikimedia.org (Ggia) nuotr. / Nelegalūs imigrantai

Rinkos tyrimų kompanija „Ipsos Mori“ atliko 22 valstybių gyventojų apklausą. Buvo apklausti Argentinos, Australijos, Belgijos, Brazilijos, Kanados, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Vengrijos, Indijos, Italijos, Japonijos, Meksikos, Lenkijos, Rusijos, Saudo Arabijos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Ispanijos, Švedijos, Turkijos ir JAV gyventojai.

Visose šiose valstybėse apklausti gyventojai nepritarė imigracijai – apie imigraciją teigiamai atisliepė tik mažiau nei pusė visų apklaustųjų.

JK – ne priešiškiausia valstybė imigrantams

Kaip nebūtų keista, JK, pagal savo antiimigracinę nuotaiką, kuri labai sustiprėjo po šių metų birželio 23 d. įvykusio „Brexit“ referendumo, yra ne priešiškiausia valstybė imigrantams (pagal priešiškumą atvykėliams JK yra kažkur per vidurį tarp kitų šalių). Netgi atvirkščiai, nepaisant šalyje tvyrančių „Brexit“ nuotaikų, JK ir toliau auga parama imigrantams. Teigiančių, jog imigracija yra naudinga šaliai britų padaugėjo nuo 19 proc. 2011 m. iki 35 proc. šiais metais, o sakančių, jog šalyje imigrantų yra per daug sumažėjo nuo 71 proc. 2011 m. iki 49 proc. šiais metais.

Tiesa, JK yra viena iš tų valstybių, kurias labiausiai neramina imigracijos keliamas krūvis šalies viešajam sektoriui (laisvoms vietoms ligoninėse, mokyklose, viešajam transportui, komunaliniam ūkiui ir panašiai), tačiau net ir taip manančių šalies gyventojų skaičius sparčiai mažėja – 2011 m. net 76 proc. apklaustų britų manė, jog imigracija neigiamai veikia JK viešąjį sektorių, 2015 m – jau tik 68 procentai.

Taigi, JK galima stebėti tam tikrą paradoksą, nepaisant artėjančių šalies derybų dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) bei „Brexit“ šalininkų referendume triumfo, britai imigrantų atžvilgiu darosi vis tolerantiškesni.

Imigrantų poveikio ekonomikai ir viešajam sektoriui vertinimas

Kitose šalyse vyraujančios antiimigracinės nuotaikos yra kur kas radikalesnės nei JK. Turkijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Pietų Afrikoje net 90 proc. apklaustų žmonių tiki, kad į jų valstybes atvykstančių imigrantų skaičius padidėjo, o dauguma (45 proc.) apklaustų Turkijos, Italijos, Rusijos, Vengrijos, Prancūzijos ir Belgijos gyventojų manė, jog imigracija neigiamai veikia jų valstybes. Teigiamai apie imigraciją atsiliepė tik 20 proc. šių valstybių apklaustų gyventojų.

Kita vertus, imigraciją pozityviai vertina tokios valstybės, kaip Saudo Arabija ir Indija, tačiau jas greičiau galima laikyti išimtimis, nors imigracija paskatino ekonomikos plėtrą ne tik Saudo Arabijoje ir Indijoje, tačiau ir Kanadoje, Ausralijoje bei kitose valstybėse.

Globaliai tik 28 proc. apklaustųjų manė, jog imigracija teigiamai veikia jų valstybes, o 37 proc. apklaustųjų mano priešingai.

Pusė iš 22 valstybių apklaustų gyventojų teigė, jog jų valstybėse imigrantų yra per daug. Kritiškiausiai apie imigrantus atsiliepia Turkijos, Rusijos, Italijos ir Belgijos gyventojai.

Įdomiausia, kad Japonija, kurios gyventojai imigrantų atžvilgiu dažniausiai yra labai kritiški, nemano, jog joje gyvena per daug imigrantų – pernelyg dideliu imigrantų skaičiumi skundėsi tik 12 proc. apklaustų japonų. Teigiamai imigraciją vertina ir Brazilija – imigracijos poveikiu nepatenkinti tik 23 proc. apklaustų šalies gyventojų.

Negatyviausiai imigrantų daromo ekonominio poveikio atžvilgiu yra nusiteikę Turkijos, Vengrijos, Rusijos, Italijos ir Prancūzijos gyventojai.

Daugumoje valstybių daugiau nei pusė apklaustų gyventojų tiki, jog imigracija sukelia nepakeliamą krūvį jų šalių viešajam sektoriui, su šia nuomone nesutinka tik 18 proc. gyventojų.

Pavyzdžiui, toje pačioje Turkijoje, kuria buvo linkę gąsdinti JK pasitraukimo iš ES stovyklos šalininkai (neva Turkija jau artimiausiu metu įstos į ES ir JK prasidės tikras turkų antplūdis), imigracijos reiškinys yra vertinamas itin neigiamai – net 72 proc. apklaustų turkų tiki, jog imigracija trikdo viešojo sektoriaus veiklą (prieš penkerius metus taip manančių buvo tik 45 procentai).

JAV ir Prancūzijoje, kur į valdžią veržiasi dešiniųjų pažiūrų populistai, 60 proc. apklaustų gyventojų mano, jog imigracija neigiamai veikia viešąjį sektorių. Net Švedijoje apklaustų gyventojų susirūpinimas imigracijos krūviu viešajam sektoriui per pastaruosius penkerius metus išaugo 15 proc. (iki 55 procentų).

Pabėgėliai – teroristai ir dykaduoniai?

Antiimigracinių nuotaikų stiprėjimas pastebimas netgi pabėgėlių priėmimo politikos atžvilgiu, nors daugumos valstybių gyventojai vis dar nori išlaikyti atviras sienas pabėgėliams ir tik 38 proc. apklaustųjų priešinasi pabėgėlių priėmimui. Labiausiai pabėgėlių priėmimui priešinasi Turkijos, Indijos ir Vengrijos gyventojai, kurie nori, kad jų valstybių sienos atvykstantiems pabėgėliams būtų uždarytos.

Nepasitikėjimą pabėgėliais skatina ir tas faktas, jog dauguma apklaustųjų (61 proc.) tiki, jog tarp atvykstančių pabėgėlių gali slėptis teroristai. Dauguma apklaustųjų taip pat tiki, jog pabėgėliai tėra tik ekonominiai migrantai. Kitaip tariant, 22 apklaustų valstybių dauguma gyventojų tiki, jog atvykstantys pabėgėliai kelia grėsmę saugumui arba tėra tik geresnio gyvenimo ieškantys veltėdžiai, siekiantys išnaudoti juos priimančias valstybes. Tik 41 proc. visų apklaustųjų tiki, jog jų valstybės gali sėkmingai integruoti pabėgėlius.

Parama imigracijai ir švietimas

Beje šia apklausa buvo išsiaiškinta dar viena įdomi tarpusavio priklausomybė tarp švietimo ir paramos imigracijai. JK vykstančiuose „Brexit“ debatuose imigraciją linkę remti labiau išsilavinę žmonės, kurių teigimu imigracija teigiamai veikia šalies ekonomiką, mažiau išsilavinę asmenys linkę teigti, jog imigrantų JK yra per daug, todėl jų skaičių reikia riboti.

Imigrantų skaičių JK galima apriboti tik pakenkus šalies ekonomikai

Tyrimų centro „Socialinės rinkos fondo“ (angl. Social Market Foundation; SMF) parengtoje ataskaitoje teigiama, jog JK pasitraukimas iš iš ES sukels tokius katastrofiškus ekonominius padarinius, jog imigrantų skaičius artimiausiu metu sumažės 58 procentais.

SMF teigimu, JK nereikės nei griežstesnių imigracijos taisyklių, nei kitų imigracijos politikos pokyčių – užteks vien tik po „Brexit“ blogėjančios šalies ekonominės būklės, jog imigracijos mastas gerokai sumažėtų.

SMF teiginį patvirtina ir ankstesnių ekonominių krizių duomenys: XX a. 10-ajame dešimtmetyje JK grynoji migracija (skirtumas tarp atvykstančių ir išvykstančių žmonių) tapo neigiama (atvyko mažiau nei išvyko), tačiau mažėjant nedarbui kartu mažėjo ir grynoji migracija. 2004 m. įvykus ES plėtrai, JK grynosios migracijos rodikliai smarkiai šoktelėjo aukštyn ir savo piką pasiekė 2007 m., kai į JK atvykdavo 237 000 žmonių daugiau nei išvykdavo, tačiau 2008-2012 m. finansinės krizės metu grynosios migracijos rodiklis sumažėjo iki 177 000 žmonių per metus. Vėliau, nedarbui pradėjus mažėti, pradėjo daugėti ir atvykstančių į šalį migrantų skaičius (2015 m. grynoji migracija siekė 333 000 žmonių per metus)

SMF pateikė tris JK grynosios migracijos scenarijus 2016-2020 metams:

  1. Prognozuojama, jog grynoji migracija 2018 m. sumažės iki 162 000 žmonių per metus, o iki 2020 m. imigrantų skaičius neviršys 131 000 žmonių per metus.
     
  2. Laikantis prielaidos, jog JK visiškai pasitrauks iš ES vieningos rinkos, grynoji migracija sumažės iki 130 000 žmonių 2018 m. ir 99 000 žmonių 2020 metais.
     
  3. Galiausiai trečiojo scenarijaus atveju yra remiamasi iškart po birželio 23 d. įvykusio „Brexit“ referendumo gautais duomenimis, kurie parodė, jog šių metų birželio 23 d. – liepos 4 d. laikotarpiu, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, grynoji migracija sumažėjo net 47 procentais. Prognozuojama, jog dabar fiksuojamas grynosios migracijos trumpalaikis nuosmukis yra susijęs su JK rinkas užvaldžiusiu ekonominiu netikrumu bei ekonominio nesaugumo jausmu. Teigiama, jog, jei JK ir toliau išliks tokie grynosios migracijos mažėjimo tempai, JK pasitraukimas iš ES vieningos rinkos ne tik padidins nedarbą mažiausiai 2,4 proc., tačiau ir didžiulės ekonominės žalos kaina sumažins imigraciją 58 proc. jau 2017 metais.

Parengta pagal politics.co.uk informaciją




Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!