Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Ar verta emigruoti į Norvegiją? Foto (5)

Po „Brexit“ referendumo rezultatų paskelbimo imigrantus JK ėmė kamuoti nežinomybė ir nerimas – kas toliau? Ar esama galimybės likti Anglijoje, ar visgi teks grįžti į tėvynę, kur širdžiai gal ir miela, tačiau pragyventi – sunku? O gal geriau pasidairyti kitos vietos, kurioje taip pat siūlomas didelis atlyginimas?

flickr.com
flickr.com

Viena iš tokį apibūdinimą atitinkančių lietuvių emigrantų krypčių – Skandinavija, o konkrečiau – Norvegija. Joje tautiečiams siūlomas ne tik geras atlyginimas, bet ir patraukli socialinė apsauga, mokesčių politika ir, be abejo, nuostabi gamta.

Jau 8 metus dirbantys Norvegijoje lietuviai Žilvinas ir Neringa sutiko pasidalinti su ANGLIJA.today savo gyvenimo svetur detalėmis.

Darbas

Pora dirba viename iš žuvies fabrikų pačioje Norvegijos šiaurėje esančioje saloje, už poliarinio rato, tad šalia sunkaus ir varginančio darbo prisideda ir nepatogios bei prisitaikymo reikalaujančios poliarinės naktys ir dienos.

Sutuoktiniai oficialiai registruoti Norvegijoje, yra drausti socialiniu draudimu, sąžiningai moka mokesčius ir lėtai, bet užtikrintai kaupia pinigus norvegiškai pensijai.

Žilvinas prasitaria, kad anksčiau yra emigravęs į Ispaniją, o žmoną ir vaikus palikęs Lietuvoje, tačiau Norvegijoje jo uždarbis – gerokai didesnis.

Nepaisant to, vyras pripažįsta, kad šiaurėje esgzistuoja ir kitokios taisyklės, nei pietuose – norvegai vertina darbščius ir sąžiningus darbuotojus.

„Tautybė jiems nelabai svarbi. – teigia Žilvinas. – Bent jau ten, kur mes dirbam. Gali būti norvegas, lenkas, kinas, tačiau labiausiai jiems rūpi tavo darbštumas ir ištvermė“.

„Man – 52, tačiau jėga ir ištverme lenkiu net ir jaunesnius darbuotojus. Todėl viršininkas mums su žmona duoda daugiau darbo, o kartais ir gerus viršvalandžius, už kuriuos moka dvigubai. Nors ir pavargsti, negali skųstis – juk už viską tau gerai moka“ – teigia jis.

Ir tai – tikra tiesa. Paskaičiavus ir palyginus su minimaliu atlyginimu lietuvoje (350 eur/mėn), kur valandinis atlygis – apie 2,18 eur/val., norvegiška poros alga pribloškia – už valandą kiekvienas iš jų gauna 170 – 180 norvegiškų kronų, o tai – apie 18 – 19 eurų.

Pora pasakoja, kad Norvegijoje atlyginimai kiekvienais metais perskaičiuojami ir visada bent šiek tiek pakeliami. „Atlyginimai visada šiek tiek padidėja. Kaip kitur – nežinau, bet mūsų fabriko darbuotojų algos priklauso nuo fabriko pelno“.

„Kažkada darbdavys taip ir pasakė: jei sekasi man, bus gerai ir jums“ – dalinosi Neringa. „O ir atostogaujam pakankamai daug – beveik 3 mėnesius per metus. Jis kažkaip supranta, kad norisi ir namo grįžti, ir su šeima pabūti. Dukras kvietė atvažiuoti“ – jai antrina Žilvinas.

Imigrantai

Pora pasakoja, kad daugiausiai imigrantų jų regione – rusų ir lenkų tautybių, tačiau lietuvių – daugiausia. Nepaisant to, jie pabrėžia, kad prasčiausiai norvegai atsiliepia apie lenkus.

„Ten, kur gyvename, žmonės jaučiasi labai saugūs – palieka neprirakintus dviračius ar kitus daiktus, nes žino, kad niekas jų neims, bet su lenkais būna problemų – kartais jie „randa“ tą dviratį ir pasiima, o ir dirba kažkaip tingėdami. Nelabai norvegai juos mėgsta“ – pasakojo Neringa.

„Lenkų net šiek tiek privengiama. Tačiau lietuvių darbas – labai vertinamas. Jie kažkaip žino, kad jei jau lietuvis kažko imasi – padarys gerai ir kokybiškai, todėl gerai ir moka“.

Kalba

Nepaisant 8 Norvegijoje praleistų metų, Žilvinas ir Neringa taip ir neišmoko norvegų kalbos: „Viršininkas buvo ‚užpirkęs‘ kursus visiems fabrike dirbantiems lietuviams“.

„Porą mėnesių vaikščiojom, tai šiek tiek pramokom, bet mokytoja mokėjo tik angliškai ir norvegiškai, o mes – rusiškai, tai nelabai ką supratom. Žinoma, šiek tiek pramokom, tai dabar susišnekam tokiu ‚miksu‘ – angliškai, norvegiškai ir rusiškai“ – pasakoja pora.

„Jie, žinoma, norėtų, kad kalbėtumėm norvegiškai, jau ne vienus metus čia dirbam. Bet kalba – labai sunki. Žodžius iš popieriaus dar gali išmokti, bet kai ištaria – net neatpažįsti“ – patikslina Neringa.

„O mokant kalbą galima ir geresnį darbą susirasti. Angliškai ten beveik visi moka, bet vien su šia kalba, kaip ir Lietuvoj, labai gero darbo tikėtis neverta“.

Pragyvenimas

Nors imigrantų algos lietuviškais mastais – tikrai nemažos, tačiau neverta pamiršti, kad Norvegijoje pragyvenimo lygis – gerokai aukštesnis nei Lietuvoje.

„Na, į kavines ir restoranus – nepavaikščiosi“ – juokiasi Žilvinas. „Tačiau išgyventi tikrai įmanoma. Svarbiausia – mokėti taupyti“.

Pora mano, kad geriausia tai padaryti – atsivežant maisto iš Lietuvos, kur jis gerokai pigesnis. „Pagrindiniai produktai, kuriuos mašina gabenamės iš Lietuvos – makaronai, konservai, druska, cukrus ir visa kita, kas negenda ir gali stovėti.

Su bulvėmis ir alkoholiu šiek tiek sunkiau – uždėti dideli muitai, o ir baudos – didelės... Taip pat šaltkrepšiuose vežamės šaldytos mėsos, kuri puikiai ‚išgyvena‘ visas dvi kelionės dienas“ – gudrybėmis dalinasi Neringa.

Žinoma, esama produktų, kuriuos galima įsigyti vietoje. „Rema 1000 parduotuvėse būna nukainuotų prekių skyriai. Juokinga, nes tos ‚nukainuotos‘ prekės – visiškai geros, tad net kai jau nebesinori valgyti ant stalo vis dar stovi kalnai bananų, apelsinų ir kitų vaisių, o šaldytuvas prigrūstas jogurto“.

„Be viso to, perėjus gatvę – jūra, tad visada galima pasigauti žuvies. Bet dabar žvejyba tapo daugiau hobiu nei maisto šaltiniu – viršininkas leidžia jos parsinešti iš fabriko. Taip pat gaunam nemažai snieginių ir karališkųjų krabų, o jie – delikatesas. Vienu žodžiu, tikrai nesiskundžiam“ – juokiasi pora.

Gamta

Prakalbus apie šią temą sukrunta Neringa: „Man čia labai patinka“ – teigia moteris. – „Gal ir nešilta, bet aplinkui – kalnai, o ir vasara tokia vėsi. Nelabai man patinka karštis“.

„Vasaros pabaigoje galima drąsiai grybauti kalnuose – grybų daug, dideli, retas kuris sukirmijęs, nes klimatas toks, kad nėra nei uodų, nei vabalų“.

„Tik dėl jų kartais tenka lenktyniauti su elniais. Jei banda praeis pirma – nieko nerasi“ – juokiasi ji. „Juos čia atveža ir paleidžia kiekvieną pavasarį, o rudenį – ‚susirenka‘. Plėšrių žvėrių nėra, visur ramu. Gamta gal ir skurdoka – medžių vos keli – bet čia juk pati šiaurė, tai nėra ko norėti“.

„Prie pat mūsų – jūra“. – džiaugiasi Žilvinas. „Tik tiek, kad baisiai šalta. Bandėm braidyt, tai ilgiau poros minučių net vasarą neišbūsi. Dažnai su draugais išplaukiam žvejot, kažkada ir banginį matėm“.



Komentarai

astijus Reikia visiškais durniais but , kad į Norvegija makaronus , cukrų ir druską vežtis .
marko Is UK reik isvaziuot, nes ji bus nebe EU?? Bet gi norway irgi ne EU, argi nebaisu??? *sarkazmas*
runet taip buvo pries penkis metus.. dabar darba gauti labai sunku.. daug ir norvegu bedarbiu jau.. atlyginimai stipriai nukrite visur, nes didele konkurencija.. vienu zodziu neaisku is kur toks straipsnis, tikriausiai iskastas is archyvo.
dzezy 8m ir nemoket kalbos:) nu jo cia jau taip yra jei fabrike dirbi. :)
Pats keli metai norvegijoj bet kazkaip cia lb kad ten reikia taupyt.. maista vestis is lt


Susiję straipsniai


Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!