Skelbimai

Vestuvių fotografai Aurelijus ir Laura: tautiečių jungtuves tenka įamžinti gana retai, daug dažniau sulaukiame pasiūlymų iš kitų kultūrų jaunavedžių Interviu (1)

 Aurelijus ir Laura fotografija domėjosi jau nuo mažų dienų, o šiandien ne tik tautiečiai, bet ir užsieniečiai prašo, kad jie įamžintų jų svarbiausią gyvenimo dieną – vestuves.

AL Photography nuotr. / Fotografai Aurelijus ir Laura
AL Photography nuotr. / Fotografai Aurelijus ir Laura

Sutuoktiniai jau ilgą laiką gyvena Londone. Tiesa, Aurelijus čia skaičiuoja 13-tus metus, o Laura – šeštus. Mergina vos po trijų mėnesių pažinties su Aurelijumi nusprendė, jog nori būti ir kartu gyventi Londone.

Iš Šiaulių kilę vyras ir žmona kartu fotografuoja vestuves – pasak jų, daugelis stebisi, kaip jiems pavyksta dirbti ir gyventi kartu: „Galima, tik to reikia labai norėti. Mums puikiai sekasi dirbti bei leisti laiką draugų rate. Nepraleidžiame progos ir „patampyti vienas kito už ūso“, nebijome pasijuokti patys iš savęs. Mylime gyvenimą ir mus supančius žmones, mokame džiaugtis paprastais dalykais ir branginame bent vieną laisvą akimirką, kai turime galimybę atsiplėšti nuo darbų ir praleisti ją kaip vyras ir žmona.“

Londone gyvenantys fotografai Aurelijus ir Laura sutiko portalo ANGLIJA.today skaitytojams papasakoti apie jų patirtį, įspūdžius fotografuojant ne tik lietuvaičių, bet ir užsieniečių vestuves.

Kada pradėjote domėtis fotografija?

Aurelijus: Fotografija į mūsų gyvenimus atėjo skirtingu laiku ir keliais. Mane ji sužavėjo vaikystėje, pirmą kartą su pusbroliu ryškinant nuotraukas. Galimybė prisiliesti prie akimirkų įamžinimo peraugo į pomėgį, kai įsigijau savo pirmąjį naudotą fotoaparatą su keičiamais objektyvais.

Laura: Aš, dar vaikas, slapta pasiimdavau sesers juostinį fotoaparatą „Zenit“ ir su draugėmis organizuodavome „mados fotosesijas“, deja, nuotraukų nėra, nes fotoaparate nebūdavo juostelės. (juokiasi) Plačiau su fotografija susipažinau studijuodama grafinį dizainą, tačiau į ją pasinėriau visa širdimi tada, kai susipažinau su Aurelijumi. Nebegalėdami pasidalinti vienu fotoaparatu įsigijome antrą, šį kartą geresnį. Nuo to viskas ir prasidėjo.

Kaip nusprendėte, jog norite tapti vestuvių fotografais?

Prieš keletą metų tuokėsi mūsų artimi draugai, tad kaip dovaną pasiūlėme įamžinti jų vestuvių akimirkas. Tuo metu fotografavę tik atostogų, šeimos ar kasdienio gyvenimo akimirkas, net nenutuokėme, kas yra vestuvių fotografija. Drebančiomis rankomis ir širdimis siuntėme draugams nuotraukas, tačiau sulaukę šiltų atsiliepimų ir padrąsinimų, pradėjome vis dažniau kalbėti, kad vis dėlto turime išdrįsti daryti tai, ką labiausiai mylime – įamžinti akimirkas nuotraukose ir filmuose. Prireikė dar metų, kad patikėtume savo galimybėmis. Sėkmė nenusisuka jau treti metai.

Galimybė įamžinti vieną svarbiausių įvykių žmogaus gyvenime išties yra didelė privilegija, dovana  ir atsakomybė. Kiekviena pora yra skirtinga ir savita, bet rasdami kelią į jų širdis savo nuoširdžiu darbu džiaugiamės galėdami švęsti jų ypatingą dieną kartu.

Ar dažnai lietuvaičiai švenčia savo vestuves Londone, ar visgi mieliau renkasi gimtąjį kraštą?

Dažniausiai Londone tuokiasi poros, kurios Jungtinėje Karalystėje gyvena jau ilgą laiką arba jų partneris(ė) – kitos tautybės. Mes, lietuviai, mėgstame švęsti iki ryto ir kelias dienas, tačiau Anglijoje tai sunku įgyvendinti, nes daugumoje vestuvinių salių ar restoranų galima švęsti vos iki dvylikos ar pirmos valandos nakties. Nelabai kas nori taip anksti baigti savo šventę (šypsosi).  Lietuvaičiai labiau linkę rinktis gimtąjį kraštą, nes ten – jų šeima ir draugai. Pasirinkimui įtaką daro ir orai – vasaros Lietuvoje gražesnės ir šiltesnės.

Patys tuokėmės Lietuvoje, nes dauguma draugų bei šeimos ten gyvena, tad daug nesvarstėme, kur kelti savo šventę.

Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, kai įamžinate kitų šalių jaunavedžių šventes?

Laura: Pradžioje tekdavo susidurti su kultūriniais skirtumais bei apribojimais. Man kartą teko ieškoti galvos apdangalo, nes nebūčiau buvusi įleista į bažnyčią – moterys privalėjo pridengti plaukus. Dabar stengiamės kuo daugiau sužinoti ir susipažinti su skirtingų kultūrų papročiais bei ritualais, kad būtume pasiruošę bet kokiems iššūkiams.

Didžiausią išbandymą patyrėme Indijoje: kadangi visi ritualai vyko senąja Sanskrito kalba, teko fotografuoti nieko nesuprantant ir nežinant, kas po ko vyks.

Kai kuriose kultūrose normalu, kai nuotaka į bažnytinę ceremoniją vėluoja daugiau nei valandą. Tai daro įtaką vėlesniam dienos planui ir kartais jaunavedžių asmeninei fotosesijai tenka skirti vos 10 minučių. Turime suktis kaip vijurkai, bet dirbant dviese yra lengviau.

Taip pat nemažas iššūkis yra vestuvės, kuriose dalyvauja daugiau nei 300 žmonių. Teko įamžinti vienas vestuves, kuriose buvo sukviesta 500 svečių. Be asistentų turbūt nebūtume susitvarkę.

Kokias pastebite lietuvių vestuvių tendencijas – ar jaunavedžiai laikosi tradicijų ar labiau linksta į naujoves? O kokios tendencijos vyrauja užsieniečių vestuvėse?

Tiesą sakant, su tautiečiais tenka dirbti pakankamai retai. Tačiau jei turime galimybę įamžinti jų šventę, pastebime, kad lietuvaičiai stengiasi palaikyti savas tradicijas: tėvai išlydi jaunuosius iš namų, pasitinka su druska ir duona, įteikiami šeimos židiniai, o jei netoliese yra tiltas, tai jaunasis būtinai perneš per jį savo mylimąją.

Lietuviškose vestuvėse jaunieji kartu su savo svečiais žaidžia įvairius žaidimus, o angliškose vestuvėse daugiau laiko skiriama bendravimui vienas su kitu. Be to, lietuviai labai noriai skiria laiko asmeninei fotosesijai. Teko praleisti net dvi valandas vien tik su jaunavedžiais, o kartais kitų kultūrų poros labiau nori foto reportažinio stiliaus nuotraukų.

Užsieniečiai labiau mėgsta ryškias spalvas, o tai vestuvėms suteikia daugiau nuotaikos. Jei pora organizuoja šventę sodyboje, daugiau vyrauja gamtos tema: daug medžio dirbinių, senovinės atributikos, lauko gėlių. Tokioms vestuvėms suorganizuoti jaunavedžiai skiria nemažai laiko, nes didžiausias dėmesys yra sutelkiamas į salės puošimą, o dekoracijos dažniausiai būna rankų darbo.

Prabangiuose viešbučiuose vestuvės švenčiamos išties elegantiškai: gyvomis gėlėmis nukrauti stalai, sidabriniai stalo įrankiai ir tviskančiomis suknelėmis pasipuošusios damos. Tai labiau būdinga musulmoniškoms vestuvėms, kuriose apsieinama be alkoholio.

Iš kur semiatės idėjų fotografijoms? Galbūt turite slaptų idėjų, kurias norite kada nors įgyvendinti?

Idėjų semiamės iš įvairių seminarų, taip pat bendradarbiaujame su kitais vestuvių fotografais, tad mielai pasidaliname idėjomis. Domimės kitų, pripažintų fotografų darbais, tačiau stengiamės išlaikyti savą stilių.

Idėjų pilnos galvos, tik joms įgyvendinti stinga laiko, tad laukiame žiemos, kai vestuvių kur kas mažiau nei vasarą. Kol kas apie jas kalbėti nenorime, nes geriau pasidžiaugti jau įgyvendintais darbais, bet tikimės, kad per kelerius metus pavyks savo draugus sukviesti į mūsų asmeninę fotografijos parodą.

Ar be vestuvių įamžinimo, dar ką nors fotografuojate?

Vadovaujamės paprasta taisykle, kad visose srityse puikus nebūsi, tad daugiausia dėmesio skiriame vestuvių fotografavimui, kuris pareikalauja nemažai drąsos ir jėgų, bet mylime savo darbą, todėl augdami ir tobulėdami kartu pasisemiame energijos siekti savo užsibrėžtų tikslų. Gal ateityje ir išmėginsime kažką naujo, bet kol kas visos jėgos ir laikas yra telkiami viena kryptimi.

Teko girdėti vieną juokelį: gali save laikyti fotografu, kai tavo kompiuteryje yra daugiau kitų žmonių nuotraukų, nei tavo paties. Niekad nepraleidžiame progos padaryti draugo ar šeimos nario portreto.

Gal teko dalyvauti kokiuose nors projektuose Lietuvoje, Londone ar kur kitur užsienyje?

Dideliuose projektuose neteko dalyvauti, bet kartu su žinoma fotografe Dovile Gail Londone vaikų žaidimų centre organizavome fotosesiją šeimoms tema „Helloween“.

Taip pat esame nufilmavę reklaminį klipą Londono „Goodenough“ koledžui. Be to, kiekvienos vestuvės mums lyg savotiškas projektas, kuriam ruošiamės iš anksto.

Jūsų įsimintiniausios fotografuotos vestuvės?

Galėtume papasakoti apie kiekvieną mūsų įamžintą šventę – visos jos nuostabios, tačiau pačios įsimintiniausios buvo Indijoje vykusios vestuvės. Tokia gausybe spalvų ir ritualų turbūt negalėtų pasigirti nei viena kultūra. Mus supo be galo šilti ir draugiški žmonės, kurie mielai paaiškino, kas vyksta ir kur telkti dėmesį. Viskas prasideda 7 val. ryte ir tęsiasi iki 15 val., galima sakyti, be jokios pertraukos. Patys tuokėmės pagal pagoniškas apeigas, tad indiški ritualai labai priminė senąsias lietuviškąsias tradicijas: ėjimas aplink aukurą, jaunųjų laiminimas grūdais. Jaunoji keitė tradicinius apdarus net keletą kartų. Tiesa, tokio grožio rūbų niekur neteko matyti. Indiškuose ritualuose beveik visur dominuoja jaunojo ir jaunosios tėvai. Tai dviejų šeimų susijungimas.

Vakarinėje dalyje indai suorganizavo mums, europiečiams, savotišką Bollywood‘o pasirodymą, buvo išties įspūdinga. Atvirai pasakius, taip gerai šokančių vyrų dar neteko matyti! Programa vyko gal 15 minučių, bet šoko visi, nuo jauniausių iki garbaus amžiaus žmonių, netrukus prisijungti pakvietė ir mus, mokė įvairių šokio judesių. Pasijutome kaip kine!

Norime visoms poroms palinkėti nuostabių bei įsimintinų akimirkų ne tik švenčiant savo Didžiąją šventę, bet ir gyvenime kartu. Sakykite iš visos širdies vienas kitam „aš tave myliu“ nors ir šimtą kartų per dieną, nes meilė nekainuoja nieko, tačiau ji vertingesnė už didžiausią pasaulio brangakmenį.

Daugiau vestuvių nuotraukų ir video galite išvysti http://www.alphotography.net/



Komentarai



Gyvenimo istorijos


„XL Plius“„XL Plius“BALANDŽIO 8 / WISBECH
Skambantis PavasarisSkambantis PavasarisBALANDŽIO 9 / LONDON
„XL Plius“„XL Plius“BALANDŽIO 7 / WISBECH
Lilas ir InnomineLilas ir InnomineBALANDŽIO 8 / LONDON
Malonumų menasMalonumų menasKOVO 26 / LONDON

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!