Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Restorano „Smiltė“ savininkė Dangira Jankauskaitė: galimybės tobulėti šioje šalyje yra begalinės Interviu (5)

„Jeigu jaunas žmogus nori tobulėti, jis negali užsibūti vienoje vietoje ir dirbti tą patį darbą. Aš turėjau gerą darbą, užėmiau gerą poziciją, bet vis dėlto daryti visą laiką tą patį yra nuobodu. Kai esi jauna, norisi pamatyti pasaulį, taigi, nusprendžiau išvykti į Jungtinę Karalystę, atrasti save, naujas galimybes“, - teigia restorano „Smiltė“ savininkė Dangira Jankauskaitė. Apie tai plačiau - interviu ANGLIJA.today skaitytojams.

Asmeninio albumo nuotr./ Dangira Jankauskaitė
Asmeninio albumo nuotr./ Dangira Jankauskaitė

Esate Londone atidariusi restoraną. Ar turėjote minčių įkurti verslą Lietuvoje?

Tikrai ne, nes mano gyvenimas yra čia. Norint įkurti verslą Lietuvoje, reikia įdėti daug darbo ir investicijų, o pelno būtų tikrai per mažai palyginus su Jungtine Karalyste. Taip pat rinka ir galimybės čia yra žymiai didesnės nei Lietuvoje.

Prieš imigruodama į Londoną, Lietuvoje jau buvote nemažai pasiekusi. Kas jus paskatino išeiti iš darbo ir išvykti gyventi į svetimą šalį?

Jeigu jaunas žmogus nori tobulėti, jis negali užsibūti vienoje vietoje ir dirbti tą patį darbą. Aš turėjau gerą darbą, užėmiau gerą poziciją, bet vis dėlto daryti visą laiką tą patį yra nuobodu. Kai esi jauna, norisi pamatyti pasaulį, taigi, nusprendžiau išvykti į Jungtinę Karalystę, atrasti save, naujas galimybes.

Ar svarstėte apie imigraciją į kokią nors kitą šalį?

Taip. Iš pradžių kaip ir daugelis lietuvių svarsčiau apie išvykimą į Ameriką, tačiau man nepasisekė gauti vizos, taigi, atvykau pusei metų, o dabar gyvenu čia jau 18 metų.

Ar jūsų pasiekimai Lietuvoje buvo įvertinti Jungtinėje Karalystėje, ar viską teko statyti nuo pačių pagrindų?

Mano lietuviška darbo patirtis padėjo eiti į priekį Jungtinėje Karalystėje, bet kiekviena šalis turi savų ypatumų, savų taisyklių, savų įstatymų, taigi, vistiek reikia viską išmokti iš naujo, priprasti. Jeigu prisitaikai šioje šalyje - būsi sėkmingas.

Ar jums buvo sunku pakeisti aplinką? Ar nepatyrėte kultūrinio šoko?

Kaip ir kiekvienas žmogus patyriau kultūrinį šoką, bet jei išvažiuodamas tikiesi, kad reikės keistis, tuomet tas kultūrinis šokas nėra toks didelis. Taip atsitiko ir man. Aš tikrai žinojau, kad nebus taip pat kaip Lietuvoje. Dauguma galvoja, kad viskas čia yra kaip Lietuvoje, kad gali kalbėti lietuviškai, nors Rytų Londone mes visi galime susikalbėti lietuviškai - lietuviškos parduotuvės, lietuviški restoranai, lietuviškos paslaugos.

Anksčiau dirbote nekilnojamojo turto sferoje. Kaip kilo idėja Londone atidaryti parduotuvių tinklą, o paskui ir restoraną?

Kai atvykau į Jungtinę Karalystę, mano verslas prasidėjo nuo nekilnojamojo turto – iš pradžių nuo nuomos, o paskui - pirkimų ir pardavimų. Nuomojant lietuviams butus, namus bei kambarius atėjo mintis, kad mūsų tautiečiams ne tik reikia būsto, bet taip pat jie nori pasimėgauti savais maisto produktais, švęsti lietuviškas šventes, klausyti lietuviškos muzikos ir pajausti lietuvišką dvasią. Taigi, žingsnis po žingsnio - buvo nuoma, buvo parduotuvių tinklas ir tada pagaliau atsidarėme restoraną.

Asmeninio albumo nuotr./ Restoranas „Smiltė“

Ar vis dar turite parduotuvių tinklą? Ar parduotuvės irgi vadinosi „Smiltė“? Kaip kilo šis pavadinimas?

Parduotuvių nebėra, jos buvo sėkmingai parduotos. Parduotuvės irgi vadinosi „Smiltė“. Turėjom jų dešimt ir jos buvo tiek Londone, tiek už Londono ribų.

Apie šį pavadinimą nebuvo ilgai galvota. Kai kurie žmonės klausia, ar mano vardas yra Smiltė? Ne, mano vardas Dangira. Taigi, pavadinimas kilo visiškai savaime. Smiltė – gražus lietuviškas žodis, nors aš ne iš pajūrio, bet labai myliu jūrą ir Palangą.

Ar į Smiltę dažnai užsuka kitų tautybių žmonės? Kokie jų atsiliepimai apie tradicinius lietuviškus patiekalus? Kuriuos patiekalus jie mėgsta labiausiai?

Taip, kitataučių čia užsuka nemažai. Jeigu pamatau, kad kitataučiai sugrįžta – vadinasi jiems patiko mūsų maistas. Kiekvienas kitatautis atėjęs į mūsų restoraną tikrai paragaus cepelinų – apie šį patiekalą girdėjęs yra ne vienas.

Ar jiems šis patiekalas patinka, ar ne – čia ir vėl klausimas. Vieniems patinka, kitiems – ne. Bet mes turime begalę kitų patiekalų pasirinkimų – mėsos, žuvies. Kalbant apie mėsos patiekalus, klientai mėgsta jautienos steak‘ą, kurį dažnai užsakinėja vėl sugrįžtantys tie patys žmonės. Restorano lankytojai dažnai užsisako ir mūsų firminį patiekalą „Smiltės kepsnys“, kurio pagrindiniai ingredientai yra vištiena, rūkyta šoninė ir fetos sūris. Labai mėgstama yra ir mūsų užkandėlė su sūriu, kurią, be abejo, paragauja ne vien lietuviai, bet ir užsieniečiai, kuriems ją parekomenduoja draugai iš Lietuvos.

Žinoma, turime ir kitų lietuviškų patiekalų. Be šaltibarščių, cepelinų, bulvinių ar žemaičių blynų lietuviškas restoranas nebūtų lietuviškas.

Ar sunku atvykėliams atidaryti savo verslą Jungtinėje Karalystėje?

Manau, kad nelengva. Čia galioja kiti įstatymai, kitos taisyklės, kiti reikalavimai nei Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje. Tačiau jei esi atkaklus, stiprus, turi verslo gyslelę – pavyks. Galimybės tobulėti šioje šalyje yra begalinės – plati rinka, masė žmonių su įvairiais poreikiais. Taigi, tereikia tik noro, o visa kita tikrai įmanoma.

Galbūt atidarant šį restoraną kitų lietuviškų restoranų savininkai jums davė kažkokių praktinių patarimų?

Patarimų niekas man negalėjo duoti, nes šis restoranas yra pirmasis lietuviškas restoranas Londone. Atidariusi restoraną matydavau, kad kai kurie žmonės čia ateina apsižiūrėti, pasisemti idėjų. Vieną kartą man prisistatė keli žmonės, kurie turi pusiau lietuvišką, pusiau itališką restoraną už Londono. Jie atėjo paragauti maisto ir pažiūrėti, kaip čia viskas atrodo. Tai buvo vieninteliai žmonės, kurie paprašė patarimų.

Kaip sutariate su kitų restoranų savininkais? Ar laikote juos dideliais konkurentais, o galbūt netgi priešais?

Konkurentai mes, žinoma, esame, bet tikrai nėra taip, kad kariautumėme. Viskas yra gerai - žmonių daug, restoranai nedideli, taigi, savaitgaliais būna daug žmonių ir penktadienį bei šeštadienį vietas reikia rezervuoti iš anksto. Gruodis - ypatingai užimtas metas. Restorane vyksta daug darbo kolektyvų vakarėlių, kurių anksčiau nebūdavo.

Ar galvojate atidaryti daugiau restoranų?

Niekada nesakau „ne“. Visada noriu tobulėti, eiti į priekį, daryti kažką naujo arba tęsti pradėtus savo darbus, kurių niekada nenumetu. Vis dėlto, daug kas priklauso nuo situacijos, kuri kartais mus apriboja ir nesuteikia galimybės eiti į priekį. Taigi, kaip bus – laikas parodys, tačiau norai yra vis dar begaliniai. Be abejo, norėčiau dar kažką sukurti ar padaryti.

Ar restorane gaminate pati?

Ne, pati negaminu. Turiu nuostabų šefą, kuris atlieka visus darbus, yra labai darbštus, sąžiningas ir mano restorane dirba daugiau nei trejus metus. Jei žmogus tame pačiame darbe užsibūna tiek ilgai, manau, jog tai reiškia, kad darbas jam patinka. Mes taip pat esame juo labai patenkinti. Mano manymu, didžiausias įvertinimas yra tai, kad mūsų klientai į restoraną sugrįžta, o tai reiškia, jog maistas yra skanus, aptarnavimas yra geras, tvyro gera atmosfera.

Asmeninio albumo nuotr./ Restoranas „Smiltė“

Ar svarstote apie grįžimą į Lietuvą? Jei taip, kas labiausiai traukia sugrįžti? Jei į Lietuvą grįžti neplanuojate, ar liksite gyventi Jungtinėje Karalystėje?

Visiškai nesvarstau apie grįžimą į Lietuvą. Mano namai ir gyvenimas yra čia, taigi planuoju pasilikti ir gyventi čia. Vis dėlto, negaliu kategoriškai neigti ar teigti, jog taip nutiks - likimas kartais padaro savo.

Imigrantų likimas Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“ vis dar lieka nežinomybė. Ar manote, kad referendumo rezultatai paveiks tautiečius, įkūrusius čia verslą?

Turėtų paveikti, nes manau, jog bus pakeisti kai kurie įstatymai, įskaitant ir imigracijos įstatymus. Tačiau laikui bėgant viskas turėtų susitvarkyti ir anksčiau ar vėliau atsistoti į savo vietas. Mes, lietuviai, mokame prisitaikyti prie įvairių gyvenimiškų situacijų. Nauji įstatymai daugiau palies žmones, kurie čia yra trumpiau nei penkerius metus, taigi, jiems gali būti truputį sudėtingiau, o čia esantiems ilgiau reikės tik prisitaikyti.

Emigrantų iš Lietuvos skaičius kasmet vis auga. Ką, jūsų manymu, reikėtų pakeisti, kad tautiečiai grįžtų gyventi atgal į gimtinę?

Išvykstančių iš Lietuvos skaičius yra tikrai gąsdinantis. Lietuvos gyventojai pasiliks šalyje ir emigrantai pradės grįžti į tėvynę tik tada, kai vyriausybės mąstymas pasikeis, kai naujoji karta pakeis senąją, pasikeis jų suvokimas ir bus pakeista santvarka, mokesčių sistema ir visa ekonomika. Pavyzdžiui, steigiant verslą Lietuvoje, investicijos yra tokios pat didelės kaip ir čia, o pelno didelio nėra, mokesčiai puola iš visų kraštų.

Kai kokia nors tarnyba ateina patikrinti mano restoraną, niekada nesu mokėjusi jokios baudos. Jeigu kažką padarai ne taip, prieš skirdami baudą jie duoda laiko pasitaisyti, o Lietuvoje iš karto gauni baudą. Lietuvoje gautas pelnas būna per mažas, kad galėtum mokėti baudas, mokesčius, algas ir visą kitą. Taigi gaunasi, kad dirbi už „ačiū“ ir tuomet prasideda vokeliai. Tai užburtas ratas. Manau, kol naujoji karta nepakeis senosios, viskas bus taip pat.

Kas jus labiausiai žavi gyvenant Londone?

Man patinka, kad Londonas yra pasaulio centras. Iš čia mes galime pasiekti bet kurią pasaulio šalį – pradedant Lietuva, baigiant Amerika. Oro uostai yra šalia, taigi, sugalvoji, įsėdi į lėktuvą ir kelioms dienoms išvyksti pailsėti į Ispaniją. Žinoma, dirbame taip pat daug. Čia paaukojame visus savaitgalius. Mano išeiginės yra savaitės pradžioje. Tada galiu nueiti apsipirkti, pabūti kitame restorane, pasisemti patirties, paragauti kitokių patiekalų, susitikti su draugais, nueiti į teatrą ar kiną.



Komentarai

gina Mano vardas yra Gina Acampora, šiandien aš kalbėjau kaip laimingiausias žmogus visame laukiniame pasaulyje, ir aš pasakiau savimi, kad bet kuris skolintojas, kuris išgelbėtų mano šeimą nuo prastos situacijos, pavadinsiu visą laukinį pasaulį, ir aš taip labai džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad mano šeima sugrįžta gerai, nes man prireikė 100 000 eurų paskolos, kad galėčiau pradėti visą gyvenimą dėl savo profesijos, nes aš esu viena mama, su 4 vaikais, o visas pasaulis atrodė, kad jis kabo manęs, kol susitiko su Dievu, išsiuntė paskolą, kuri pakeitė mano gyvenimą ir savo šeimos gyvenimą, Dievas, bijodamas įmonės, Nora Mildred, ji buvo išganytojas Dievas, išsiųstas išgelbėti savo šeimą su 100 000 eurų paskola, kreipkitės į noramildred.loan@hotmail.com


Gyvenimo istorijos


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!