Refleksologė Auksė: pabandžius vieną kartą, norisi dar ir dar Interviu

Refleksologija – tai Jungtinėje Karalystėje nemažai žinoma, giliai atpalaiduojanti terapija, kuri padeda palaikyti gerą sveikatą bei savijautą. Tačiau Londone gyvenančiai lietuvei refleksologija nėra tik terapija, tai – jos hobis ir aistra, kurią ji svajoja išplėsti ir gimtinėje. Daugiau apie šią lietuviams mažai žinomą terapiją – ANGLIJA.today interviu su „Reflexsole Therapies“ įkūrėja, profesionalia refleksologe Aukse Poplawska.

Asmeninio archyvo ir facebook.com (Reflexsole Therapies) nuotr.
Asmeninio archyvo ir facebook.com (Reflexsole Therapies) nuotr.

Pirmiausia papasakokite, kaip nusprendėte atvykti į Jungtinę Karalystę. Kodėl čia pasilikote?

Atvykau jau beveik prieš 20 metų. Čia važiavau turbūt dėl panašių priežasčių kaip ir visi – tik trumpam, norėjosi pakeisti aplinką. Turėjau tikslą Lietuvoje studijuoti psichologiją, o pamaniau, kad atvykusi į Angliją, čia galėsiu greitai užsidirbti pinigų. Bet planai pasikeitė – būdama Škotijoje susipažinau su savo vyru. Vėliau abu persikėlėme į Londoną, gimė vaikučiai. Esame skirtingų tautybių, aš lietuvė, jis lenkas, tad čia taip ir pasilikome.

Ar „Reflexsole Therapy“ dabar yra jūsų pagrindinis užsiėmimas Anglijoje, ar visgi tai yra tik pomėgis?

Pasistengsiu paaiškinti trumpai (šypsosi). Aš iš tiesų esu profesionali vertėja ir šį darbą dirbu jau apie 15 metų. O mano refleksologijos verslas yra gana naujas – studijas pabaigiau tik praėjusių metų balandžio mėnesį. Žinoma, vertimas nėra visiškai išstumtas iš mano gyvenimo, tačiau mano tikslas yra užsiimti tik refleksologija. Aš žinau, kad žmonėms tai labai patinka, tai yra labai naudinga ir reikalinga, o ir man tai nėra tik verslas. Tai yra mano hobis, gyvenimo dalis.

Kaip jūs pati sužinojote apie refleksologiją? Ar jau seniai tuo domitės?

Kaip sakoma, gyvenimas yra kelionė – ieškai, ieškai kažko, kol surandi. Vaikams gimus, aš pradėjau domėtis įvairia alternatyvia medicina, nes tradicine medicina dažnai nusivildavau, kartais ji netgi nepadėdavo, tad pačiai teko gydyti vaikus įvairiomis terapijomis. Susidomėjau labiau holistiniu požiūriu į žmogų, sveikatą, mediciną. Aš visada ieškojau vietos, kur galėčiau panaudoti visas tas per gyvenimą sukauptas žinias apie natūralią mediciną, o kai pati turėjau sveikatos problemų, apsilankiau pas kiniečių gydytoją, kuri man darė akupunktūrą ir refleksologiją. Tad paskui šiek tiek apie tai daugiau pasiskaičiau ir tiesiog pajutau, kad man šita sritis labai artima, tada pradėjau domėtis, kaip galima studijuoti, kaip galima išmokti.

Norint tinkamai atlikti šias procedūras, reikia labai gerai suprasti visą kūno sandarą. Kitose šalyse įprastai refleksologai privalo turėti medicininį išsilavinimą, bet Anglijoje tai nebūtina. Čia juk galimybių šalis, čia viskas paprasčiau (juokiasi). Bet atmestinai aš dirbti nenoriu ir nemoku, todėl labai giliai tai reikėjo studijuot, o tai buvo tikrai nelengva. Aš vis dar papildomai skaitau, nuolat domiuosi.

Papasakokite plačiau – kas yra refleksologija, kaip ji atliekama ir kaip ji veikia?

Refleksologija yra labai giliai atpalaiduojanti terapija, kuri veikia žmogų tiek fiziniu, tiek psichologiniu lygiu. Ji yra atliekama ant pėdų, plaštakų, veido ir kiniečiai dažnai daro ant ausų, nes būtent šiose vietose yra refleksiniai taškai, kurie yra tarsi kūno žemėlapis – jie atitinka visus kūno organus ir sistemas. Tuos taškus paspaudus specialiais judesiais yra stimuliuojamas tam tikras vidaus organas, liauka ar sistema ir tai skatina natūralius gijimo procesus.

Į žmogaus kūną negalima žiūrėti kaip į atskiras dalis ar sistemas, nes iš tiesų viskas yra tarpusavyje susiję – tiek emocijos, tiek fiziniai dalykai. Kaip žinia, organizmas turi natūralias jėgas išgyti pats. Tarkim, susižeidus, įsipjovus, mes juk nieko nedarome, bet po kelių dienų žaizda užgyja, tarsi stebuklas (juokiasi). Ir jeigu organizmas yra apkrautas kažkokiais papildomais, nereikalingais krūviais, jam sunkiau gyti. Refleksologija padeda subalansuoti organizmo sistemas, kad jos veiktų harmoningai, atkuria pusiausvyrą ir skatina gijimo procesus. Jeigu kažkas kenčia nuo konkrečių ligų ar skausmo, tai refleksologija padeda holistiškai, skatina natūralius procesus, kad žmogus greičiau gytų.

Kaip vyksta pats terapijos seansas?

Su kiekvienu klientu pradžioje pirmiausiai kalbame apie jų istoriją, jų sveikatą. Pirma konsultacija trunka apie 20 minučių, nes reikia sužinoti apie jų emocinę, fizinę būklę, ar jie vartoja kokius nors medikamentus. Taip pat kalbame apie jų gyvenimo stilių, nes yra labai svarbu, kiek vandens geria, ar sportuoja, ką valgo. Paskui yra pildoma tam tikra forma apie pėdų būklę, nes pagal jų išvaizdą aš galiu šiek tiek pažvelgti į žmogaus vidinę sveikatą.

Pradžioje įprastai daromas švelnus masažas apšilimui, tada yra dirbama su viena pėda, paskui su kita, o pabaigiama vėl abejomis pėdomis. Taip yra todėl, kad žmogaus kūnas nėra visiškai simetriškas. Taip, akys dvi, ausys dvi, plaučiai du, bet širdis viena, kepenys yra labiau vienoje pusėje, negu kitoje. Lygiai taip pat ir pėdose ar rankose – kai kurie taškai yra tie patys abejose pėdose, bet norint paveikti visas kūno vietas, reikia veikti kiekvieną pėdą atskirai.

Asmeninio archyvo nuotr. / Auksė Poplawska

Kiek terapijos seansų maždaug reikia, norint pajusti jų poveikį, ir kaip dažnai juos derėtų lankyti?

Tai yra labai individualu. Esu turėjusi tokių klientų, kurie jau po vienos terapijos pasijuto daug geriau, bet vieno seanso paprastai neužtenka – iki pilno pagerėjimo gali prireikti 3-6 vienos valandos ilgio seansų. Geriausia juos lankyti kas savaitę, o paskui, jeigu žmogus jaučia pagerėjimą, užtenka juos turėti kas dvi savaites, vėliau galbūt kas mėnesį.

Kai kurie, susitvarkę tam tikrą problemą, arba tiesiog jausdami, kaip refleksologija padeda jiems geriau jaustis, nori turėti tokį sveikatos „išlaikymą“ ir ateina kas mėnesį. Bet turint konkrečią problemą, geriausia lankytis kas savaitę.

Ar refleksoterapija yra plačiai žinomas dalykas?

Britai tai tikrai labai gerai žino šią terapiją. Pavyzdžiui, Anglijoje refleksoterapija yra dažnai skiriama pacientams po chemoterapijos, kad jiems būtų lengviau susidoroti su pašaliniais simptomais. Mano didelė dalis klientų iš tiesų yra angliakalbiai – lietuviai nelabai žino apie refleksologiją. Manau, kad Lietuvoje refleksologų profesionalų nėra daug, gal tik keletas, todėl tautiečiams tai yra gana nauja terapija. Ir manau, kad lietuviai galbūt bijo kreiptis į angliakalbius refleksologijos profesionalus, ypač dėl kalbos barjero, tačiau galiu patikinti – tai yra tikrai nuostabi pagalba.

Kaip terapijos metu elgiasi klientai? Ar būna, kad jiems kutena, ar jie labai nenoriai leidžiasi liečiami?

Kai kurie žmonės bijo (šypsosi). Sako, kad jiems pėdų niekas nėra lietęs, jie nenori, kad kažkas į jas žiūrėtų. Ir turėjau nemažai skeptikų draugų, bet kai juos prikalbinau pabandyti, tai dar nebuvo nei vieno žmogaus, kuris sakytų, kad jiems nepatinka (juokiasi). Iš tikrųjų tai yra labai malonus pojūtis. Kadangi pėdose yra virš 7000 nervinių galūnių, todėl tas jautrumas ir poveikis yra didžiulis. Mano jaunesnysis sūnus vakarais manęs maldauja, kad jam bent trumpai pamasažuočiau pėdas. Tiesiogine to žodžio prasme maldauja – nerasčiau geresnio apibūdinimo (juokiasi).

Dažniausiai seanso metu žmogus užmiega arba bent jau labai giliai ilsisi. Ir jeigu dirbant su pirmąja pėda žmogus dar nori kalbėti, kas yra labai malonu, nes tai padeda sukurti artimą ryšį, tai kai dirbu su antra pėda, klientas dažniausiai prityla, užmiega. Yra iš užknarkusių (juokiasi). Aš tikrai niekuo prieš – jeigu žmogus taip sureaguoja, man labai malonu, nes žinau, kad terapija padėjo jiems tikrai giliai atsipalaiduoti.

Ar terapijų metu pasitaiko keistų prašymų ar reikalavimų iš žmonių?

Kai kurie žmonės, būdami savo namuose, nenori sėsti į mano turimą specialią refleksologijos kėdę, kurią aš visuomet su savimi atsivežu. Jie nori gulėti ant savo sofos, būti susikėlę kojas kaip jiems patogu ir žiūrėti televizorių. Nors televizija nerekomenduojama, geriausia terapijos metus klausyti atpalaiduojančios muzikos, kad žmogus tikrai galėtų užmerkti akis ir „atsijungti“, bet atėjęs pas klientą į namus juk jiems neliepsi išsijungti televizoriaus ar radijo (juokiasi). Aš to iš jų nereikalauju, tačiau man būna gaila, kad žmogus pilnai negali atsipalaiduoti ir pasimėgauti, pajusti tikrojo terapijos poveikio.

Ar esate sulaukusi skeptiškų pastabų iš žmonių, kai jiems pasakote kuo užsiimate?

Kai pasakau, kad esu refleksologė, būna, kad žmonės nutyli, nes nežino, ką pasakyti (juokiasi). O drąsesnis klausia, kas tai yra. Dažniausiai žmonės susidomi, o rimtai į refleksologiją žiūrėti pradeda tik ją išbandę. Pirmą kartą, kai aš pabaigus mokslus grįžau į Lietuvą ir terapiją išbandžiau ant savo šeimos narių, tai jie buvo labai maloniai nustebinti. Dabar visą laiką manęs laukia, kada grįšiu (juokiasi). Ir Lietuvoje jau yra šeimos draugų ir draugų draugų, kurie laukia, nes yra išbandę ir jiems labai patiko. Bet kol žmogus neišbandęs, tai tikrai gali būti gana skeptiškai nusiteikęs, nes nieko apie tai nežino.

Ar pastebėjote skirtumų tarp britų ir lietuvių klientų?

Įprastai žmonės, kurie kreipiasi dėl refleksoterapijos, dažniausiai yra tie, kurie skiria sau dėmesio. Dažnai lietuviai, ypač gyvenantys Britanijoje, tik dirba, dirba, dirba ir net nepastebi kaip suserga, kaip juos stresas paveikia. Nežiūri kaip valgo, kaip gyvena, neskiria laiko atsipalaidavimui ar poilsiui. Britų irgi yra tokių, kurie sau visiškai neskiria dėmesio, nesportuoja, tik sėdi prie televizoriaus. Bet tie, kurie kreipiasi į refleksologus jau dažniausiai šiek tiek išmano apie tai, kad reikia savimi rūpintis, šiek tiek daugiau domisi gyvenimo būdu. Bet tiek lietuvių, tiek britų bendra patiriama problema yra stresas ir įtampa. Tai daro ir didelę įtaką jų sveikatai, dažnas jaučiasi nelaimingas, turi daug ne tik fizinių, bet ir emocinių problemų.

facebook.com (Reflexsole Therapies) nuotr.

Minėjote, kad Anglijoje neretai pasitaiko ligoninėje dirbančių refleksologų, tačiau ar galima kitur rasti šių paslaugų? Ar yra specialios refleksologijos klinikos?

Paprastai būna natūralios medicinos klinikos. Susiburia keletas specialistų, pavyzdžiui, chiropraktikai, osteopatai, refleksologai, ir jie tiesiog nuomojasi atskirus kabinetus ir dirba kartu. Iš tiesų dauguma refleksologų Anglijoje siūlo vizitus į namus, kadangi tai yra ko klientai nori. Po terapijos žmogus dažniausiai jaučiasi labai atsipalaidavęs, todėl malonu, kai nereikia niekur eiti. Nemažai klientų nori, kad tai būtų daroma namuose, vakarais.

Žinoma, galima rasti žmonių, kurie turi savo asmenines klinikas, bet tai yra gana nepigus dalykas, o klientai dažnai keičiasi. Aš asmeniškai dirbu maždaug savo rajone, važinėju pas klientus į namus, kas labai nenori, kad pas juos eitų svetimas žmogus, gali atvažiuoti pas mane arba susitikti mano nuomojamame masažo kabinete. Šiuo metu dirbu dvejose vietose: Chadwell Heath ir Romford.

facebook.com (Reflexsole Therapies) nuotr.

Minėjote, kad Lietuvoje refleksologų yra gana mažai, ar nesvarstėte galimybės grįžti ir šią terapiją platinti gimtinėje?

Norėčiau šią terapiją platinti Lietuvoje ir jau po truputį pradėjau, bet mano gyvenimas vis dar aktyviai sukasi čia, Anglijoje. Mano jaunesniajam sūnui tik 14 metų, todėl kelis metus jis vis dar bus priklausomas nuo mokyklos, nuo aplinkos čia, tad kol kas dar nenorėčiau išvykti ilgesniam laikui. Visam laikui grįžti į Lietuvą neplanuoju, tačiau po truputį stengiuosi plėsti klientų ratą ir ateityje, manau, bent keliems mėnesiams tikrai grįšiu padirbėti ir gimtinėje.

Nemažai populiarumo sulaukia įvairūs atpalaiduojantys ir gydomieji masažai, kuo refleksologija nuo jų skiriasi ar yra panaši?

Refleksologija – tai ne masažas. Nors yra atliekami tam tikri masažo judesiai, norint padaryti vadinamąjį apšilimą, tačiau refleksologija yra atliekama daug gilesniame lygyje. Kiek žinau, masažo metu yra dirbama su audiniais, paviršutiniškai. Žinoma, jie atpalaiduoja, išskirsto įtampą, bet paprastas masažas taip viso organizmo neveikia, kaip veikia refleksologija. Nors jos metu liečiamos tik pėdos, bet per tam tikrus taškus yra paveikiamas visas žmogaus kūnas. Refleksologija yra holistinė terapija, kuria yra stengiamasi atstatyti viso organizmo pusiausvyrą. Kai kur yra daromas pėdų masažas, tačiau tai tikrai nebus refleksologija, todėl prieš einant labai svarbu pasidomėti, ar jūsų užsakomos paslaugos bus tikrai tai, ko jūs norite.

Kaip užtikrinti, kad einant į refleksologijos terapiją nebus atliekamas paprasčiausias pėdų masažas?

Apgauti ypač nesunku Britanijoje, kur įstatymai yra tokie, jog pabaigęs keturių dienų internetinį kursą žmogus jau gali save vadinti refleksologu ir pasiskelbti, jog teikia refleksologijos paslaugas. Su tuo kovoti yra įsteigta Britanijos refleksologų asociacija, kuriai ir aš priklausau. Čia susibūrę profesionalūs refleksologai, kurie turi reikiamą išsilavinimą, kurie turi anatomijos, fiziologijos pagrindus, yra atidirbę tam tikrą valandų skaičių. Be to, kasmet reikia papildomai lankyti seminarus, kursus ir taip toliau. Taip vyksta tobulėjimas, veiklos vystymas.

ve.lt. nuotr. / Refleksologiniai taškai

Tad norint nueiti į profesionalią refleksologijos terapiją, neužtenka vien paskaityti skelbimo. Reikia pasidomėti, patikrinti, ar tas meistras priklauso kažkokiai asociacijai, ar yra profesionalas. Galų gale galima paprašyti parodyti diplomą.

Ar turite patarimų, kokius taškus galima patiems stimuliuoti būnant namuose ar darbe ir norint pagerinti savijautą, nuotaiką?

Žiūrint į delną ar pėdą, nuo viršaus iki apačios, įsivaizduokite, kad matote žmogaus organizmą. Didysis pirštas yra galva, žemiau yra kaklas. Delnų ir pėdų pagalvėlės yra krūtinė, vidurys – mūsų vidaus organai, o žemiau – dubuo, reprodukcinė sistema.

Jeigu skauda galvą ar patiriamas stresas, tai ant delno yra antinkščių refleksinis taškas, kuris reguliuoja streso hormonus. Stimuliuojant tą vietą galima nusiraminti. Be abejo, reikia tuo pat metu atlikti ir kvėpavimo pratimus. Galvos skausmams yra keletas taškų – be antinkščių taško galima stimuliuoti pirštų viršūnėles, nes jos atitinka mūsų smegenų refleksą.

Jeigu kankina nemiga, prie nykščio nago, vidinėje pusėje, yra kankorėžinės liaukos taškas, kuri reguliuoja miegą.

Delno viduryje yra posmegeninės liaukos taškas. Jis yra stimuliuojamas beveik visų seansų metu, nes ši liauka siunčia signalus į kitas organizmo vietas ir padeda reguliuoti įvairius hormonus.

Saulės rezginio taškas taip pat gana svarbus, jis yra tarp smiliaus ir didžiojo pirštų delno pagalvėlių. Stimuliuojant šį tašką, pasidarys lengviau atsipalaiduoti.

Delnų ir pėdų pagalvėlės – plaučių refleksas. Kosėjant būtent jas ir derėtų masažuoti. Įprastai jos stimuliuojamos keičiant spaudimą, vikšriniais judesiais, iš lėto, vertikaliai slenkant nuo vienos pusės iki kitos – tarsi masažuojantysis pirštas būtų vikšras, slenkantis per delną. Tai padės išlaisvinti gleives, atsikosėti. Taip pat turint problemų su gerkle ar skydliauke, tuo pačiu vikšriniu judesiu reikėtų stimuliuoti aplink nykščio apačią, ratu.



Komentarai



Gyvenimo istorijos


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!