Skelbimai

Po emigranto grįžimo į Lietuvą – palyginimai su Anglija

Puikų darbą užsienyje į šeimos ir gamtos apsuptį iškeitęs Mindaugas Sragauskas grįžo į Lietuvą ir savo sprendimo nesigaili. Vyras tikina, kad užsienyje darbdaviai labiau vertina darbuotojus, tačiau Lietuva neatsilieka nuo Vakarų valstybių ir sudaro geras sąlygas gyventi čia.

Ideaprima nuotr. Mindaugas Sragauskas.
Ideaprima nuotr. Mindaugas Sragauskas.

„Prieš grįžtant puikiai žinojau, kas vyksta Lietuvoje, kokia čia situacija", – atskleidžia vyras.

Labiau vertinami darbuotojai

Iš karto po studijų į užsienį išvykęs ir Anglijoje gyvenęs daugiau nei penkiolika metų, M. Sragauskas tikina, kaip ir daugelis lietuvių, darbus pradėjęs pakavimo ceche.

„Tik pradėjęs dirbti buvau kokybės kontrolierius, dirbau prižiūrėtoju. Darbo sąlygas, žiūrint kokios buvo prieš penkiolika metų, vertinu gerai. Bet tekdavo dirbti ir dvylika ar šešiolika valandų. Anglijoje, kaip ir kiekvienoje šalyje, yra svarbi žmogaus motyvacija. Svarbu žinoti, kokiais tikslais jis yra išvažiavęs, ar nori įsitvirtinti užsienio šalyje, ar kažkiek užsidirbus, sukaupus pradinį kapitalą, jį investuos kažkur Lietuvoje. Jeigu žmogus turi aiškius tikslus, žino, ko nori ir kiek toli jis gali nueiti, durys anksčiau ar vėliau atsidaro“, – savo patirtimi dalijasi vyras.

Vyras atskleidžia, kad Anglijoje žmonės vertina žmogaus motyvaciją, norą parodyti rezultatą sąžiningu darbu. Pasak M. Sragausko, Anglijoje svarbu nebijoti diskutuoti, jeigu kyla kažkokių problemų.

„Darbdaviai Anglijoje puikiai pastebi, jei žmogus nori savo idėjomis prisidėti prie įmonės gerovės kūrimo ir tai labai vertina“, – neslepia Mindaugas.

Kalbos ir kultūros barjeras

Pasak M. Sragausko, emigracijos pradžioje kalba trukdė visiškai išreikšti save, bet bėgant metams, jis vis labiau perprato kalbos ir kultūros barjerą

„Nuolat žiūrint žinias, dalyvaujant renginiuose susipažįsti su kultūra ir kalbos manieromis. Didelių trukdžių ten nebuvo, jaučiausi laisvai tiek visuomenėje, tiek kultūros renginiuose. Anglijoje tikrai pakankamai laisva atmosfera, o integruojantis jokių sunkumų net nepajutau. Priklauso nuo žmogaus, kokie dalykai yra sunkiausi išvykus. Man asmeniškai didžiausia kliūtis buvo ne darbas, o jausmai, psichologiniai dalykai. Tai, kad visi artimieji yra likę Lietuvoje. Jeigu žmogus turi sveikatos ir užsispyrimo, ten dirbti nėra kažkas nepakeliamo. Manau daugelis pasakytų, kad išvažiavę į užsienį žmonės, kurie užsibrėžę sau tikslus, dirba žymiai ilgesnes valandas negu Lietuvoje. Emigrantai nori uždirbti daugiau, bet ir dirba daug ilgiau“, – neslepia į Lietuvą grįžęs emigrantas.

Požiūris į darbuotoją

Pasak M. Sragausko, vienas didžiausių privalumų yra didesnis atlyginimas, siūlomas užsienyje, tačiau tai nėra pagrindinis rodiklis emigracijai.

„Svarbiausias aspektas, kodėl žmonės renkasi dirbti užsienyje, tai darbdavio požiūris į žmogų. Vien Lietuvoje jis yra labai smarkiai pasikeitęs. Esame Vakarų šalis, žinoma yra visokių dalykų, kuriuos galima taisyti. Mano pirmi aštuoneri metai darbo Anglijoje įrodė, kad užsienyje vertinama pagarba žmogui. Jeigu ir esi paprastesnis darbuotojas, su tavimi bendraujama nuoširdžiai ir pats darbas yra gerbiamas“, – tvirtina vyras.

Kaip buvęs emigrantas pasakoja, išvykęs bendraudavo su lietuviais, bet bendruomenėse nedalyvaudavo. Pasak jo, su šeima turėjo tokių minčių ir norų, tačiau tam tiesiog neužtekdavo laiko, reikėdavo nemažai laiko skirti darbui ir šeimai, o savaitgaliai buvo labai brangūs ir prabėgdavo greitai. Tačiau vyras tikina, kad Anglijoje turėjo lietuvių draugų su kuriais susitikdavo, kartu atostogaudavo.

„Pradinis užsibrėžtas tikslas išvykus į užsienį buvo vis tik, kad noriu turėti nuosavą būstą. Pradėjus ilgiau gyventi, pamačiau, kad ten mane vertina, darbas gerai sekasi. Po kurio laiko tapau darbų saugos vadovu, pradėjau galvoti apie tolimesnį savęs tobulinimą ir mokslus, pradėjau save realizuoti.

Nenutolo nuo Lietuvos

Tačiau su šeima grįžome į tą pradinį tašką, kad norime gyventi Lietuvoje. Siekėme ir tėvams padėti, vaikus auginti lietuviškoje aplinkoje. Užaugę vaikai pasirinks savo kelią, bet mes nusprendėme ateitį statyti gimtinėje“, – pasakoja vyras.

M. Sragausko teigimu, kultūra Anglijoje vis dėlto yra svetima ir ji niekada netaps sava, o jo šeima per gyvenimo metus Anglijoje, nebuvo nutolusi nuo Lietuvos.

„Tikrai domėjomės viskuo, kas vyko Lietuvoje. Vaikai namie pradėjo bendrauti angliškai, nors mes su žmona kalbėdavomės tik lietuviškai. Nors mes puikiai kalbėjome anglų kalba, vis tiek iškildavo šioks toks barjeras, nes negalėdavome visko jiems papasakoti ir išreikšti šia kalba. Pradėjome svarstyti, kad jiems augant mes nutolsime nuo jų ir taip artimai nebendrausime, vien dėl kalbos.

Pinigai nėra svarbiausias aspektas, o gyventi savoje šalyje ir ten auginti vaikus, padėti tėvams mums atrodė svarbiau. Į Lietuvą esu grįžęs jau aštuonis mėnesius. Paskutinius du metus dar gyvenau tarp Anglijos ir Lietuvos, dirbdavau ir čia Lietuvoje, turėjau prieigą nuotoliniu būdu, bet dirbau Anglijos kompanijoje“, – atvirauja M. Sragauskas.

Bill Harrison nuotr.

Anot vyro, kai šeima nusprendė grįžti į Lietuvą, tam intensyviai ruošėsi. Likus metams iki sugrįžimo, dukrą pradėjo leisti papildomai mokytis pas lietuvių mokytoją. Pasak M. Sragausko, grįžus reikėjo su vaikais daugiau padirbėti, bendrauti, skaityti knygas, tačiau gana greitai šeima prisitaikė. „Grįžęs ir pats jokių sunkumų nepatyriau, darbdaviai mato, kokią patirtį iš užsienio parsiveži ir ją vertina. Didžiausia mano patirtis buvo vadybos ir darbų saugos sferose, taip susiklostė, kad darbą šioje srityje ir gavau. Pasiūlymų dirbti tikrai netrūksta ir lietuviai grįžę turi iš ko rinktis.

Lietuvoje padėtis gerėja

Manau, šiuo metu Lietuvos ekonomika yra geros būklės. Stabilumas yra daug tvirtesnis, negu buvo 2008 metais, kai buvome grįžę. Jautėsi įtampa, nes visi bėgo, skolinosi, investavo nepamatuotai, neprisiimdami atsakomybių“, – teigia jis.

M. Sragauskas tikina, kad esant norui sugrįžti į gimtą šalį, pabandyti tikrai verta. Pasak jo, nepabandęs, nesužinosi, o durų yra daug – vienos užsidaro, o kitos atsiveria.

„Iš tiesų, reikia nebijoti ir nedvejoti, jeigu tikrai galvoji, kad nori, reikia pabandyti ir įdėti pastangų. Grįžtantiems specialistams vertėtų pasidomėti darbo skelbimais, koks judėjimas yra darbo rinkoje. Jeigu žmonės turi abejonių dėl vaikų adaptacijos, vėlgi reikėtų šioje srityje domėtis ir jau prieš grįžtant pasiruošti kažkokią dirvą“, – pataria buvęs emigrantas.

Vyro teigimu, jis savo sprendimo nesigaili, tačiau vaikai atsimena kaip geriau buvo Anglijoje, kurioje gražesni parkai, daugiau žaidimų aikštelių ar pramogų jiems.

„Lietuva tvarkosi ir viskas eina tik pirmyn. Širdyje jaučiamės ramūs ir priėmę gerą sprendimą. Žmogus užsiprogramuoja, kam jis grįžta, kokie jo tikslai, to ir siekia grįžęs“, – teigia M. Sragauskas.

DELFI.lt


Komentarai



Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!