Skelbimai

Nepopuliari lietuvės nuomonė: Anglijos medikai – puikūs (1)

Tūkstančiai Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių burnoja britų medikus ir jų teikiamas sveikatos priežiūros bei gydymo paslaugas, o prireikus specialisto pagalbos neretai grįžta į Tėvynę – tenykščiai tautiečių vertinami kur kas labiau. Tačiau yra ir išimčių: viena moteris tikina, jog Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai dar toli iki anglų.

Shanice Williams-Jones nuotr.
Shanice Williams-Jones nuotr.

Visi – tiek teigiami, tiek neigiami – atsiliepimai apie JK gydytojus yra tik subjektyvi nuomonė, kaip ir netoli Birminghamo gyvenančios Nijolės Bertulienės patirtis bei nuomonė.

Šios JK lietuvės įžvalgos turi pagrindą, mat moteris turi kur kas daugiau žinių apie abiejų šalių sveikatos priežiūros įstaigas: Lietuvoje ji du dešimtmečius dirbo ligoninėje, o Anglijoje buvo šį darbą matė iš labai arti, kai jos vyrą ištiko bėda ir ji buvo priversta nuolat būti ligoninėje, stebėti medikus, bendrauti su jais.

13 metų JK gyvenanti šeima su vietos medikais iš arčiau susidūrė praėjusią vasarą, kai moters sutuoktinis iš pradžių sunegalavo, o rugpjūčio 19-ąją patyrė insultą.

„Dabar galiu palyginti Lietuvoje ir Anglijoje teikiamas medicinines paslaugas. Ir manau, kad Anglijoje jos kur kas aukštesnės kokybės“, – konstatuoja Nijolė Bertulienė, panorusi savo įžvalgomis pasidalinti su tautiečiais.

Jau penkerius metus JK lietuviams naujausias žinias ir kitą informaciją pranešantis portalas ANGLIJA.today mielai sutiko padėti jai tai padaryti.

Asmeninio archyvo nuotr. Nijolė Bertulienė.

– Kaip Jūsų vyrui sekasi dabar?

– Laikomės neblogai, ir prie to tikrai prisideda medikai – triskart per savaitę į namus ateina terapeutai, jau antras mėnuo vyras nuolat važinėja į Wolverhamptono fizioterapijos kliniką. Tuo taip pat pasirūpino patys specialistai, jų nurodymu specialus transportas vyrą atvažiuoja paimti į namus, o po procedūrų parveža atgal.

Viskuo pasirūpinta.

– Tai, priešingai nei daugelis JK lietuvių, esate geros nuomonės apie JK medicinos specialistus. Kodėl?

– Todėl, kad priežiūra buvo nepriekaištinga nuo pat rugpjūčio 19-osios, kai vyras atsidūrė Wolverhamptono ligoninėje, vien reanimacijos skyriuje praleido apie mėnesį. Aš mačiau, kaip ligoniui skiriamas didžiulis dėmesys ir priemonės, tai mums nekainavo nei penso, nors pacientas aprūpinamas viskuo, ko reikia.

Vėliau vyra buvo perkeltas į Walsall ligoninės fizioterapijos skyrių, ir ten paslaugas galima vertinti ne kaip kitaip, kaip puikiai. Man patiko dėmesys pacientui, atsižvelgimas į pasiūlymus, prašymus.

Už tai noriu padėkoti visai terapeutų komandai, kurie rūpinosi mano vyru: Katie Horsfield ir jos padėjėjams Dan White, Zoe Waldron, Trudie Edwards, Marion Chisholm, Stephanie Ward, Mandy Arnold, Amber Roberts ir Anthony Hoult.

Fizioterapeutai netgi išmoko kalbėti lietuviškai, Katie ir Anthony su mano vyru dirba iki šiol, jis šiuos pagalbininkus tiesiog dievina.

Asmeninio archyvo nuotr. Lietuviu britų medikai pasirūpino puikiai.

– Bet kodėl tautiečiams atrodo, kad čionykščiai medikai blogi? Ar jūs esate girdėjusi tokių nusiskundimų?

– Taip ir iš dalies jiems pritariu, bet tik tuomet, kai kalbama apie šeimos gydytojus. Jų darbas tikrai vertas klaustuko – net ir mano vyras savaitę prieš insultą pasijuto blogai ir kreipėsi į šeimos gydytoją.

Jis atliko tyrimą ir sakė, kad reikalai prasti, klausė – ar vyras vartoja kokius vaistus. Išgirdęs, kad medikamentų nevartoja, jau kitą dieną atliko pakartotinius tyrimus, kurių rezultatai buvo visiškai priešingi ir rodė, jog viskas yra gerai. Išrašė vaistų, liepė išgerti.

Po savaitės – insultas.

– Manote, kad jo buvo galima išvengti, jeigu šeimos gydytojas būtų savo darbą atlikęs geriau?

– Tai tik mano nuomonė, bet manau, kad insulto buvo galima išvengti.

Kalbant apie šeimos gydytojus man į akis krito ir tai, kad tai – labai jauni ir nepatyrę specialistai, be to, kiekvieno apsilankymo metu pasitinka vis kitas gydytojas, kuriam problemos esmę reikia aiškinti iš naujo, jiems reikia laiko įsigilinti.

Tačiau ligoninėse situacija – visiškai skirtinga. Ten viskas tiesiog puiku.

– Ligoninėje Lietuvoje dirbote užtektinai, kad įsigilintumėte į sistemos darbą. Kas ten skiriasi nuo to, ką matėte Anglijoje?

– Lietuvoje buvo nuolat juntamas stygius įvairių priemonių: sauskelnių, pižamų, patalynės, kitų ligonių priežiūrai reikalingų daiktų. Čia – visko per akis.

Skirtumas toks didelis, kad net sunku patikėti.

Be to, Lietuvoje nebūdavo tokių elementarių sprendimų kaip ligonių lovų atitvėrimas širmomis medicininių procedūrų metu.

Taip visiškai atimama privatumo galimybė, kuri labai svarbi psichologiškai.

– O kokius skirtumus, be priemonių gausos, pastebėjote dar?

– Anglijoje nuolat kinta vadinamasis vidurinysis personalas – sanitarai, kurie keičiasi beveik kasdien, juos atsiunčia įdarbinimo agentūros, o nuolat dirbančių beveik nėra.

– Ar tai labai svarbu ligoniui?

– Pacientas ligoninėje lengviau adaptuojasi kai mato tuos pačius žmones, susidraugauja su jais, randa bendrą kalbą. Taip sumažinamas stresas, kuris daro įtaką bendrai sveikstančiojo būklei.

Šiuo atveju tokie ryšiai tapo neįmanomi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau gydytojai – priešingai: jie labai lengvai ir greitai randa būdą užmegzti kontaktą su ligoniu net jeigu šis (kaip ir mano vyras) laisvai nekalba angliškai.

Mačiau, kaip jie naudojo internetines vertimo programėles ir taip susikalbėjo. Jie – tarsi draugai, pajuokaudavo, visada šypsodavosi, rodydavo dėmesį. O fiziaterapeutės – tai tikras darbui atsidavusių žmonių pavyzdys.

Apskritai, ligoninėje tvyro tokia atmosfera, kurioje nėra vietos pykčiui, susierzinimui.

– Ar tai – dar vienas skirtumas nuo Lietuvos?

– Galima sakyti, kad ten gydytojai labiau paniurę ir linkę į ligonį žiūrėti iš aukšto, o ligoninėse tvyro daugiau nerimo ir įtampos.

– O ką Jūs pasakytumėte tautiečiams, kurie mano, jog Anglijos medikai – beviltiški? Kaip elgtis jeigu vieną dieną teks atsiduoti į jų rankas? Kaip kalbėtis? Gal turite patarimų?

– Manau, kad reikia pažvelgti į situaciją be emocijų, neskubėti reikšti pretenzijų, nelaikyti savęs visatos centru.

Juk medikai – irgi žmonės, jeigu jie tuo momentu negali prieiti, vadinasi padeda kažkam kitam, jų skaičius irgi ribotas, gali paprasčiausiai nesuspėti.

Reikia vengti agresijos, nekelti triukšmo.

Būkime visi žmonės.

Verčiau paieškoti kuo pasidžiaugti, o ne kuo piktintis.



Komentarai

Alia Anglijos medikai puikūs,kai reikia tik prižiūrėti,išrašyti nedarbingumo lapelį ar bendrauti. Puikumas baigiasi,kai atsitinka kažkas rimto,kai prireikia tikros pagalbos,mąstyti ir veikti greitai,priimti sprendimą. Jie puikiai moka pasiūlyti arbatos su skrebučiu, bet ir toliau į tave nereaguos adekvačiai,nors tu ir raitaisi iš skausmo. Lietuvis gydytojas tave aprėks pirmiausia,bet padarys ką gali,kad išgyventum ir išvengtum tolimesnių problemų. UK blizgus paviršius,bet supuvęs vidus. Lietuvoje-atvirkščiai.


Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!