Skelbimai

Mokytoja ir vertėja dirbanti Renata: naujoji lietuvių karta bus unikali Interviu (5)

Alytuje užaugusi Renata Baubonytė Londone gyvena jau 12 metų. Moteris dirba vertėja teismuose – padeda tautiečiams įvairiausiose situacijose – ir pradinio ugdymo mokytoja.

Asmeninio archyvo nuotr. / Renata Baubonytė
Asmeninio archyvo nuotr. / Renata Baubonytė

Kaip ir daugelis tautiečių, Renata į D. Britaniją atvyko būdama studentė, o savo ateities su šia šalimi nesiejo, tačiau gyvenimas pasisuko kiek kita linkme.

Renata sutiko ANGLIJA.today skaitytojams papasakoti apie vertėjos ir mokytojos darbo įspūdžius Londone, kokius iššūkiais tenka priimti bei su kokiomis teisinėmis problemomis dažniausiai susiduria lietuviai.

Kas paskatino dirbti vertėja?

Nuo mažens esu itin imli kalboms, greitai „perkandu“ svetimos kalbos garsų, žodžių struktūrą, o ir nepriekaištinga atmintis čia padarė savo: man niekada nereikėdavo nieko užsirašinėti, po kelis kartus kartoti, o juo labiau „kalti“ mintinai. Mokykloje puikiai sekėsi humanitariniai bei gamtos mokslai, istorija, muzika, dailė, tačiau vertėjos specialybės sąmoningai nesirinkau. Mane kur kas labiau traukė žurnalistika, teisė, psichologija.

Vertėja pradėjau dirbti visiškai atsitiktinai, tiesiog iš įdomumo, o vėliau pastebėjau, kad ir nauda visapusiška – pagalba žmogui, kuris turi kalbos barjerą ir tuo pačiu bendravimas, žinios. Iš pradžių padėdavau draugams, pažįstamiems, ypač kai prireikdavo pagalbos gydymo įstaigose, viešajame/aptarnavimo sektoriuje, teisinėje srityje. Vėliau, kuo toliau, tuo labiau įnikau – pradėjo plėstis ratas žmonių, kuriems šios pagalbos tikrai reikėdavo, kol nenukeliavau iki advokatų kontoros. Čia gavau rimtesnį pasiūlymą ir jo neatsisakiau.

Ar be anglų kalbos mokate ir daugiau užsienio kalbų?

Laisvai kalbu tik angliškai ir rusiškai, galiu suprasti ir reikalui susikalbėti ispaniškai bei itališkai, tačiau reikėtų dar gerokai pasitobulinti, jei sugalvočiau vertėjauti. Labai noriu išmokti ir prancūziškai, nes vaikystėje kažkada atsisakiau galimybės išmokti šią kalbą ir dabar gailiuosi.

Dirbate vertėja. Gal esate baigusi kokias nors studijas, susijusias su šia profesija? Kiek metų jau dirbate šį darbą?

Specialiai vertėjams skirtų studijų nebaigiau, tačiau mano studijų sritis vienaip ar kitaip susijusi su lingvistika, t.y. bakalauro diplomas, įgytas Lietuvoje, o magistro laipsnį kartu su dėstytojos kvalifikacija įgyjau čia, D. Britanijoje, studijuodama anglų kalbos dėstymo metodologiją.

Ko reikia norint Anglijoje dirbti vertėja?

Visų pirma, reikia noro ir užsispyrimo, didelio susidomėjimo, o jau visa kita paskui. Aš visuomet sakau – nėra nieko neįmanomo. Kita vertus, labai svarbu yra praktika, universitete įgytas diplomas neturės jokios vertės, jei nebus praktikos, o tik sausa teorija.

Anglijoje vertėjams keliami skirtingi reikalavimai, priklausomai nuo pasirinktos vertėjavimo krypties. Beje, yra dvi pagrindinės vertėjų kategorijos  - vertėjai žodžiu (interpreters) ir raštu (translators).

Dirbate vertėja teismuose. Ar dažnai tenka tautiečiams pagelbėti? Kokiose situacijose?

Teismuose vertėjauti yra sunkiausia, visų pirma dėl to, kad būtina griežtai laikytis profesinių etikos reikalavimų, pasirašyti konfidencialumo įžadus, o be to, dar reikia būti ir psichologiškai bei morališkai pasiruošusiam.

Tai yra milžiniška atsakomybė prieš žmogų, kuriam tu vertėjauji, prieš teismą ir, galų gale, prieš savo paties sąžinę, nes tai, ką tu pasakysi ir kaip išversi gali nulemti tolimesnį žmogaus likimą. Negana to, visais atvejais, nepriklausomai nuo situacijos būtina išlaikyti profesionalumą ir neutralumą, jokiu būdu negalima įterpti savo komentarų ar nuomonės. Būna ir išimčių, ne kartą teko būti ir guodėja, ir patarėja, nors ir slaptai.

Teismuose teko gelbėti tautiečius įvairiose situacijose – skyrybų, vaikų globos klausimais, viešosios tvarkos pažeidimo, eismo taisyklių nesilaikymo, nelaimingų eismo įvykių atvejais.

Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau visada stengiuosi iš savęs „išspausti“ daugiausia, atlikti savo darbą kiek įmanoma geriau ir nuoširdžiai padėti žmogui. Džiaugiuosi, kad tautiečiai vertina mano darbą – man tai didžiausias atlygis. Tiesa, niekuomet nevertėjauju nužudymo bylose.

Kokios problemos dažniausia lietuvius atveja į teismus?

Nemanau, kad lietuviai yra išskirtinė tauta ar linkusi nusikalsti labiau nei kitos. Papuolama į teismus dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausios – kalbos barjeras ir D. Britanijos įstatymų nežinojimas. Neretai lietuviai, pakliuvę į teisėsaugos akiratį ir nemokėdami kalbos, dar labiau įklimpsta, todėl norėčiau išskirti vieną svarbų dalyką – niekuomet nepasirašinėkite jokių jums pakištų dokumentų be vertėjo ir teisininko pagalbos. Reikalaukite vertėjo, net jei jums ir atrodo, kad galite susikalbėti. Atsarga gėdos nedaro, todėl visuomet geriau apsidrausti. Taip sakau, nes ne kartą teko matyti ir būti liudininke tokių situacijų, kuomet piktnaudžiaujama žmogaus nemokėjimu, nežinojimu, galų gale, pažeidžiamumu.

Kaip manote, kokiomis savybėmis turi pasižymėti vertėjas? Ar tai sunkus darbas?

Be abejo, tai sunkus darbas, visų pirma dėl to, kad vertėjo profesija apima ne vieną, o kelias sritis, glaudžiai siejasi su psichologija. Vertėjas turi idealiai mokėti ne tik užsienio, bet ir savo gimtąją kalbą, gerai išmanyti gramatinius, sintaksinius aspektus, kalbos kultūrą, specifinę terminologiją, nuolat domėtis kalbos naujadarais, juk kalba – tai nuolatinė evoliucija. Be kita ko, nepriekaištinga atmintis, orientacija yra tik privalumai.

Dirbate ne tik vertėja, bet ir mokytoja. Tai du tikrai ištvermės reikalaujantys darbai, kaip pavyksta viską suspėti?

Taip, tai be galo daug ištvermės reikalaujančios profesijos. Bet vėlgi, man turbūt tai tinka, nes jau esu tokio „sukirpimo“, kad kuo man sunkiau, tuo geriau. Kuo daugiau užsiėmusi, tuo labiau viską suspėju, viena veikla neapsiriboju.

Ar sunku dirbti su mokiniais Anglijoje? Kaip manote, kuo jie skiriasi nuo lietuvių vaikų?

Na, apskritai tai yra sudėtingas, daug atsakomybės, atsidavimo bei nuolatinio tobulėjimo reikalaujantis darbas, bet aš myliu savo profesiją, nes pati mokausi iš vaikų!

Visų pirma, dirbant su vaikais mokytojas privalo optimaliai užtikrinti vienodas mokymosi sąlygas visiems vaikams, įskaitant ir vaikus su specialiais poreikiais (rūpintis jų integracija), tačiau kartu ir atsižvelgti į jų individualias charakterio savybes, pomėgius ir daugelį kitų veiksnių, kaip šeima, tautybė, religija, gyvenamoji aplinka ir t.t.

Itin svarbu skatinti mokinių saviraišką, dažnai taikomi mokymo metodai – žaidimai. Anglijoje kiekvienas vaikas yra individualybė, kažkuo ypatingas, todėl gal ir vaikai nuolat trykšta pasitikėjimu savimi, jie žino, ko nori, moka pakovoti už save, galų gale išsireikalauti ir net suklupus nenuleisti rankų.

Anglijos mokyklose itin svarbu vaiką pagirti, skatinti, motyvuoti, kategoriškai draudžiama jį kritikuoti, ypač kitų akivaizdoje.

Kita vertus, anglų vaikai yra kur kas labiau išlepę, visada žinantys savo teises, tačiau ne visada suprantantys ir atliekantys savo pareigas. O lietuvių vaikai yra kur kas kuklesni, tylesni, nors neretai gabesni, tačiau linkę mažiau bendrauti, todėl ne iš karto atsiskleidžia kaip asmenybės, neišryškėja jų gabumai, talentai.

Aš visuomet sakiau ir sakysiu, kad nėra netalentingų vaikų, yra tik nesudominti vaikai, todėl vos tik pamačiusi vaiką, stengiuosi jį stebėti, analizuoti, kur galėtų save realizuoti geriausiai. Žinoma, jau dabar auga naujoji lietuvių karta, t. y., dvikalbiai – trikalbiai vaikai, gimę lietuvių ir mišriose šeimose Anglijoje. Tad bus smalsu pamatyti, kas iš jų išaugs, tai bus unikali karta.

Plačiau papasakokite apie mokytojo profesiją. Kokias kvalifikacijas turite įgyti, kad galėtumėte Anglijoje dirbti mokytoja? 

Norint tapti mokytoju Anglijoje (nepriklausomai nuo dėstomo dalyko), būtina įgyti QTS (Qualified Teacher Status), kvalifikuoto mokytojo statusą. Jį galima įgyti pasirinkus tam tikrą studijų kryptį kartu su QTS arba atskirai tik QTS. Be šio statuso mokytoju dirbti neįmanoma.

Ko palinkėtumėte tautiečiams, kurie dar tik ieško savo kelio, išvykę svetur?

Norėčiau palinkėti kantrybės, stiprybės ir atkaklumo siekiant savo tikslų, nesvarbu kokia tai profesija bebūtų, nenuleisti rankų, jeigu nepasiseka. Galima pagalvoti, kad lengvai žarstausi patarimais, bet aš pati perėjau tą kelią ir būdavo akimirkų, kai jau galvojau pasiduoti, nes teko kasdien kęsti buvusio sutuoktinio priekaištus.  Tačiau užsispyrimas nugalėjo ir magistratūrą jau baigiau su kūdikiu ant rankų.

Nepamirškite savo galutinio tikslo ir nesustokite pusiaukelėj. Kitaip tariant - nemeskite kelio dėl takelio. Norėčiau dar pabrėžti, kad gyvenant svetimoje šalyje (nesvarbu, ar tai būtų Anglija, ar kita šalis) nepatingėti pasidomėti tos šalies kultūra, įstatymais, be jokios abejonės, stengtis išmokti tos šalies kalbą. Stenkitės bendrauti, domėtis, rodyti iniciatyvą kolektyve - tiek darbe, tiek moksle. Siekiant tiek vertėjos, tiek mokytojo kvalifikacijų patarčiau nevengti atsitiktinių darbų, net jeigu užtai jums nieko nemoka. Atminkite, kad tai tik pliusas jums. Geranoriškai priimkite kritiką, nes kritika -tai variklis, stumiantis jus tobulėjimo link.

ANGLIJA.today


Komentarai

oska anglai mokytojai,tai =absurdas,nezinau ka jie ten mokosi ,vaiku iki 5 klases rasyti nesugeba ismokyti,klaseje 3-4 mokytojos,sedi ant grindu,ir nieko jos nedaro,nepatikes tas,kas nemate. :)
Aidule Akranglytė pagaliau suradau zmogu dirbanti tuos pacius darbus UK! Butu idomu pabendrauti, pasidalinti patirtimi
Ieva Boss Šaunuolė mano grupiokė!


Susiję straipsniai


Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!