Skelbimai

Lietuviškos parduotuvės savininkė Rima Audėjaitienė: „Nuosavą verslą reikia mylėti kaip savo vaiką“ Interviu (3)

Mažame Anglijos Littleport‘o miestelyje įsikūrusios „Rima‘s Shop“ parduotuvės (vietinių vadinamos tiesiog „rimine“), prekiaujančios lietuviškais delikatesais ir maisto prekėmis, savininkė Rima Audėjaitienė įsitikinusi, kad kiekvienas sėkmingas verslininkas tiesiog privalo gyventi savo verslu, jį mylėti ir puoselėti kaip nuosavą vaiką. Matyt, kaip tik todėl, į šią parduotuvę žmonės atvyksta net iš už keliasdešimties mylių – Cambridge‘o, Peterborough, Newmarket‘o, King‘s Lyn‘o ir kitų miestų, nors juose netrūksta lietuviškų parduotuvių. Prieš keliolika metų į Jungtinę Karalystę atvykusios moters kelias prasidėjo lėktuvų dalių fabrike, tačiau šiandien ji džiaugiasi nuosavu verslu ir nuoširdžiu, šiltu bendravimu su pirkėjais. ANGLIJA.today pakalbino R. Audėjaitienę apie jos verslo ypatumus ir kelią į sėkmę.

© ANGLIJA.today (Andriaus Gikaro) nuotr. / Rima Audėjaitienė (dešinėje)
© ANGLIJA.today (Andriaus Gikaro) nuotr. / Rima Audėjaitienė (dešinėje)

Kaip atsidūrėte Jungtinėje Karalystėje? Kokia buvo Jūsų verslo pradžia?

Lietuvoje dirbau mėsos perdirbimo ceche, viename pirmųjų Kaune, gaminusių natūralius mėsos produktus tautinio paveldo pagrindu. Artėjant Lietuvos narystei Europos Sąjungoje iki 2000 m. reikėjo pritaikyti gamybos reikalavimus, padidėjo konkurencija su vietiniais gamintojais, kurie mažino mėsos gaminių savikainą, į gaminius dėdami įvairius priedus, todėl nelabai galėjome su šiais gamintojais konkuruoti. Į Jungtinę Karalystę „laimės ieškoti“ pirmas išvyko vyras, o kiek vėliau ir aš. Atvykusi į Jungtinę Karalystę dešimt metų dirbau fabrike, kuriame teko glaistyti ir dažyti verslo klasės, prabangiai įrengtų „Airbus“ lėktuvų detales. Lėktuvų dalių fabriko darbuotojai vyrai net neįsivaizdavo kaip tokį darbą gali dirbti moteris. Kai pradėjau dirbti, buvau vienintelė moteris tarp 200 vyrų, dabar jau moterų dirba kur kas daugiau – gal 50. Po kurio laiko fabrike man pavedė apmokyti kitus žmones, tapau neoficialia „meistre“, tačiau šiek tiek kliudė kalbos barjeras, be to, labai pavargau nuo kasdieninės rutinos.

Kaune esu baigusi prekybos mokyklą, tad pagalvojau, kad laisvu nuo darbo fabrike metu galėčiau pabandyti prekiauti „autolavkėje“ (autoparduotuvėje – red. past.), įsigijau autobusiuką, ir pradėjom šeštadieniais prekiauti (bei iki šiol prekiaujam) lietuviškomis prekėmis Milton Keynes‘e. Lietuviškas prekes labai pamėgo Milton Keynes‘o lietuviai, kurie bet kokiu oru – ar saulei šviečiant, ar lyjant, nuolat rikiuojasi eilėje prie autoparduotuvės. Pradėjus prekybą, reikėjo vietos, kur visas prekes sandėliuoti, sandėliui nusižiūrėjom patalpas Littleport‘e, ir taip nutiko, kad sandėlis vėliau nejučiom virto parduotuve. Pradėti prekybą mažame Littleport‘o miestelyje nusprendėm ir todėl, kad mes jau čia gyvenom, Littleport‘e pigesnė būsto nuoma, be to, miestelio apylinkėse gyvena daug lietuvių.  

Kokia Jūsų sėkmingo verslo paslaptis?

Prieš dvejus metus atsidarius parduotuvei, fabrike paėmiau dviejų savaičių atostogas, kurios „tęsiasi“ iki šiol (juokiasi). Verslo pradžia buvo labai sunki – pirmus tris mėnesius lėšų apyvarta buvo minimali, jau bijojau, kad gali tekti uždaryti parduotuvę, tačiau mane ramino artimieji, taip pat po truputį žinia apie naują „lietuvinę“ (Jungtinėje Karalystėje esančią lietuvišką parduotuvę – red. past.) sklido tarp žmonių, ir pirkėjų ratas plėtėsi. Jei nori, kad parduotuvė veiktų „tvarkingai“, reikia joje gyventi, savo verslą turi mylėti kaip nuosavą vaiką – eiti žiūrėti, dėlioti, glostyti prekes. Dažnai naktimis neužmiegu, vis galvoju, kokių prekių trūksta, ką reikėtų keisti, labai pavargstu, tačiau prekybos versle jaučiuosi esanti gyva. Kiekvieną penktadienį, prekybos autoparduotuvėje išvakarėse, jau grasinuosi ją parduoti, tačiau pirkėjų nuoširdus susirūpinimas bei malonus bendravimas su jais nukelia autoparduotuvės pardavimo planus dar savaitei – toks „pardavimo“ procesas tęsiasi jau daugiau nei porą metų.

Ar galite palyginti prekybos ypatumus mažame miestelyje ir didmiestyje?

Prekyba mažame miestelyje skiriasi nuo prekybos didmiestyje. Mažame miestelyje pažįsti visus savo pirkėjus, mintinai žinai jų nusistovėjusius įpročius, tarp pardavėjų ir pirkėjų susiklosto šilti, kaimyniški santykiai. Mažo miestelio parduotuvėje beveik nepasitaiko vagysčių – miestelio gyventojai padoresni, be to, visi vieni kitus pažįsta. Tiesa, mažuose miesteliuose naujovės sutinkamos nepatikliai, ypač kalbant apie britų pirkėjus – jie labai įtariai žiūri į naujas prekes, tačiau vieną kartą išbandę „įtartiną“ lietuvišką prekę vėliau mielai sugrįžta vėl jos įsigyti. 

Kokias lietuviškas prekes mėgsta britai?

Mūsų parduotuvėje lankosi ne tik vietiniai pirkėjai – žmonės atvyksta net iš už keliasdešimties mylių esančių miestų, kuriuose irgi netrūksta lietuviškų parduotuvių, tačiau pirkėjai mielai renkasi mus. Kad pirkėjas yra atvykęs iš toliau galima nustatyti iš pirkiniams išleidžiamos sumos – jei žmogus pirkiniams išleidžia 80 ir daugiau svarų, galima spėti, kad jis atvykęs iš toliau, todėl perka daugiau. Tarp mūsų pirkėjų lietuvių tėra gal tik 50 procentų, likusią dalį sudaro lenkai, rumunai, bulgarai, kitų tautybių žmonės, na, ir, žinoma, vietiniai britai. Britai labai patenkinti lietuviškomis prekėmis, vietiniai pirkėjai skundžiasi, kad aplink mažai parduotuvių, o jų prekių asortimentas jau atsibodęs. Įdomiausia, kad britams lietuviškos prekės panašios į vokiškas, jie lietuviškas prekes nuolat lygina su kokybiškomis vokiškomis prekėmis, ypač tie pirkėjai, kurie lankėsi Vokietijoje. Britai mėgsta lietuvišką duoną, sausainius, vis drąsiau, nors dar gana atsargiai, perka mėsos gaminius. Britams labai patinka lietuviškas pilstomas alus. Perkant 10 litrų ir daugiau alaus nemokamai duodame bokalą. Dėl alaus pas mus lankėsi net vietinės savivaldybės (angl. council) atstovai, kurie labai domėjosi šio alaus kilme ir prekybos teisėtumu, tačiau pamatę užsukamą tarą nurimo (juokiasi). Taip pat, skirtingai nuo kitų „lietuvinių“, mes neprekiaujame lietuviškomis kontrabandinėmis cigaretėmis – pirkėjus stengiamės patraukti kitais būdais.

Kokie veiksniai leidžia sumažinti prekių kainą? Kuo stengiatės patraukti pirkėjus?

Asmeninis įsitraukimas į verslą, tiesioginis prekių užsakymas, jų vežimas iš Lietuvos gerokai sumažina išlaidas ir leidžia pirkėjams pasiūlyti gerokai žemesnes prekių kainas, nei kitose „lietuvinėse“. Geriausias mūsų parduotuvės, veikiančios mažame miestelyje, įvertinimas – kitų, kaimyninių britiškų parduotuvių darbuotojai per pietų pertrauką ateina apsipirkti, tai jau šioks toks pripažinimas. Kalbant apie pirkėjus, kurie perka maistą pietų pertraukai, svarbus netgi toks veiksnys kaip prekės dydis – pirkėjams daug patogiau nusipirkti fasuotą, nedidelę porciją salotų, mišrainės ar kito paruošto maisto nei kasdien žiaumoti jau įgrisusį sumuštinį, vien todėl, kad daugiau nėra ko pirkti.

Prekes iš Lietuvos vežame kiekvieną savaitę, pirmadieniais užsakau prekes, dukra Lietuvoje antradieniais prekes superka iš gamintojų ir trečiadieniais-ketvirtadieniais prekės atvežamos į Jungtinę Karalystę. Stengiamės, kad mūsų prekių įvairovė būtų kuo didesnė. Kai pasižiūriu – daugumoje „lietuvinių“ yra tos pačios prekės, skiriasi tik jų kaina – ką žmogui pirkti? Dažnai net pykteliu, apibaru kitų „lietuvinių“ darbuotojus, kad jų parduotuvėse kelis metus iš eilės pardavinėjamos tos pačios prekės, prekių asortimentas nesikeičia. Aš pati nuolat labai domiuosi, kokios naujos prekės atsiranda Lietuvos rinkoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje kokia nors pieninė pagamina naują produktą, jo kitose Anglijos „lietuvinėse“ dar nėra, o mes jau prekiaujame šiuo produktu. Labai stengiamės atsižvelgti į pirkėjų pageidavimus.

Neseniai į Jungtinę Karalystę atvykę lietuviai dažniausiai stengiasi taupyti, todėl didelių reikalavimų maisto produktų kokybei nekelia – jiems svarbiausia kaina. Lietuviai, kurie Jungtinėje Karalystėje gyvena ilgiau, turi darbus nori didesnės įvairovės – jiems kasdieninis maistas jau būna gerokai atsibodęs. Neretai pirkėjai pamato naujas prekes per lietuviškos televizijos kanalų reklamą ir teiraujasi ar mes turime šių prekių, jei neturime – iš karto užsakome ir kitą savaitę pirkėjai jau gali įsigyti pageidaujamų prekių. Tiesa, ne visos naujos prekės „prigyja“ – kai kurių vėliau tenka atsisakyti, tačiau stengiamės atsižvelgti į visų pirkėjų pageidavimus. Taip pat pritaikome prekių asortimentą didžiosioms lietuviškoms šventėms: Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms ir kitoms. Jau treti metai, kai prieš Kūčias pirkėjams daliname kalėdaičius, parvežtus iš Lietuvos bažnyčių – lietuviai jais labai džiaugiasi. Pirkėjų už kalėdaičius paaukotus pinigus mes perduodame lietuviškoms bažnyčioms.  

Artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga norėčiau palinkėti visiems tautiečiams santarvės, nuoširdumo ir dvasinės ramybės. Džiugių Šv. Kalėdų ir prasmingų 2015-ųjų metų!  



Komentarai

jurga Puiki mazyte parduotuve su gausybe vis dar lietuvisku prekiu ir nuosirdziu aptarnavimu. Turetu plestis ir keltis I didesnes patalpas :))
aldona siltas jaukus interviu :)


Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!