Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Lietuvą jaunas vyras Anglijoje garsina su galingu motociklu Interviu

Nors darbas emigracijoje pasiglemžia didžiąją dalį laiko, visada galima rasti ir mėgstamam užsiėmimui. Maža to, hobis gali būti puikus būdas garsinti Lietuvą svečioje šalyje. Tą puikiai įrodė Donatas Balčiūnas – jauno vyro talentas užsienyje atsiskleidė sėdus ant galingo motociklo, kuriuo jis skina apdovanojimus Anglijos trasose, sportininką visuomet lydi ir puikiai mums visiems pažįstamas simbolis Vytis.

Mindaugo Boguševičiaus nuotr. Donatas Balčiūnas.
Mindaugo Boguševičiaus nuotr. Donatas Balčiūnas.

Dieną – prie sunkvežimio vairo Anglijos keliuose, laisvu laiku – lenktynių trasoje ant galingo motociklo.

O tarp darbo ir hobio – tai kas brangiausia: šeima.

Tokiu ritmu sukasi Milton Keyneso mieste gyvenančio 32 metų Donato Balčiūno gyvenimas.

Tiesa, hobis jau kurį laiką tapo ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir rimta kova lenktynių trasoje, kurioje Donatas varžovams ir žiūrovams primena, jog jis – iš Lietuvos.

Daro tai savo jėgomis, tyliai ir nesiekia jokio atlygio. Nereikia jam ir dėmesio – vyras tiesiog džiaugiasi tuo, ką daro.

Tačiau yra manančių, jog apie šį lietuvį būtina paskelbti žinią.

Būtent su tokiu prašymu į naujienų portalą ANGLIJA.today ir kreipėsi vienas lietuvis, pranešęs apie Lietuvą motociklų sporte tyliai garsinantį vyrą.

Prieš 8 metus iš gimtosios šalies emigravęs ir šiuo metu sunkvežimio vairuotoju dirbantis Donatas Balčiūnas noriai papasakojo, kaip jis atsidūrė ten, kur dėl geriausiųjų titulo varžosi Anglijos motociklininkai.

– Donatai, kaip tai įvyko?

– Maždaug prieš 5 metus nusipirkau motociklą – vadinamąją „britvą“, Suzuki GSXR750“. Miestų gatvėmis ir keliais juo važinėti pavojinga, be to, negalima išbandyti visų galimybių. Todėl laisvalaikiu atvykstu į specialias lenktynėms pritaikytas trasas, kuriose sudarytos sąlygos pasireikšti ir mėgėjams.

Be to, jose yra žymiai saugiau nei keliuose. Ir jo paskirtis – žiedinis – sufleruoja, jog motociklo vieta yra trasoje, o ne gatvėje.

– Tai Jūs ant motociklo pirmą kartą sėdote tik prieš penkerius metus?

– Ne, teko šiek tiek ir Lietuvoje pavažinėti. Tiesa, mažai – skolindavausi iš draugo. Įsigyti savo galimybė atsirado tik čia, Anglijoje.

Mindaugo Boguševičiaus nuotr.

– O kaip pradėjote lenktyniauti?

– Keli draugai patarė išbandyti jėgas vadinamosiose „Track Day“: lenktynių trasos atveriamos mėgėjams, jie pademonstruoja savo galimybes ir susikirstomi pagal pajėgumą į grupes, kuriose ir varžosi. Viską stebi profesionalai.

Taigi, pirmiausiai išbandžiau jėgas ten ir man neblogai sekėsi. Tai tęsėsi iki tol, kol mano žmona vieną dieną uždavė klausimą: o kodėl aš nedalyvauju lenktynėse, nesivaržau dėl prizų? Jos manymu, aš važiavau labai greitai.

Klausimas privertė mane susimąstyti ir pastūmėjo kitam žingsniui – lenktynėms.

– Koks buvo startas ten?

– Prieš porą metų debiutavau antrajame pagal pajėgumą Didžiosios Britanijos motociklų sporto čempionate „Thundersport GB“. Buvo labai daug jaudulio, pirmoji diena buvo labai nesėkminga, patyriau net 3 avarijas.

Praėjusį sezoną irgi patyriau tokią rimtą avariją, kad motociklas liko nepataisomas.

– O kaip Jūs? Nenukentėjote?

– Nė įbrėžimo, nė mėlynės, nors važiavau apie 130 mylių per valandą greičiu. Po avarijos atsikėliau ir nuėjau.

– Kas lėmė tokią laimingą baigtį – geras pasiruošimas, lenktynininko įgūdžiai, ar paprasčiausia sėkmė?

– Manau, kad šiuo atveju lėmė gera apranga, šalmas. Dėl to visiems sportinių motociklų mėgėjams patariu negailėti pinigų tam – gali išgelbėti sveikatą ir net gyvybę. Man baisu žiūrėti, kaip žmonės sėda ant motociklo su marškinėliais ir šortais.

Ir geros motociklo padangos daug ką lemia.

– Kiek motociklų per savo karjerą pakeitėte, koks koks aukščiausias Jūsų pasiekimas iki šiol?

– Per tuos penkerius metus pakeičiau ne vieną motociklą, dabar lenktyniauju su „BMW S1000RR“.

Geriausias pasiekimas – 2 vieta tarp savo klasės dalyvių, nuo laimėtojo atsilikau vos 0,4 sekundės. Antras „Thundersport GB“ lenktynėse likau ne vieną kartą, kelis kartus užėmiau 3 vietą.

Mindaugo Boguševičiaus nuotr.

– Būdamas visiškas mėgėjas per trumpą laiką pakilote į gana aukštą lygį. Sutinkate su tuo?

– Stengiuosi. Anglai turi gerą posakį, kuris visiškai atitinka mano požiūrį: „Geriau būti maža žuvimi dideliame vandenyne, nei didele žuvimi mažame akvariume“.

Absoliučiai sutinku – geriau kovosiu su stipriausiais ir iš jų mokysiuosi net jeigu ir nelaimėsiu. Tai vis tiek bus geriau nei laimėti žemiausiame lygyje.

Norėdamas išlikti aukštesniame lygyje turiu stengtis: tam, kad galėčiau dalyvauti motociklų lenktynėse, su draugais dirbame papildomai, mes remontuojame motociklų važiuokles.

– Kokia yra varžybų kaina finansine išraiška?

– Dalyvavimas vienose varžybose su motociklo paruošimu ir dalyvio mokesčiu atsieina 1000-1300 svarų sterlingų.

– Tai Jūs neturite rėmėjų? Dalyvaujate kaip individualus asmuo, Lietuvos atstovas, komanda?

– Mano komanda – mano brolis ir keli draugai. Turiu ir kelis rėmėjus, bet tai – tie patys draugai, kurie turi verslus Anglijoje ir man padeda. Kas kiek gali, tas tiek prisideda.

Komanda vadinasi „Donis Racing“ – toks pavadinimas suprantamas Anglijoje, tačiau aiškiai parodome savo sąsają su Lietuva: ant mano šalmo ir motociklo puikiai matyti Vyčio simbolis. Socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje irgi pabrėžiame, kad esame Lietuvos atstovai.

Mindaugo Boguševičiaus nuotr.

– O Jūs bandėte ieškoti rėmėjų?

– Iki šiol bandome, kol kas padeda tik draugai. Tai ištikimi mūsų komandos rėmėjai, padedantys ne vienerius metus. Esame labai jiems dėkingi.

Kiti gal tiesiog nenori užsiimti, nes remti sportą Anglijoje sudarytos geros sąlygos, tokiai veiklai taikomos mokestinės lengvatos.

Mes rankų nenuleidžiame, ieškome toliau, esame atviri bendradarbiavimui.

Norime ne tik gauti, bet ir patys padėti. Kartą neatlygintinai reklamavome vieną labdaros organizaciją, kuri padeda vaikams. Reikia padėti bendruomenei. Kuo kas gali.

Tokia mūsų pozicija.

– Donatai, Jūsų pasiekimai – tikrai aukšti žinant, jog sportuojate neseniai, o lenktynėse dalyvaujate tik su entuziastų pagalba.

Kas, Jūsų nuomone, lėmė tokius pasiekimus: talentas, technika ar dar kas?

– Manau, kad tai lemia meilė šiam pomėgiui. Kai tu kažką mėgsti, automatiškai skiri tam dėmesio, domiesi, analizuoji, ruošiesi: mes ir norime sužinoti – ką daryti, kad motociklas važiuotų greičiau. Skaitome specialią literatūrą, lankome mokymus.

Žiedinėje trasoje pasiekimus lemia ne tik motociklo greitis ir galia, ten daug posūkių, tad svarbiausia – kaip dirba važiuoklė ir padangos, kurios lenktynių metu su trasa sukimba pločiu, prilygstančiu kreditinės kortelė briaunai.

Reikia daug domėtis ir gerai atlikti darbus.

– Užtenka tam laiko? Juk dar yra darbas ir šeima.

– Laiką stengiuosi paskirstyti taip, kad pakankamai dėmesio galėčiau skirti ir šeimai, ir darbui, ir mėgstamai veiklai.

– O kaip tokį Jūsų pomėgį vertina šeima? Jaučiate jos palaikymą, juk tai gana pavojingas sportas?

– Su šeima apie tai daug kalbamės, ji supranta, kad trasoje yra žymiai saugiau nei gatvėje.

Jos palaikymas man yra labai svarbus.

Mindaugo Boguševičiaus nuotr.



Komentarai



Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!