Knygos „Saldi alternatyva“ autorė Ugnė: Didžioji Britanija sužavėjo įvairove Interviu

Lietuvės Ugnės Būbnaitytės vardą Didžiojoje Britanijoje, ko gero, žino daugelis. Konditerijos mylėtoja ir fitneso entuziastė savo kulinarines galimybes išbandė britų pamiltoje „The Great British Bake Off“ laidoje, o po šou praėjus porai metų ją dabar galima vadinti ir knygos autore. Vakar Vilniuje vyko pirmosios Ugnės receptų knygos „Saldi alternatyva“ pristatymas. Pati autorė tikino, kad tarp beveik 100 jos pačios kurtų sveikuoliškų desertų receptų, sau tinkantį galės rasti kiekvienas.

facebook.com (UgneBakes) nuotr. / Ugnė ir jos knyga „Saldi alternatyva“
facebook.com (UgneBakes) nuotr. / Ugnė ir jos knyga „Saldi alternatyva“

Iš Vilkaviškio miesto Lietuvoje kilusi Ugnė į Londoną išvyko dar studijų metu, o jos kelias iki šlovės toli gražu nebuvo lengvas. Pradžioje moteriai teko dirbti pačius įvairiausius darbus, tačiau visada norėjusi dirbti „švarų“ darbą biure, norui išsipildžius Ugnė vien tuo nepasitenkino. Po kurio laiko moteris nusprendė savo jėgas išbandyti Britanijos kulinarinėje laidoje „The Great British Bake Off“.

Nors realybės šou penkias savaites išsilaikiusi Ugnė nelaimėjo, tačiau jis jai atvėrė puikias galimybes, o moters užsispyrimas ir stiprus troškimas gyvenimą sieti su kulinarija padėjo pasiekti ir dar vieną svajonę – išleisti sveikų desertų receptų knygą.

„Tai mano aistra, noras, kurį aš norėjau įgyvendinti, ir ši knyga yra mano užsispyrimas, kurį aš norėjau pasiekti“, - apie knygą jos pristatyme Vilniuje kalbėjo Ugnė. „Aš stengiausi ne vien dėl sveikos gyvensenos, bet paprasčiausiai norėjau šią knygą dedikuoti žmonėms, kurie netoleruoja tam tikro maisto: pavyzdžiui, tiems, kurie netoleruoja glitimo, serga cukralige, kurie negali valgyti cukraus, kurie netoleruoja pieno produktų – mano kepiniai yra su alternatyvomis. Tad tikrai kiekvienas pagal savo skonį ir maisto gaminimo įgūdžius ras sau tinkamų receptų.“

Moteris yra įsitikinusi – maistu ir saldumynais gali mėgautis net ir sportuojantys. Anot jos, svarbiausia išmokti save kontroliuoti ir valgyti su saiku.

Tiesa, išsipildžius dar vienai svajonei, Ugnė tikrai neplanuoja sustoti – dabar ji svajoja apie dar vieną knygą, savo kulinarijos šou, o ateityje galbūt ir apie sveikų maisto produktų liniją.

facebook.com (UgneBakes) nuotr. / Ugnė su kitais „The Great British Bake Off“ šou dalyviais

Kadangi debiutą televizijoje jau padarėte, papasakokite, kaip ta patirtis, ar norėtumėte dar kartą sudalyvauti?

Iš tikrųjų, televizijos laida yra mano svajonė. Pirma svajonė yra parašyti dar vieną knygą, tik galbūt šiek tiek kitokią. Bet aš labiausiai norėčiau, kaip ir daugelis, turėti savo televizijos programą. Nors ir trumpą epizodą, pusės valandos, noriu tik žmonėms parodyti trumpus receptėlius. Tarkim, proteinų receptą, kad žmonės žinotų, grįžę iš sporto salės galėtų pasigaminti kažką greito, kažką užkąsti ir nesijausti kalti. Juk visi mėgsta saldumynus. Tad tikrai norėčiau pati turėti savo laidą. Tikėkimės, kad ir turėsiu.

Galbūt „YouTube“ būtų nebloga platforma pradėti?

Taip, aš apie tai dabar ir svarstau.

Pastebėjau, kad socialiniuose tinklalapiuose „Instagram“, „Twitter“, „Facebook“ esate gana aktyvi ir turite nemažai pasekėjų. Ar sulaukiate žinučių, pranešimų iš žmonių, kuriems darote įtaką, kuriuos įkvepiate savo gyvenimo būdu?

Iš tikrųjų, žinučių sulaukiu labai daug. Man, pavyzdžiui, į „Facebook“ labai daug moterų, merginų rašo – ir ne vien iš Anglijos, iš Norvegijos, Amerikos merginos taip pat parašė. Man labai džiugu, kad mano požiūris sutampa su kitų žmonių, galbūt mano veikla kitus žmones įkvepia daryti tai, ką aš darau. Manau, daugelis merginų, moterų mėgsta gaminti, sportuoti, bet vis prisibijo: „Negaliu, nes priaugsiu svorio.“ Bet prisižiūrint, su saiku – viskas įmanoma. Ir mano durys visada atviros pabendrauti, patarti žmonėms, jeigu jiems to reikia.

O ar svarstėte kada nors plėstis, pavyzdžiui, atidaryti savo kepyklą?

Aš apie tai tikrai galvojau, tačiau kepykla nėra mano pagrindinis tikslas. Aš galbūt labiau norėčiau išleisti savo sveikų produktų liniją – batonėlių, keksiukų, kažką tokio. Kažką mano sugalvoto, kad žmonės galėtų nusipirkti parduotuvėje. Svajonės didelės. Mano labai didelė svajonė prieš metus buvo išleisti knygą, tuo metu tai atrodė neįgyvendinama. Bet po metų būtent tai ir padariau. Žinoma, nieko nėra neįmanomo, reikia tik žiūrėti, kaip tu dėl tikslo dirbi.

Papasakokite, kodėl jūs nusprendėte palikti gimtinę? Kodėl išvykote į Jungtinę Karalystę, kodėl pasilikote, kas jus ten užlaikė?

Aš išvykau dabar jau prieš daug – netgi keturiolika – metų. Man dar būnant mokykloje, mirė tėtis. Buvo labai sunku, o studijuojant sugalvojau, kad gal man reikia išvažiuoti. Kadangi studijavau anglų kalbą, norėjau išvažiuoti į Angliją pasipraktikuoti. Na, ir atvažiavau čia, dirbau, po metų darbo pratęsiau kontraktą dar pusei metų. Ir kažkaip grįžus į Lietuvą po tų pusantrų metų pabuvau čia ir supratau, kad aš nenoriu čia pasilikti, kad aš čia nepritapsiu. Kažkaip man gyvenimas Anglijoje pasirodė tinkamesnis.

Ugnė su vyru George'u

O kuo gyvenimas svetur pasirodė patrauklesnis?

Aš net nežinau. Bendras Lietuvos požiūris į viską, žmonės pikti – Anglijoje žmonės laimingesni. Žinoma, visi sukasi kaip voverės tame rate: darbas, namai, darbas, namai, kiti užsiėmimai. Bet ten tavo kraštovaizdis, veikla tokia didelė ir plati gali būti. Tu gali išeiti ir nereikia skaičiuoti – oi, ar aš turėsiu pinigų... Ten žmonėms paprastas ir normalus gyvenimas yra kur kas lengviau prieinamas negu čia, Lietuvoje.

Iš tiesų, atrodo, kad britų požiūris į gyvenimą šiek tiek laisvesnis, pozityvesnis. Būtent tai jus ir suviliojo?

Taip, taip. Ir paprasčiausiai ta, kaip aš sakau, pasaulinių miestų atmosfera. Daug žmonių, daug charakterių, daug veidų – įvairovė. Aš išvažiavau jauna, 23 metų, ir, kai pagalvoji, tokiame amžiuje žmogus juk būtent to ir ieškai – tau įdomu, to ir reikia. O ne sėdėti vietoje. Ir netgi šiandien su šeima Vilniuje ėjome prekybos centre ir aš vyrui sakau: „Dabar palygink Anglijoje, Londone, prekybos centrą ir palygink čia.“ Žmonių nėra. Sunku čia žmonėms gyventi. Gaila, tikrai labai gaila.

O kas, jūsų manymu, traukia lietuvius į užsienį? Kodėl jie ten važiuoja, ko jie ieško?

Tikrai daug lietuvių važiuoja dėl geresnio gyvenimo, visi būtent jo ir ieško. Būna tokių žmonių, kurie išvažiuoja, paskui grįžta į Lietuvą, nes, sako, vis tiek namai traukia. Bet po kiek laiko išvažiuoja vėl. Nes čia Lietuvoje niekas nelaukia tavęs, čia net nėra atitinkamai apmokamų darbų. Ir jaunimas užguitas – pabaigia gerus mokslus, o turi dirbti žemos specialybės darbus.

Kaip manote, ar „Brexit“ Britanijai buvo tinkamas, reikalingas sprendimas?

Ten žmonėms, kad ir lietuviams, beveik niekas pasikeis – tie, kurie dirba, dirbs ir toliau. Aš manau, kad paprasčiausiai tai pakenkė Didžiosios Britanijos ekonomikai. Kainų kilimas iškart jaučiasi, nors mes dar iš Europos Sąjungos net neišėjome, dar pats „Brexit“ procesas neprasidėjo. Neapykanta emigrantams daugiau jaučiasi iš britų, kurie balsavo už išėjimą, pusės. Nors aš per visą laiką, kiek ten esu gyvenusi, niekada nepasijaučiau ir nebuvau priversta pasijausti nepageidaujama, niekas man nesakė: „Iš kur tu čia tokia esi, ką tu čia veiki“. Kai žmogus dirbi savo darbą, bendrauji su kitais, elgiesi kaip vienas iš jų, tai niekas tau priekaištų dėl to ir nesakys.

Dažnai girdimas britų požiūris, kad Rytų Europos emigrantai atvyksta ir iš britų atima jų darbo vietas. Ar manote, kad šis požiūris yra pagrįstas?

Manau, kad jis nėra pagrįstas, ir netgi patys anglai kartais, pasiklausius, sako: „Ai, ką čia tie žmonės šneka.“ Jie puikiai supranta kad, pavyzdžiui, tie patys britai, kurie sėdi namie ir gauna pašalpas, tikrai neis dirbti to darbo, kurį atvažiavęs dirbs lietuvis. Nes britams tas darbas yra per prastas, jie geriau namie sėdės. Manau, tokius dalykus kalba žemos klasės žmonės, kurie iš tikrųjų nieko nesupranta nei apie politiką, nei apie ekonomiką, nei apie apskritai nieką. Paprasčiausiai ant viso gyvenimo pikti ir viskas (juokiasi).

O ar norėtumėte kažkada grįžti į Lietuvą? Ar vis dėlto jus čia grįžti nelabai vilioja?

Į Lietuvą gal ir būtų nieko grįžti. Kad ir kaip bebūtų, čia yra mano gimtinė, namai. Smagu čia grįžti, bet gyventi – nežinau. Kadangi mano vaikai į mokyklą eina, mano vyras ne lietuvis. Mums čia grįžus būtų kur kas sunkiau adaptuotis, negu gyventi Anglijoje. Be to, skrydis – tik trys valandos, argi toli? (šypsosi) Galima skraidyti ir skraidyti.

Asmeninio archyvo nuotr. / Ugnė su atžalomis

Ar gyvendama užsienyje puoselėjate savo lietuvybę? Ar vaikams primenate, kad jie turi lietuviškų šaknų?

Taip, tikrai taip. Mano dukra Ava lanko lietuvišką darželį, ne anglišką. Kevin'as, mano vyresnėlis, atostogauti kiekvieną vasarą skrenda pas močiutę į Lietuvą. Ir mes valgome lietuvišką maistą, produktus perku lietuviškoje parduotuvėje, mano vyras irgi puikiai lietuvių žino. Taip kad aš savo šalies, gimtinės tikrai nepamiršiu.

Daugiau apie Ugnę ir jos veiklą rasite: Twitter, Facebook, Instagram, blog‘as.



Komentarai



Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!