Kaip gyvena rusų turtuoliai Londone (I dalis) (2)

Рastaraisiais metais emigrantus iš Rusijos Londonas traukia tarsi magnetas.  Rusai visada išsiskiria savo pomėgiais gyventi tai Paryžiuje, tai Niujorke, tai Jeruzalėje. Dabar pirmoje vietoje – Jungtinės Karalystės sostinė. Įvairiais duomenimis, šiuo metu Londone gyvena iki 300 tūkstančių rusų. Kodėl tiek daug? Negi vien dėl to, kad Londonas  - vienas iš brangiausių pasaulio miestų. Ir tie, kurie sugebėjo susikrauti didelius turtus, Londonas - geriausia vieta, kur galima išleisti pinigus?..

Shutterstock nuotr. / Kaip gyvena rusų turtuoliai Londone (I dalis)
Shutterstock nuotr. / Kaip gyvena rusų turtuoliai Londone (I dalis)

Brangus pragyvenimas Londone  rusų nestebina ir nedaro įspūdžio

Bet apsigyventi Jungtinės Karalystės sostinėje ne taip ir paprasta. Kaip sakoma, šiame mieste nieko nėra pigaus. Viena detalė: palyginti, nebrangiame ir net tarp įžymybių populiariame Portobelo turguje  kainos prasideda nuo penkių svarų už prekę. Brangumas - tai vienas iš priežasčių, kodėl dar gana jauno amžiaus londoniečiai skuba persikelti gyventi ir dirbti kituose, mažesniuose Britanijos miestuose.

„Мes buvome vakar svečiuose pas vienus savo pažįstamus, jų ištaigingame bute Londono centre“, - pasakojo viena jauna šeiminė pora, kuri ir paaiškino, kaip čia gyvena londoniečiai.  Anot sutuoktinių, jauni žmonės, atsistoję ant kojų, palieka tėvų namus. Po to paėmę didžiulį kreditą iš banko ir nusipirkę namą, pradeda mokėti už jį su palūkanomis iki pensijos. Net ir tada ne vienam iš jų nepavyksta išmokėti visos sumos, todėl tenka atiduoti tą namą valstybei kaip užstatą.  Po to valstybė juos ir išlaiko. Žmogui mirus, namas atitenka valstybei. Todėl, suprantama, nei įpėdiniams, nei kitiems artimiesiems nieko nelieka.

„Таigi, mes dar turime dėkoti savo valdžiai, konkrečiai Gorbačiovui už tai, kad leido privatizuoti butus“, - padarė išvadą jauna šeima.

Dauguma rusų, suplūdusių į Londoną  iš skirtingų Rusijos regionų, bet tarp jų nemažai ir apsirūpinusių. Kaip sakoma, negyvenantys nuo algos iki algos. Be to, nemažai iš jų jau spėjo pamatyti pusę pasaulio. Taigi, lyginant su kitais emigrantais, nuleidusiais inkarą Londone, daugumai rusų tinka sąvoka „žmonės prie pinigo“. Pavyzdžiui, penkių žvaigždučių viešbutis, kur vien pusryčiai kainuoja 25 svarai – jiems – vieni niekai. Brangus pragyvenimas Londone  rusų ypatingai nestebina ir nedaro įspūdžio. Net žinomas, prabangus prekybos centras „Harrods“, dar ne taip seniai priklausęs Mohamedui al-Fayedui, ( prieš kelerius metus prekybos centrą pardavė investuotojams iš Kataro, bendrovei „Qatar Holding“), ir kur daug metų užsisakinėjo prekes karališkoji šeima, rusams atrodo pernelyg paprastas. „Taip, londoniečiams čia pirkti namų neapsimoka“, - pasakė kitos solidžios šeimos, emigravusios iš Maskvos, galva. – Tai tik rusams pagal kišenę“.

 Londone beveik nematyti tikrų vietinių gyventojų, anglų. Dabartinės vyriausybės politika pakankamai lojali bet kurios kitos valstybės atstovams. Suprantama, ir tiems, kurie turi labai daug pinigų. Nors atitinkamoje aplinkoje piniguočiai kelia didžiulį nepasitenkinimą. Mat nekilnojamojo turto kainos viršija visas protu nesuvokiamas ribas. Aišku, ir Londone galima nusipirkti būstą už 300 tūkst. svarų, bet tai bus kišenės dydžio butukas miesto pakraštyje. O buto nuomos kaina - mažiausiai 1500 svarų sterlingų per mėnesį. Vienas Maskvoje leidžiamas laikraštis rašė, kad vieni iš aktyviausių Londono elitinio būsto pirkėjų – rusai. Jie nuperka maždaug trečdalį viso parduodamo nekilnojamojo turto Londone. Ir daugeliui iš jų būsto kaina, didesnė nei 10 mln. svarų – ne problema.

Londono nekilnojamasis turtas – tai kaip indėlis Šveicarijos banke

Londonas ir jo nekilnojamasis turtas apskritai kaip magnetas traukia tarptautinį kapitalą ir jo investuotojus. Per pastaruosius 10 metų jie iš esmės pakeitė Britanijos sostinę, o ypač paslaugų sferą, pavertę Londoną „pasaulio sostine“. Rusiškas kapitalas suvaidino šioje transformacijoje ne paskutinį vaidmenį.

Nekilnojamojo turto agentūros „Knight Frank“ duomenimis, maždaug penktadalis visų  Londono nekilnojamojo turto objektų, kainuojančių daugiau kaip 5 mln. svarų nupirko rusai arba kalbantys rusiškai klientai. Nekilnojamojo turto ekspertų manymu, pastaraisiais metais šioje sferoje rusų vaidmuo tapo ypatingai akivaizdus „Londono nekilnojamasis turtas – tai kaip indėlis, laikomas Šveicarijos banke“, - sako  agentūros „LonGrad“  bendrasavininkiai Romanas Grigorjevas ir Dmitrijus Zakirovas. Jų verslo veiklos kryptis – elitinio nekilnojamojo turto pardavimas rusų klientams.

„Ypač per pastaruosius dvejus metus mūsų klientų skaičius išaugo vos ne dvigubai. Tikėtina, dėl sankcijų ir ekonominio nuosmukio Rusijoje. Mūsų klientai nori ne tik apsaugoti savo pinigus, bet ir papildyti savo kišenes Britanijoje. Todėl vis daugiau norinčių nusipirkti ne tik gyvenamąjį būstą, bet ir komercines patalpas, viešbučius, restoranus, SPA“, - tvirtino jie.

Romano ir Dmitrijaus manymu, pastaruoju metu vis dažniau į juos kreipiasi ir vadinamosios „vidutinės klasės“ klientai, ieškantys apartamentų ne tik Londone, kainuojančių ne vieną milijoną svarų, bet ir ką nors pigesnio savo vaikams. Nors multimilijonierius, kaip ir anksčiau, domina tik prestižinės vietos, kad ir Londono centras, kur net ir už labai didelius pinigus nusipirkti namą tampa vis sudėtingiau.

„Мano tėvai norėtų persikelti gyventi į Londoną, bet už 10 mln. svarų jau beveik nėra ką pasirinkti“, - skundėsi viena Maskvos solidžių verslininkų duktė,  studijuojanti JK sostinėje.

Savo klientams „LonGrad“ net išleido specialų Londono žemėlapį, kuriame pirkėjas gali pamatyti, kaip jo potencialus namas ar apartamentai atrodo „strateginių objektų“ atžvilgiu. Kad ir minėto prabangaus bei prestižinio prekybos centro „Harrods“ fone. Tiesa, kalbama, kad vietiniai gyventojai ten apsiperka vis rečiau.

 R. Abramovičius atsisakė pirkti namą greta Kensingtono rūmų

Stambaus kalibro rusų kilmės kapitalistai paprastai renkasi elitinius Londono rajonus: Kensingtoną, Chelse vietovę, taip pat Belgravią bei Mayfairą. Ten gyvena Romanas Abramovičius, Olegas Deripaska. Kažkada gyveno ir Borisas Berezovskis... Tie žmonės tikrai nesismulkino ir labai plačiai atvėrė pinigines dėl namo Londone. Tuo tarpu anot verslininko Jevgenijaus Čičvarkino, Mayfairas  - tai šiaip sau „kaimas“, kuriame viso labo tik 42 gatvės. Nors verslininkas neslepia, kad šiame mieste įsikūrusios bene žinomiausių pasaulio prekių ženklų parduotuvės. „To „kaimo“ gyventojai pažįsta vienas kitą kaip nuluptą. Kiekvieną sykį eidamas pietauti, su kuo nors pasisveikinu“, - sakė jis.

Vienintelis turtuolis, teikęs pirmenybę intelektualiniam, bohemiškam Notting Hillo  rajonui - Vladimiras Gusinskis.  Berods, ten pat stovi ir namas, kur visą aukštutinį priestatą savo laiku nusipirko B. Berezovskis. Iš tikrųjų tai – tikri rūmai, kuriuos ruošėsi pirkti R. Abramovičius, bet paskutiniu momentu persigalvojo. Gal dėl to, jog netenkino finansinė sandorio pusė. Bet greičiau, kad namas stovi tiesiog priešais Rusijos atstovybės pastato langus. O kam jam to reikia? Kol galų gale namą, kuris dar yra ir greta Kensingtono rūmų, nupirko Leonardas Blavatnikas. Taip pat emigravęs iš Rusijos.

Tiesa, kai kuriems arabams, meksikiečiams ir rusams pavyksta čia susikrauti iš tikrųjų fantastiškus, neįsivaizduojamai didelius turtus. Kalbama, kad dabar Meksikos turtuolio  Carloso Slimo Helu vardas Londone minimas dažniau nei karalienės Elizabeth II.  Mat meksikiečių turtuolis, „Forbes“ 2015 duomenimis, užima antrą vietą turtingiausių pasaulio žmonių sąraše, kurio turtas  įvertintas 77,1 milijardais dolerių. Lyderio poziciją užleidęs amerikiečiui Billui Gatesui.

Britų valdžia vis dar suinteresuota turtuoliais emigrantais

 „Pirma priežastis, kodėl rusai emigruoja į Londoną, ta, kad čia jie jaučiasi saugūs“, - sakė Sergejus (vardas pakeistas). Per visą laiką nei vieno ruso čia nesuėmė. Anot pašnekovo, kita priežastis - čia galima sėkmingai organizuoti ir pradėti savo verslą. Vyras papasakojo, kad atvyko į Londoną prieš 15 metų ir pradėjo iš esmės nuo nulio. O dabar turi didelį verslą ir niekas jo netrukdo. Be to, savo verslą galima turėti lygiomis teisėmis su vietiniais gyventojais.

Toliau Sergejus ėmė lenkti pirštus, skaičiuodamas rusų susidomėjimo Londonu priežastis. „Londonas traukia ir savo kultūros tradicijomis. Vis dėlto rusams tai labai artima. Dar vienas labai svarbus dalykas – čia imperija ir monarchija. Mes iki šiol gailimės, kad mūsų imperija žlugo, o čia ji sėkmingai gyvuoja“, - neslėpė pavydo jis.

Paskui Sergejus pasiūlė išsklaidyti mitus apie Londoną ir rusų oligarchus. „Na, kas tas oligarchas? Štai Putinas arba, pavyzdžiui, Berlusconi – juos taip pat galima pavadinti oligarchais. Chodorkovskis, palyginus su jais, – smulki žuvelė. Tiesiog į Londoną reikia atvažiuoti mokytis kurti verslą. Vienintelis dalykas – privalu laikytis taisyklių: jokios politikos, pačiam nesireklamuoti ir nereklamuoti savo verslo“, - tvirtino pašnekovas.

Paklaustas, ar britų valdžia vis dar suinteresuota turtuoliais emigrantais, Sergejus atsakė, kad turtingų žmonių Londone - pakankamai. Atvažiuoja jie iš viso pasaulio ir rusai nėra svarbiausias sraigtelis britų ekonomikoje. „Bet... vargšų rusų, skirtingai nei ukrainiečių ir lietuvių, masiškai atvykstančių į Angliją uždarbiauti, čia nėra“, - teigė jis.

Solidaus britų savaitraščio duomenimis,  dabar Britanijoje gyvena milijardierių, kurių turtas įvertintas daugiau kaip 40 milijardų svarų  sterlingų arba 100 mlrd. JAV dolerių.   Palyginimui: Maskvoje leidžiamo žurnalo „Finans“ duomenimis, Rusijoje -  39 milijardieriai, kurių turtas įkainotas JAV doleriais.

Rusų oligarchai – kaip tie vilkolakiai

Iš tikrųjų ne vienas „prie pinigo“ rusas siuntė mokytis savo vaikus į Angliją dar praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžioje, o gal ir anksčiau. Iš karto atsivėrus geležinei uždangai ir sienoms. Galima prisiminti bent jau buvusio prezidento Boriso Jelcino anūką, įstojusį  mokytis į vieną iš prestižinių Eatono kolegijų, bet taip ir nebaigusį. Be to, turtuolių vaikai, baigę mokslus Anglijoje, nelabai ir benori grįžti į tėvynę. Ir tėvai stengiasi padėti savo atžaloms čia įsikurti. Pinigais arba verslu tiesiog Londone. Štai ir stiprėja čia rusakalbė bendruomenė. Daugiau ar mažiau, visi palaiko santykius, bendrauja. Pasakoja vienas kitam, kur vyksta premjeros ir geresni išpardavimai. Londone yra madingų parduotuvių tinklas Sloane gatvėje, kurią rusai tarpusavyje vadina „dramblių“.

Londonas svarbus rusams ir todėl, jog jie čia, stabilumo ir patikimumo aplinkoje, gali gydyti savo sielas, padeda užsitraukti žaizdoms, padarytoms gyvenimo realybėms Rusijoje. Britų istorija, tradicijos, ramybė veikia geriau nei bet kuri sanatorija. Kadangi kažkada Londonas buvo didžiausias pasaulio miestas, tai čia daug kas nutiko pirmąsyk: čia pradėjo veikti pirmasis metro, zoologijos sodas, geležinkelio stotis, garvežys, Botanikos sodas, organizuotų nusikaltimų policija ir net...pirmasis maniakas - Džekas Skerdikas. Beje, pasakojimai apie vilkolakius irgi nuo čia prasidėjo...

Rusų oligarchai – jie kaip tie vilkolakiai. Rusijoje jie – vilkai ir nuolat vienišės vilkės, besilaižančios savo žaizdas, būsenos, o Britanijoje – padorūs, laisvi žmonės su žmogišku veidu. 

bus tęsinys



Komentarai

Daiva Nuotraukoje Hong Kong'as, ne Londonas...


Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!