Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

JK nusikaltėlių legenda tapęs lietuvis niekada nesigailėjo savo pasirinkimo (1)

„Kiekvienas žmogus turi svajonę, ir aš saviškę išpildžiau jau seniai“, – kalėjime rašė Jonas Ramanauskas, vienas garsiausių seifų plėšikų. Jis sprogdino, plėšė, ne kartą bėgo iš griežčiausiai saugomų kalėjimų, tačiau kartu laikėsi tam tikrų moralės principų, pavertusių jį Škotijos nusikaltėlių legenda.

Policijos nuotr. / Johnny Ramensky
Policijos nuotr. / Johnny Ramensky

Tiesa, Škotijoje jis geriau žinomas kaip Johnny Ramensky arba „džentelmenas Džonis“. Nors skamba neįprastai, už šio slapyvardžio slypi lietuviškos šaknys. Abu J. Ramensky tėvai buvo lietuviai, emigravę į Škotiją. Pats jis gimė mažame kaimelyje Glenboige 1905-aisiais. J. Ramensky tėvas Vincas kasė molį, o jis pats savo karjerą pradėjo kaip angliakasys. Tačiau, galima būtų pajuokauti, greitai tobulėjo ir dinamitą, kuris buvo naudojamas angliakasyboje, pradėjo naudoti ne pagal paskirtį, o seifų plėšimui.

J. Ramensky išgarsėjo kaip seifų plėšikas ir sumanus bėglys iš griežčiausiai saugomų kalėjimų. Teigiama, kad savo įgūdžius ir žinias apie sprogmenis jis panaudojo ir Antrajame pasauliniame kare, tarnaudamas britų kariuomenėje. Iki šiol sklando legendos, kad per vieną dieną Italijoje J. Ramensky sugebėjo ištuštinti net 14 itin svarbių seifų.

Kita vertus, taikos metu J. Ramensky laikėsi griežtų principų – jis plėšė tik darbovietes, niekada neplėšdavo žmonių namų, vengdavo smurto net prieš pareigūnus, su pastaraisiais bendravo pagarbiai ir maloniai. Dėl to jis ir buvo pramintas „džentelmenu“.

Vaikystė nelepino: tėvas mirė, kai buvo 8-erių, mama neteko rankos

Vaikystė aptariamo nusikaltėlio nelepino. Glenboige veikė tik anglių ir molio kasyklos, plytų gamykla, kelios smuklės, paštas. Kaip rašo škotų laikraščiai, laikai tuomet buvo sudėtingi, angliakasiai dirbo sudėtingomis darbo sąlygomis.

Pirma, tuomet mažai rūpintasi darbuotojų gerove.

Antra, imigrantai iš Lietuvos ir Lenkijos nebuvo itin mėgiami. Manyta, kad atsiveždami imigrantus vadovai bando spręsti nuolatinių škotų streikų darbe problemą.

Aplinka tuomet nebuvo tolerantiška, asimiliacija vyko lėtai, tad ir lietuvių šeima savo atžvilgiu girdėjo tokias pravardes kaip, pavyzdžiui, „ateiviai“.

Kai buvo vos aštuonerių, J. Ramensky tėvas mirė. Škotų laikraštyje „The National“ nurodoma, kad tuomet jis su mama Mare ir dviem seserimis Agnes ir Margaret persikėlė į patį problematiškiausią problematiško miesto – Glazgo – Gorbalso rajoną. Išgyventi nebuvo paprasta ne tik dėl to, kad šeima liko be pagrindinio maitintojo. J. Ramensky mama nelaimingo atsitikimo metu malūne, kuriame dirbo, neteko rankos.

Vis dėlto šeima stengėsi nepalūžti. J. Ramensky buvo itin stiprus, puikus gimnastas. Vis dėlto šis išskirtiniu judrumu pasižymėjęs jaunuolis tapo ne gimnastu, o seifų plėšiku.

Tapo garsiausiu savo srities profesionalu: jo vardas tapo legenda

„J. Ramensky, be abejo, buvo sudėtinga asmenybė. Viena jo dalis norėjo sėslaus gyvenimo, kita troško nuotykių, tad visą gyvenimą jo viduje vyko kova tarp šių prieštaringų troškimų. Beje, Johnny mėgo ir nusikaltėlių pasaulis, ir netgi valdžios žmonės. Jis pasirinko seifų plėšiko amatą ir, kai nusikaltėliams prireikdavo išplėšti seifą, žinoma, buvo autoritetingiausias tos profesijos žmogus. Dėl žygių taikos ir karo metais jis tapo garsiausiu savo srities profesionalu šalyje, daug kam – net liaudies didvyriu ir rakštimi teisėsaugai“ , – nurodoma knygoje „Džentelmenas Džonis Ramenskis“.

Nors, kai tavo vardas nuolat mirga laikraščiuose, tampi pasmerktas anksčiau ar vėliau atsidurti kalėjime, tikinama, kad J. Ramensky mėgavosi šlove.

„Kilęs iš vargingos Rytų Europos imigrantų šeimos, iškentęs skurdą ir per vargus susikūręs vardą, nors tokio gal ne kiekvienas būtų geidęs. Už nusikaltimus jis nemažai metų praleido įkalintas, tačiau tarp šių ilgų laiko atkarpų pasitaikė apstu trumpų nuotykingų ir jaudinančių interliudijų, per kurias ir pagarsėjo. Apie jį sužinojo ir dėl nuostabių, meistriškų pabėgimų iš kalėjimo, kuriuos, ypač paskutiniaisiais metais, sekė žiniasklaida. O komandoso tarnyba per karą iškėlė jį aukščiau kitų, įrašė istorijon jo vardą kaip legendą, nors ir painią, netobulą“, – rašo knygos autorius Robert Jeffrey.

Kalėjime praleido daugiau nei 40 metų

1925 m. J. Ramensky pirmą kartą pateko į suaugusiųjų kalėjimą. Čia jis turėjo praleisti 18 mėnesių dėl 16 plėšimo atvejų.

„Pareigūnas mane informavo sugavęs vyrą, turintį 100 svarų sterlingų grynais. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje tai buvo daug pinigų. Nuvykau pasikalbėti su tuo smulkiu, žemu vyru mėlynomis akimis. Jis man pasakė, kad yra John Ramsay iš Ruthergleno. Jis atkakliai aiškino, kad pinigai – laimėjimas iš lažybų. Pasakiau jam, kad tuo netikiu. Tuomet jis nurodė, kad greičiausiai galiu jį žinoti kaip Johny Ramensky, o pinigai – iš pašto. Nuvykau į paštą, paprašiau atidaryti seifą. Darbuotojas man nurodė, kad tai – laiko švaistymas, viskas esą tvarkoje. Tačiau, kai duris jis atidarė, paaiškėjo, kad seifas buvo visiškai tuščias“, – Dailyrecord.co.uk yra citavę detektyvo James Binnie atsiminimus.

Iš viso iš savo 67 gyvenimo metų kalėjime J. Ramensky prabuvo daugiau nei 40. Nepaisant to, jis turėjo žmoną Margaret, su kuria susilaukė dukters Marijos.

Tikinama, kad šeimą jis labai mylėjo, o štai jo gyvenimo moterys galvojo, kad pavyks jį perauklėti. Deja, tai buvo beviltiška. Sakoma, kad būtent tuomet, kai mirė pirmoji jo žmona, tačiau pareigūnai neleido jam apsilankyti laidotuvėse, J. Ramensky pabėgo iš kalėjimo.

Tiesa, pirmąjį kartą pabėgti toli jis nesugebėjo – buvo sugautas vos per dieną.

„Kalėjimo sargai, matydami, kad kalinys nerimsta, sukaustė jam rankas ir kojas grandinėmis – J. Ramensky tapo paskutiniu žmogumi, kuris buvo pažabotas grandinėmis Škotijos kalėjime“, – rašoma knygoje „Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“.

Buvo pirmasis, pabėgęs iš Peterheado kalėjimo: po to tai pakartojo dar keturis kartus Tačiau tai jo nesulaikė – J. Ramensky buvo pirmasis, pabėgęs iš Peterheado kalėjimo, o vėliau tai kartojo, buvo sugautas dar keturis kartus.

Įspūdinga ne tik tai. Teigiama, kad ketvirtojo dešimtmečio pradžioje J. Ramensky 70 metrų lietvamzdžiu užsliuogė ant Barlinnnie kalėjimo stogo. Ten esą išbuvo kelias valandas, vaikščiojo aukštu kraigu, svaidė į prižiūrėtojus čerpes ir prašė užmesti jam kelis virtus kiaušinius. Galop neva alkis J. Ramensky privertė užbaigti vaizdingą pasirodymą – protestą dėl blogo elgesio su juo ir perkėlimo toli nuo šeimos. Buvo pranešta, kad šį įspūdingą reginį esą stebėjo 4 tūkst. žmonių. Po šio išsišokimo, tikinama, tuometinis kalėjimo valdytojas jį išsiuntė atgal į Saughtoną, kur J. Ramensky ir norėjo patekti.

Laisvėje labai rūpinosi išvaizda: rengėsi padoriai arba netgi būdavo išsipustęs

Knygoje „Džentelmenas Džonis Ramenskis“ autorius nurodo apsilankęs miestelyje, kur J. Ramensky užaugo. Jis papasakoja apie savo susitikimą su Joe, kuris prisiminė matęs garsųjį nusikaltėlį.

„Per vienas „atostogas“ nuo kalėjimo po Antrojo pasaulinio karo J. Ramensky buvo atvažiavęs į Glenboigą pasikalbėti su vietiniais bičiuliais arba su pažįstamais iš netolimo Kreignoiko (Craigneuk), kur gyveno daug dirbti Škotijos kasyklose atvykusių lenkų ir lietuvių. J. Ramensky, anot Joe, vilkėjo padoriai ir netgi puošniai. Tiesą sakant, kalbėdami apie J. Ramensky giminaičiai, kalėjimo draugai, policininkai ar pažįstamai pirmiausia pabrėžia: jis rengėsi padoriai arba net būdavo išsipustęs. Laisvėje jis labai rūpinosi išvaizda“, – rašoma knygoje.

Gėrė J. Ramensky esą nedaug, tačiau ir be to mielai dalindavosi spalvingomis istorijomis iš savo kasdienybės. Pastarųjų jo gyvenime tikrai netrūko. Pavyzdžiui, kai susirgo vienas pagrindinių jo „gaudytojų“ – detektyvas Robertas Coquhounas, J. Ramensky jam atsiuntė žinutę, kurioje linkėjo greičiau pasveikti ir teigė, kad pareigūnas persidirbo gaudydamas jį. Apie tai pasakojama knygoje „Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“.

Nukentėjo žmogus, laikytas A. Hitlerio dešiniąja ranka, per dieną ištuštino 14 seifų

1943m. J. Ramensky buvo paleistas iš jau minėto Peterheado kalėjimo ir panoro prisijungti prie kariuomenės ar spec. jos padalinių. Tai padaryti jam pavyko – J. Ramensky prisijungė prie britų komandosų dalinių, kurie vykdė reidus prieš Trečiojo reicho karius.

„J. Ramensky, naudodamasis savo sugebėjimais, dalyvavo daugelyje sabotažų: nusileidęs parašiutu, turėdavo iš Ašies būstinių pargabenti slaptus dokumentus – Šiaurės Afrikoje nuo to nukentėjo garsusis nacių karininkas E. Rommelis, o Vokietijoje – A. Hitlerio dešinioji ranka H. Goringas. Kovodamas Italijoje per vieną dieną J. Ramensky ištuštino 14 seifų su diplomatiniu paštu“, – teigiama minėtoje knygoje.

Škotų spauda teigia, kad jis taip pat mokė kitus karius, kaip įsilaužti į norimus pastatus, iš jų išeiti, atrakinti spynas ar atrankius. Bendražygiai J. Ramensky esą laikė net sprogmenų ekspertu ir slaptu ginklu, galinčiu pakenkti naciams. Rašoma, kad jis susprogdino ir daugybę geležinkelio linijų.

Esu patenkintas: kiekvienam mūsų skirta vieta, aš savąją radau

Karui pasibaigus J. Ramensky liko kariuomenėje ir kurį laiką net dirbo lietuvių-anglų kalbų vertėju, nes tuo metu sąjungininkai perkėlė 70 tūkst. pabėgėlių iš Lietuvos. Vis dėlto vėliau J. Ramensky grįžo prie to, ką darė visą gyvenimą – toliau ėmė tuštinti seifus.

Mirė jis 1972 m. kalėjime, patyręs širdies smūgį.

„Branginu seifų plėšiko amatą. Vaikystėje mano kojos pasuko šunkeliais ir aš iš jų nepasitraukiau. Kiekvienam mūsų skirta vieta, aš savąją radau. Nors ir keista, esu patenkintas. Mano kauliukas išmestas ir kelio atgal nėra“, – savo sprendimo, panašu, vienas garsiausių nusikaltėlių niekada nesigailėjo.

DELFI.lt


Komentarai

Silvana Sveiki visi, aš esu Silvana Pantic iš Slovėnijos. Aš taip nepriekaištingai grįžau į šį puikų forumą, kad paliudyčiau apie pagalbą, kurią gavau iš Credit-Suisse Loan Film“. Man labai reikėjo paskolos kitoje srityje, kad nebūčiau skolinga ir netapčiau finansiniais ryšiais, kuriuos man suteikė mano buvęs vyras. Buvo labai blogai, kad turiu kreiptis pagalbos iš draugų, šeimos ir net savo banko, bet vienas galėtų man padėti, nes mano kredito balas buvo tikrai blogas. Taigi aš naršiau savo kompiuteryje ir pamačiau keletą žmonių parodymų, kad „Credit-Suisse Loan Film“ padėjo gauti paskolą, tada nusprendžiau su jais susisiekti el. Paštu credit-suisse147@hotmail.com


Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!