Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Iki skausmo metro keliautojams pažįstama frazė „Mind The Gap, Please“ – lietuvės lūpomis Interviu (2)

Londono metro dirba apie 19 000 žmonių, tiesa – iš jų labai nedidelė dalis lietuvių. „Nežinau, ar tai dėl to, jog žmonės nežino, kaip ir nuo ko pradėti, norint čia įsidarbinti, ar tiesiog mano, jog tai per daug sudėtingas darbas. Žinoma, reikia ir kalbos, ir tam tikrų sugebėjimų, tačiau esu įsitikinusi, kad daugelis lietuvių Londone yra be galo gabūs ir kruopštūs darbuotojai ir turi tai, ko reikia norint čia dirbti“, - įsitikinusi Londono traukinių ir keleivių kontroliere (angl. train dispatcher and crowd control assistant) dirbanti lietuvė Eglė Angela Kareivaitė.

Asmeninio archyvo nuotr. / Eglė Angela Kareivaitė
Asmeninio archyvo nuotr. / Eglė Angela Kareivaitė

Kaip apibūdintumėte savo dirbamą darbą?

Aš esu traukinių ir keleivių kontrolierė (angl. train dispatcher and crowd control assistant). Esu pilnai kvalifikuota dirbti su DLR, London Overground, Greater Anglia bei c2c transporto linijomis. Į darbo apibūdinimą taip pat įeina tvarkos palaikymas platformose ir traukinių stotyse, taisyklių paisymas, keleivių priežiūra. Tai labai įvairiapusis darbas, užtrunka kažkiek laiko, kol įsivažiuoji. Žmonių, kasdien keliaujančių Londone, kiekis yra tiesiog įspūdingas, tad tai – budrumo ir geros bei greitos reakcijos reikalaujantis darbas.

Esu tikra, jog frazę MIND THE GAP (liet. saugokitės tarpo (tarp traukinio ir platformos) – red. past.) visi žinote. Na, o aš ir esu ta, kuri rėkauja stotyse ir stebi, kad neįkristumėte, kur nereikia.

Kodėl nutarėte įsidarbinti Londono metro?

Jeigu atvirai, kartas nuo karto pagalvodavau, kad gal būtų neblogai dirbti tokį darbą, bet tai tik likdavo pamąstymu, ir nieko daugiau. O šį pavasarį mečiau darbą televizijoje, ir po to jau norėjosi kažko kitokio, ne sėdėjimo ofise, ne rutinos, kažko veiklesnio. Taip netyčia užtikau skelbimą internete ir nedvejodama atsakiau. Man paskambino jau sekančią dieną, ir netrukus jau stovėjau ant platformos. Pradžia buvo tikrai įdomi, tad ilgai netruko, kol įpratau prie pareigybių ir iššaukiančios kasdienybės.

Ar daug lietuvių dirba Londono transporto sferoje?

Labai nedaug, teko sutikti vos kelis. O iš nustebusių reakcijų supranti, jog tikrai, tikrai labai nedaug.

Nežinau, ar tai dėl to, jog žmonės nežino, kaip ir nuo ko pradėti, norint čia įsidarbinti, ar tiesiog mano, jog tai per daug sudėtingas darbas. Žinoma, reikia ir kalbos, ir tam tikrų sugebėjimų, tačiau esu įsitikinusi, kad daugelis lietuvių Londone yra be galo gabūs ir kruopštūs darbuotojai ir turi tai, ko reikia norint čia dirbti.

Ar sunku tautiečiams įsidarbinti Londono transporto srityje?

Norint dirbti šioje sferoje teks pereiti narkotikų ir alkoholio patikras, taip pat reikia turėti švarią, jokių kriminalinių įrašų nežymėtą istoriją, nes bus atliekamas CRB patikrinimas. Taip pat – bent jau penkių metų Jungtinėje Karalystėje darbo patirtį ir tiesiog tinkamą požiūrį bei supratimą.

Narkotikų ir alkoholio vartojimas šiame darbe yra drastiškas punktas. Leidžiama išgerti tik stiklinę alaus prieš kitos dienos darbą, o svaiginimasis narkotikais netoleruojamas, ir galite būti patikrintas bet kada ir be jokio išankstinio įspėjimo. Dar, žinoma, teks pereiti interviu etapus ir visas apmokymo programas bei pamokas.

Įsidarbinti patarčiau tiems, kurie žino savo vertę, yra kantrūs ir nuoširdūs. Tai lengvai su kitu darbu suderinama pozicija. Daug karjeros galimybių žadantis darbas, tačiau ir daug reikalaujantis.

Kokių keisčiausių/įdomiausių vaizdų teko matyti darbo metu?

Prisižiūrime ir prisijuokiame iki soties bene kiekvieną dieną. Čia juk Londonas, keistenybių ir multikultūros miestas. Tikrai esu mačiusi visko. Teko daryti ir dirbtinį kvėpavimą, ir traukti vaikus nuo bėgių. Iš tiesų, labai daug visko nutinka, vien todėl, kad tai – lyg naujas filmas kiekvieną dieną, pastoviai besikeičiantis su be perstojo besikeičiančiais veikėjais. Sykį vežėme isterijos ištiktą moterį su jos penkiais dideliais šunimis iki jos motinos namų. Teko užimti vos ne visą vagoną, kad tilptų jos augintiniai. Ją tą dieną išdavė vyras su kita, tad visą kelią klausėmės istorijų ir ją raminome bei bandėme nulaikyti šunis.

Stotyse ypač sustiprinta apsauga, tad pro kameras nepraslysta nei vienas. Kartą du moksleiviai apsišarvavę viduramžiškais šarvais ir ilgais plieniniais kardais vyko į komiksų herojų suvažiavimą, bet buvo sustabdyti, pristatyti atgal tėvams, o kardus jiems buvo liepta apsukti šiukšliamaišiais, nes tik tokiu atveju galima ginklo imitaciją gabentis transportu. Dar labai smagu, kai tėvai dažnai mūsų prašo pagąsdinti vaikus, jog šie nusiramintų ir ramiai sėdėtų savo vietose. Kadangi vilkime uniformas, vaikai mūsų prisibijo ir klauso.


Eglė Angela Kareivaitė

Ne vienam lietuviui rūpimas klausimas – ar įmanoma šioje sferoje užsidirbti?

Netgi labai įmanoma. Minimalus atlyginimas čia – devyni svarai per valandą, kuris kyla iki šešiolikos ar net dvidešimties svarų per valandą. Daug lankstaus grafiko ir papildomų valandų pagal pageidavimą. Galima kilti netgi iki vairuotojo pozicijos, jeigu kažką tai domintų. Svarbiausia – mokėti parodyti save ir savo sugebėjimus, tuomet nepastebėtas tikrai neliksi.

Tačiau jei įmanoma neblogai užsidirbti, jūsų manymu, kodėl Londono metro darbuotojai nepaliauja streikuoti?

Čia jau profsąjungos už tai atsakingos. Ginti darbuotojų teises čia labai svarbu, ir visi, kurie dirba Londono transportui, jaučiasi dirbantys sunkiai. Tai išties yra atsakingas darbas. Daug kas priklauso nuo žmogaus, stovinčio ant platformos, nuo žmogaus, parduodančio bilietus, nuo traukinių vairuotojų. Menkiausios detalės praleidimas čia gali sukelti lėtinę atoveiksmių bangą ir užsibaigti streiku. Būtent dėl tokios darbo svarbos tenka imtis visų galimų kraštutinių priemonių savo paties, kaip darbuotojo, apsaugai. Profsąjungos yra sąjungos, ginančios vieną ir kiekvieną darbuotoją. Tarp šių darbuotojų vyrauja daug vienybės, jie stovi vienas šalia kito ir gina vienas kitą. Jeigu vienam nutiktų bėda, streikuotų visi šimtai tūkstančių.

Tiesa, didžioji dalis transporto linijų nestreikuoja, nelaimingiausi – London underground darbuotojai. Jie bijo dėl žadamų darbo vietų mažinimo ir laikosi atokiau nuo kitų. Nežinau tik, kodėl jie niekaip nesugeba rasti kompromiso. Taip, be abejo, streikai Londone – dažnai pasikartojantis dalykas ir dar didesnis diskomfortas, tačiau man asmeniškai nebuvo atsakyta į ši klausimą.

Kaip apibūdintumėte eilinę savo darbo dieną?

Kiekviena diena – tai naujiena. Rutina nekankina, diena kupina veiksmo. Ypač dirbant per festivalius ir įvairiausius renginius Londone. Žinoma, tenka keltis taip anksti, kaip ketvirta valanda ryto, būna, tenka ir keliauti toli. Palieku namus vilkėdama uniformą, nes tai yra privaloma. Viską suteikia kompanija: netgi kepures žiemai ir gerus, tačiau sunkius apsauginius batus. Kelionė į darbą nekainuoja, nes turiu pažymėjimą, kuris leidžia keliauti nemokamai ta transporto linija, kuriai dirbu tą dieną. Man dažniausiai praneša, kurioje stotyje tą dieną teks dirbti.

Atvykus į darbo vietą, būname trumpam suburiami ir aptariame tą dieną bei galimus nesklandumus dėl oro ar dėl žmonių gausos. Pasiskirstome pozicijomis, užimame savo vietas ir pradedame darbo dieną.

Būtina gerai išsimiegoti ir išgerti užtektinai kavos, jog akys pilnai atsimerktų iš ryto, nes būtent mes esame tie, pas ką pirmiausia ateina žmonės, tad reikia būti visuomet pasiruošus. Nesvarbu – rytas tai ar vakaras. Būna, nusisuki tik minutei, o kažkas jau krenta po bėgiais. Mūsų viršininkai juokauja, jog šiame darbe mes ir užpakalyje turime turėti akis.

Kas apskritai labiausiai stebina/žavi/erzina darbe?

Sunkiausia būna, kai žmonės pameta daiktus ir vaikus. Ir savižudybių atvejais, kuomet būna sustabdomas visas eismas, kyla didelė suirutė.

Sunkiausiomis dienomis, tai yra pirmadieniais ir savaitgaliais, tenka būti itin budriems. Taip pat negalima liesti keleivių, tačiau dažnai tenka gelbėti prispaustus traukinio durimis ar vėluojančius, kurie bando suspėti į traukinį, šitaip statydami savo gyvybę į pavojų.

Šiaip pasitaiko visko. Žmonės mums pasakojasi, išsilieja, kas slegia pečius, su mumis džiaugiasi. Būna ir piktų žmonių, būna nuostabių žmonių. Dirbant tokioje greitai besivystančioje aplinkoje galima užmegzti daug įdomių pažinčių, išgirsti ir sužinoti įdomių dalykų.

Dar labai įdomu dirbti skirtingose vietose. Pavyzdžiui, šią vasarą turėjome projektą už Londono, prie Southend-on-Sea, tai tikrai parsinešiau be galo nuostabių atsiminimų, nors dirbome alinant karščiams ir šviečiant kaitriausiai saulei.

Taip pat reikia turėti stiprų ir skambų balsą, nes dažnai tenka kalbėti per garsiakalbius, šitaip kontroliuojant minią ar skelbiant informaciją. Man pasisekė, tad dažnai galite išgirsti mano balsą kurioje nors iš stočių.

Dar turėčiau paminėti kritinį punktą – toleranciją. Tiesiog privalai būti kantrus, atsakyti į visus, net ir elementariausius klausimus.

O keisčiausia yra tai, kad netgi per laisvadienius, jei kažkur keliauju pati ir matau sutrikusius turistus, ieškančius būdo nusigauti į centrinį Londoną, prieinu ir pasiūlau pagalbą. Visą metro žemėlapį nešiojuosi savo galvoje, tad man smagu padėti net ir kitokiomis aplinkybėmis.



Komentarai

unknown labai veikli ir sauni mergina, linkiu sekmes
Haha Darba televizijoje :DDD


Gyvenimo istorijos


Gongų maudynėsGongų maudynėsGEGUŽĖS 28 / ARDINGLY
AušrinėAušrinėBIRŽELIO 2 / LONDON
Sekminės 2017 Lithuanian FestSekminės 2017 Lithuanian FestBIRŽELIO 4 / LONDON
neTobulaneTobulaBIRŽELIO 25 / LONDON
Žilvinas ŽvagulisŽilvinas ŽvagulisBIRŽELIO 2 / LONDON
Naujieji lietuviaiNaujieji lietuviaiLIEPOS 1 / OXFORD
Joninių šouJoninių šouBIRŽELIO 23 / SUFFOLK COASTAL
RadistaiRadistaiGEGUŽĖS 27 / PETERBOROUGH
BMW London DriftBMW London DriftGEGUŽĖS 27 / NORTH AYRSHIRE
RadistaiRadistaiGEGUŽĖS 28 / IPSWICH
Naujos pupytėsNaujos pupytėsLIEPOS 1 / LONDON
Vasaros savaitgalis SAUVasaros savaitgalis SAUBIRŽELIO 17 / LONDON
YvaYvaBIRŽELIO 10 / LONDON
Gongų maudynėsGongų maudynėsBIRŽELIO 11 / ARDINGLY

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!