Grupės ŽAS narys Ezopas: „Eurovizijoje“ dalyvautume, jei Bilas įsistatytų silikoninius papus Foto

Daugiau nei dvidešimt metų grojanti legendinė lietuviška grupė ŽAS, kurios nariai neretai vadinami scenos chuliganais, šių metų gegužės 23 d. koncertavo Londono naktiniame klube „Studio 338“. ŽAS'ų teigimu, grupė susikūrė kaip linksmas pokštas, o visa grupės veikla iki šiol atspindi jaunatvišką požiūrį į gyvenimą – gyventi šiuo momentu, daryti tai, kas labiausiai patinka. ANGLIJA.today pakalbino šios kultinės grupės narius, kurie pusiau juokais, pusiau rimtai papasakojo apie savo kūrybinę veiklą, jiems rūpimus klausimus bei artimiausius planus. 

© ANGLIJA.today (Andriaus Gikaro) nuotr. / ŽAS naktinio klubo „Studio 338“ scenoje
© ANGLIJA.today (Andriaus Gikaro) nuotr. / ŽAS naktinio klubo „Studio 338“ scenoje

Grupė ŽAS susikūrė kaip pramoga? (1994 m. Linas Karalius (Ezopas) kartu su Mariumi Bereniu (Tru Sabaka) pradėjo dirbti radijo stoties M-1 lietuviškos muzikos laidos „Lietuviški decibelai“ vedėju. Susipažinę su lietuviška popmuzika juoko dėlei įrašė dainas „Debilas ir bažnyčioje debilas“ ir „Ne pieną gėręs ne nuo pieno ir mirsi“ – taip atsirado grupė ŽAS (Žertva Ant Smūgio). Grupė siekė ironiškai pašiepti degraduojančių Lietuvos žmonių gyvenimo vertybes ir lietuvišką pop muziką. 1995 m. gegužės mėn. Andrius Mamontovas pakvietė grupę sudalyvauti muzikos grupės „Foje" gimtadienio koncerte Vingio parke, pasirodymas 1995 m. koncerte laikomas grupės ŽAS gyvavimo pradžia – red. past.) 

Linas Karalius (Ezopas): A. Mamontovui mus pakvietus į pirmąjį koncertą, į jį nuėjome su visais draugais ir pažįstamais, tuo metu baliavojusiais Tru Sabakos (Mariaus Berenio) virtuvėje. Niekas tiksliai nežino, kiek žmonių buvo pirmajame koncerte, mes visada sakėme, kad jų buvo trylika (pirmajame koncerte ŽAS’ų buvo nemažiau nei šeši. Visiškai atsitiktinai prie šios smagios kompanijos prisijungė ir Gidonas Šapiro (Bilas), kuris tuo metu bičiuliavosi su Mariaus broliu. Nors Bilas beveik nieko nepažinojo, jam tai nesutrukdė greitai įsilieti į šutvę – red.past). Aš galiu pasakyti, ką mes pirmajame koncerte įsivaizdavome. Mes tada labai mėgome tokią grupę iš Bruklino (JAV) – „Biohazard“. Apskritai, imponavo vaizdo klipai, kuriuose buvo vaizduojamos „prisikačialinusių“ (raumeningų), repuojančių lotynų amerikiečių, juodaodžių gaujos, dėvinčios reperiškas kepures ir ritmingai šokinėjančios ant Bruklino tilto. Reperiškų kepurių mes neturėjome, bet čia pasitaikė Tru Sabakos mamos spinta, kurią mes prieš pirmąjį koncertą apšvarinome – susirinkome visas beretes, kepures ir kitus galvos apdangalus. Nepamirškite, kad prieš pirmąjį koncertą mes buvome drovūs metalistai ir mums patiems buvo labai keista dainuoti prieš žiūrovus kažkokį repą, todėl, kad taip blogai nesijaustume, suvartojome didelį kiekį alkoholio. Po šio koncerto scenos baimę alkoholiu užmušinėjome dar ne vienerius metus.

Linas Zareckas (Choras): kai manęs klausia, ką keisčiau savo gyvenime, sakau, kad būčiau norėjęs sudalyvauti tame koncerte (Choras prie grupės ŽAS prisijungė vėliau – red.past.).

Grupė ŽAS savo kūryboje išbandė įvairius muzikos stilius: death metal, repą, techno, folk, pop. Yra dar koks nors muzikos stilius, kuriame norėtumėte save išbandyti, pavyzdžiui, ŽAS‘ai džiaze?

Ezopas: iš tikrųjų su muzikos stiliais pakankamai prisieksperimentavome ir apsistojome ties agropopsu (juokiasi). Mūsų visų kraujyje yra tautinių šokių (polkos, klumpakojo ir kitų) pagrindai. Žmogaus prigimtyje yra švęsti gyvenimą, šokti, todėl lietuviška polka yra žinoma visame pasaulyje, net ir Kosta Rikoje, kur neseniai buvau.

Choras: visą gyvenimą darėmė tai, ką norėjome. Tai, kas mums buvo linksma.

Ezopas: net ir mūsų grupės pavadinimas ŽAS (Žertva Ant Smūgio) atspindi mūsų jaunystės požiūrį į gyvenimą – gyventi šiuo momentu, daryti tai, kas labiausiai patinka. Mes taip ir elgiamės – ne, kad aplinkiniams būtų linksma, o mums būtų smagu, nes kai mums patiems smagu ir visiems kitiems smagu.

ŽAS nenori dėl linksmumo sudalyvauti „Eurovizijoje“?

Ezopas: nebent Bilas įsistatytų silikoninius papus, tada gal galėtume nustebinti publiką. Lietuva nerimtai žiūri į šį konkursą, didelė dalis pinigų skirtų „Eurovizijos“ atitenka atlikėjus lydinčioms delegacijoms, kurios važiuoja dviem autobusais į „Euroviziją“, vietoj to, kad scenoje būtų padarytos geros vizualizacijos, panaudotos technologinės naujovės. ŽAS negali dalyvauti „Eurovizijoje“, nes esame ypač lietuviška grupė, visą laiką dainavome tik apie lietuviškas aktualijas, mus supranta tik lietuviai. Pavyzdžiui, užsieniečiai nesupranta, ką mūsų grupėje daro Bilas (juokiasi). Jie nesupranta, kad galima būti grupės talismanu. To nesupranta ir kai kurie lietuviai, klausdami ką Bilas 20 metų veikia grupėje ŽAS, tačiau pripažįsta, kad be Bilo būtų kažkaip keista, grupei kažko trūktų.

Choras: šių metų „Eurovizijos“ konkurse Jungtinė Karalystė Lietuvai skyrė tik keturis taškus, nes visi Londono lietuviai išėjo į ŽAS‘ų koncertą (juokiasi).

Savo kūryboje ŽAS nuo pat pradžių akcentavo socialines problemas ir laikmečio dvasią. Pirmosios dainos buvo apie Vilniaus geležinkelio stoties bomžus, neseniai išleista daina apie silikoninius papus. Gal mąstote sukurti kokią dainą apie daug triukšmo Lietuvoje sukėlusį šaukimą į kariuomenę?

Ezopas: jei ši problema toliau tęsis, turės „išliekamąją vertę“ gali būti, kad ir sukursime dainą apie tai. Sukūrėme dainą apie emigraciją, nes tai labai skausminga tema Lietuvos valstybei. Visi su tuo sutinka, net ir patys emigrantai. Nyksta Lietuva, nyksta. Skaudu žiūrėti. Jei toliau valstybė į kariuomenę kvies tūkstančius žmonių, neduos jiems arti žemės, reiks ir apie tai padainuoti. Asmeniškai aš esu pacifistas, bet sakoma, kad mūsų narystė NATO yra taikos labui. Tada ir atominės bombos yra taikos labui. Jų daug prigaminta, kad pasaulyje būtų labai taiku.

Bilas: aš tai manau, kad reikia eiti į kariuomenę. Dabar 9 mėnesiai tarnybos skamba juokingai. Žvelgiant iš keturiasdešimtmečio perspektyvos, šie 9 mėnesiai iš gyvenimo neišsibraukia.

Neseniai ŽAS sukūrė patriotinę dainą „Ne kažką“. Daug emigrantų sutinka, kad šios dainos žodžiai yra labai aktualūs. Jūsų nuomone, ši daina galėtų tapti savitu emigrantu himnu?

Bilas: mes labai daug koncertavome užsienyje, todėl žinome emigrantų problemas. Nuo 2000 m. koncertuodami užsienio šalyse matėme į koncertus ateinančių emigrantų gyvenimo raidą, o Ezopas 2000 m. net keturis mėnesius gyveno Londone.

Ezopas: dainoje „Ne kažką“ mes nedainuojame negatyviai apie emigrantus, kaip mano kai kurie klausytojai. Šioje dainoje mes išryškiname Tėvynės vertybes, kurios mums yra svarbios. Ilgą laiką praleidus emigracijoje vis tiek visus emigrantus traukia namo, kur yra geriausia. Dainos pabaigoje mes paliekame atvirą klausimą, kuriuo norėjome „įkasti“ mūsų vyriausybei, nesirūpinančia namo norinčiais grįžti žmonėmis. 

ŽAS sukūrė savo 3D formato klonus, kuriuos „apgyvendino“ virtualioje Lietuvos sostinės širdyje – Rotušės aikštėje. Svajojate sukurti ŽAS antrininkų hologramas ir visiems laikams įamžinti grupės veiklą?

Ezopas: apie antrininkų hologramas svajojame jau daugiau nei 20 metų. Turėti antrininkų hologramas būtų labai patogu. Holografiniai antrininkai galėtų vietoje ŽAS narių filmuotis vaizdo klipuose, taip pat mums, senukams, nereikėtų važinėti į koncertus ir tarkime, čia Londone, laukti iki pusės keturių ryto Lietuvos laiku, kad galėtume pasirodyti scenoje. Pavyzdžiui, Japonijoje jau tapo įprasta, kad gyvus atlikėjus scenoje pakeičia animacinių filmų herojai ir surenka pilnus stadionus žiūrovų. Ateityje būtinai plėtosime šitą kryptį. Sukursime keturis holografinius ŽAS‘us ir jei kuris nors grupės narys negalėtų koncertuoti, kaip, pavyzdžiui, Tru Sabaka šiandien, mes tiesiog vietoje jo „įjungtume“ antrininką. O geriausia būtų, kad visi keturi mūsų holografiniai antrininkai koncertuotų už mus, o mums už koncertus būtų pervedinėjami pinigai (juokiais). ŽAS, šiaip ar taip, yra amžinas reiškinys, o hologramos tai tik patvirtintų.

Artimiausi ŽAS planai?

Ezopas: prieš kelias dienas kartu su Stasiu Povilaičiu įrašėme bendrą dainą apie Palangą – tai bus naujasis vasaros hitas. Su šia daina vasarą gastroliuosime po Lietuvą. Kai mes atvažiuosime Lietuvos miestai švęs, mūsų garbei šaudys fejerverkai. Žodžiu tęsime misiją linksminti tuos žmones, kurie dar liko Lietuvoje.

Linai, beveik dešimtmetį nedalyvavote grupės veikloje, laikinai buvote pasitraukęs iš grupės veiklos, ieškojote savęs, radote, o gal toli ieškoti ir nereikėjo? Gal viskas, ko reikėjo, buvo ŽAS?

Ezopas: yra tokia pasaka apie močiutę, kuri nešiojo akinius ant kaktos ir nuolat jų ieškojo. Taip atsitiko ir man. ŽAS yra kaip vėžys – po truputį tave graužianti liga, kol numirsi. Kai nebūnu grupėje, labai pasiilgstu nuoširdaus mūsų visų juoko. Mums būnant kartu visą laiką yra žiauriai linksma ir tai nesikeičia. Kai mes visi susitinkame, tampame vėl tokiais pačiais, kokias buvome prieš 20 metų.  

Tru Sabaka (Marius Berenis) yra viename interviu pasakęs, kad ŽAS – keturi bebalsiai bičai, kurie nemoka judėti scenoje ir nelabai gali kuo groti, bet surenka pilnas sales žiūrovų.

Choras: tas, kuris nemoka ir pasakė (juokiasi). Aš pavyzdžiui, visą laiką pasižymėjau įspūdinga choreografija. Bilas scenoje juda nerealiai. Michael‘o Jackson‘o „mėnulio žingsniukas“ (angl. moonwalk – red.past.) nublanksta prieš Bilo judesius. Reikia leisti vaikams balsuoti, kad jie sugalvotų pavadinimą Bilo žingsniukui.

Ezopas: Bilas scenoje juda kaip žmogus-gyvatė.

Ko palinkėtumėte Lietuvos emigrantams?

Ezopas: linkiu sustiprėti, atsigauti. Iš tikrųjų, jei ne emigrantai, galbūt, Lietuvoje būtų daug sunkiau gyventi, gal geriau, kad emigrantai negrįžtų visi vienu metu namo – jei jie grįš, Lietuva bankrutuos (juokiasi).   



Komentarai



Gyvenimo istorijos


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!