Emigracijoje rastas įkvėpimas, tautietei atnešęs šlovę

Anželika Liauškaitė parašė net kelias knygas būdama emigracijoje, kurias ypač pamėgo tautiečiai. Kartu su bendraautore Modesta Žukauskiene parašyta knyga „Slaptas sulieknėjusios merginos Dienoraštis“ sulaukė beprotiško žmonių susidomėjimo, per kelias dienas knygos buvo iššluotos iš lentynų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje. Stiprios moters pavyzdys įrodo, kad ir gyvenant svetur galima rasti įkvėpimo gražiems ir prasmingiems darbams.

Asmeninio archyvo nuotr. / Anželika Liauškaitė
Asmeninio archyvo nuotr. / Anželika Liauškaitė

Sakykite, kaip atsidūrėte Anglijoje?

Kaip ir dalis Lietuvos studentų, pirmą kartą atvykau padirbėti per vasaros atostogas į mažą Anglijos miestelį, ten tuo metu jau gyveno mano mama. Tada nuvykusi aplankyti draugės į Liverpulį ten užtrukau visas akademines atostogas, kur vėliau parašiau magistro darbą iš ten buvusios darbovietės. Po to sekė  įdomi ir naudinga praktika Londone. Tada jau atėjo laikas grįžti į Vilnių, bet sutikau savo draugą, kuris sujaukė visus gyvenimo planus.

Kaip supratote, kad rašyti knygas yra jūsų pašaukimas? Kokias knygas rašote?

Rašiau nuo vaikystės, visada patiko kurti eilėraščius, dalyvauti rašinių konkursuose arba tiesiog siųsti savo darbus į Klaipėdos dienraščio, vaikams skirtas skiltis. Rašyti man buvo labai įdomu ir smagu nuo jaunystės. Šio pomėgio neapleidau ir studijų metais, kartais pabandydavau savo laimę ir kur nors nusiųsdavau savo darbus – būdavo smagu juos paskaityti žurnale arba viešojoje erdvėje bei sulaukti įvairių nuomonių ar vertinimų.

Visada turėjau slaptą svajonę parašyti knygą. Kai persikrausčius pas draugą atisrado daugiau laiko, nes ieškojau naujo darbo po praktikos Londone, visas laisvalaikis buvo paskirtas būtent šiam tikslui. Rašydama pirmąją knygą atsakingai įvertinau savo galimybes, stipriąsias kūrybines puses, pagalvojau apie tai, kokio skaitytojo dėmesio tikiuosi, koks rašymo stilius atskleistų mano vaizduotę, kokia mano emocinė būsena, koks realus potencialas. Viską apsvarsčiusi susikūriau planą, apie ką ir kam rašysiu. Man buvo labai svarbu, kad būsima knyga atsidurtų knygynuose ir apsigyventų kitų žmonių mintyse, būtų aktuali ir įdomi tiek emigracijoje, tiek Lietuvoje  gyvenantiems žmonėms.

Pirmiausia laikiausi principo, jog nenoriu rašyti knygos, kuri niekada nebūtų išspausdinta arba būtų pradėta, bet nebaigta, todėl rašant neužteko tik pasvajoti  atsisėdus prie stalo su kavos puodeliu rankose. Jei norėjau įgyvendinti savo tikslus, turėjau susikaupti ir ties jais susikoncentruoti.

Taip pat prieš rašydama pirmąją knygą prisiminiau visas prieš tai perskaitytas mėgstamiausias knygas ir kas jose taip mane sužavėjo. Pirmoji mano knyga buvo erotinis romanas, labai atviras ir daug kam keliantis klausimą, ar ši istorija yra tikra, ar pramanyta? Natūralu, jog siekiant sudominti skaitytoją, kartais reikia intrigos, ypač rašant romaną, todėl sąmoningai rašiau taip, kad būtų įdomu spėlioti ir kiekvienam susikurti savo tiesos versiją.

Asmeninio archyvo nuotr. / Anželika Liauškaitė

Iš kur semiatės polėkio rašyti?

Rašymui įkvepia pats gyvenimas, akimirkos nuotaika ir įspūdžiai. Turiu nemažai pomėgių, pavyzdžiui, kelionės, knygos, sportas, mada, teatras, pažįstamų žmonių istorijos. Įkvėpimo nereikia ieškoti ar kurti, jį reikia jausti ir juo gyventi, tik tada tos akimirkos bus tikros ir nustebins mus laime, džiaugsmu arba meile.

Jūsų su bendraautore Modesta Žukauskiene, kuri tuo metu gyveno Kopenhagoje, parašyta knyga Slaptas sulieknėjusios merginos Dienoraštis sulaukė beprotiško žmonių susidomėjimo, per kelias dienas knygos buvo iššluotos iš lentynų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje. Ar tikėjotės tokios sėkmės? Koks yra sėkmės burtažodis?

Gal tokio staigaus populiarumo ir nesitikėjau, bet tikrai tikėjau knygos idėja ir jos išskirtinumu. Prie to, kad knyga taip greitai išpopuliarėjo labai daug prisidėjo bendraautorės Modestos entuziazmas ir ypač didelis noras, kad ši knyga pasiektų kuo daugiau moterų. Na, o kadangi Dienoraštis yra ne tik aktuali, bet ir išties įdomiai bei atsakingai parašyta knyga, žinutė pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas visiškai be jokios komercinės reklamos. Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis jau seniai nebe mūsų su Modesta darbas, bet ir visų moterų.

Knygą parašėte viena kitos nepažinojusios ir nė karto gyvenime nesimačiusios. Kaip kilo tokia kosmiška idėja – parašyti knygą su žmogumi, kurio gyvenime nesi matęs ir nepažįsti?

Kas nerizikuoja, tas negeria šampano, akivaizdu, kad abi nusprendėme surizikuoti. Rizika pasiteisino. Be to sveikos gyvensenos principai man yra labai aktualūs ir artimi, todėl nusprendžiau pabandyti sukurti kažką įdomaus ir kitokio, bet tuo pačiu įtaigaus ir praktiško. Rodos, mums pavyko, juk darbai kalba patys už save, tai geriausias įrodymas.

Kam skirta minėta knyga? Apie ką ji? Kuo galėtų padėti emigracijoje gyvenančiam žmogui?

Knyga skirta moterims, kurios jau daug kartų bandė skaityti knygas apie sveiką gyvenseną, bet niekada nepabaigė jos iki galo, kurios laikėsi įvairiausių dietų, bet nesėkmingai. Tai yra pirmoji knyga, kuri papasakos apie sveikos gyvensenos pagrindinius principus. Knyga skirta supažindinti su sveika gyvensena, motyvuoti ir toliau ja domėtis bei tobulėti, tik jokiu būdu nesustoti pusiaukelėje, nes dideli tikslai yra siekiami pamažu, bet užtikrintai ir nuoširdžiai. Knyga skirta toms, kurios siekia padailinti savo kūno linijas ir trokšta labiau pasitikėti savo moterišku žavesiu.

Kodėl moterys nori sulieknėti? Kaip tai efektingai padaryti?

Moterys dažnai siekia sulieknėti, nes mano, kad tik lieknos moterys yra gražios. Žinoma tai yra netiesa. Moteris gražiausia tada, kai ji yra nuoširdžiai laiminga. Jei iki tos laimės trūksta tik atsikratyti keleto kilogramų, kad nustotų bambėti ir save pamiltų, tada išties verta pabandyti išmokti sveikos gyvensenos pagrindų ir tiesiog pakeisti gyvenimo būdą.

Sportuoti reikia taip kaip norisi, valgyti tai, kas jums skanu, tik šiek tiek atsakingiau ir išmintingiau. Laikytis elementarių sveikos gyvensenos taisyklių nėra kažkokia nelaimė, prievolė ar katorga, iš tiesų tai gana kūrybiškas požiūris į savo kasdienybę, nes ją reikia suderinti su tuo, kas naudinga jūsų kūnui, o ne tik maisto pramonės monopolistams, kurie visaip apgaudinėja žmogaus skonio receptorius ir savavališkai formuoja tai, kas turi būti skanu.

Ne tik čipsai, picos, dešros yra labai skanu. Yra daugybė skanių, paprastų ir žmogaus oragnizmui naudingų patiekalų, tik reikia netingėti tuo pasidomėti. Pradėti galima nuo mūsų dienoraščio, gilinant žinias ir skaitant kitas sveikos gyvensenos knygas. Visada galima prisijungti į slaptomanių grupę arba savarankiškai rinkti naudingą informaciją, juk šiomis dienomis turime ne vieną pasirinkimą, svarbu tik susirasti tai, kas jums įdomu.

Ar rašant knygas galima uždirbti? Lyginant Lietuvos rašytojų uždarbį su Anglijos, ar labai skiriasi honoraro dydžiai?  

Nemanau, kad rašant tik Lietuvos skaitytojui galima daug uždirbti, bet juk knygas galima išversti ne tik į anglų, bet ir į vokiečių, prancūzų ir kitas kalbas. Norint parašyti knygą, kuri atneštų pelno ir leistų patogiai gyventi, reikia ją kurti kosmopolitišką ir aktualią daugeliui pasaulio žmonių.

Jūsų sėkmės pavyzdys rodo, kad talentingi žmonės pasiekia savo svajonių net ir emigracijoje. Ką palinkėtumėte žmonėms, kurie gyvena emigracijoje, turi svajonių, tačiau bijo jas įgyvendinti? 

Būti drąsiems, inovatyviems, kosmopolitiškiems, darbštiems, pasitikėti savo jėgomis, niekada neapleisti savo pomėgių ir talentų bei kasdien mokytis iš tų, kuriuos laikote savo autoritetais. Sėkmės istorija labai dažnai nebūna vien laimės istorija, ji reikalauja daug pastangų, užsispyrimo, stipraus entuziazmo ir paprasčiausiai gerų emocijų jūsų širdyje. Tik geros mintys kuria gerus darbus.

Jei jus aplanko liūdesys, galbūt kartais Tėvynės ilgesys, kaip su tuo kovojate? Koks būdas yra efektyviausias įveikti liūdesį?

 Tiesiog niekada nepamiršti savo gimtųjų namų, stengtis dažniau juose apsilankyti ir su gerumu prisiminti brangius bei artimus žmones, likusius Lietuvoje.

Kokie jūsų ateities planai?

Šiuo metu, rodos, ateiies planai yra labai žemiški – norisi būti gera mama ir užauginti stiprų sūnelį, o visa kita niekur nepabėgs. Svarbiausia žinoti savo gyvenimo kryptį ir per daug nuo jos nenuklysti.



Komentarai



Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!