Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Barkingo ir Dagenhamo savivaldybėje dirbanti lietuvė Ieva: visada norėjau padėti vaikams, linkusiems į nusikaltimus (1)

Į Jungtinę Karalystę prieš devynerius metus atvykusi studijuoti mergina čia įgijo bakalauro laipsnį ir šiuo metu dirba Barkingo ir Dagenhamo savivaldybėje su sunkiais paaugliais.

Asmeninio archyvo nuotr. / Mergina baigė studijas Rytų Londono universitete.
Asmeninio archyvo nuotr. / Mergina baigė studijas Rytų Londono universitete.

Kilusi iš Kauno, Ieva nuo 15 metų gyveno JAV, ten baigė vidurinę mokyklą, o atvažiavusi į D. Britaniją pradėjo studijuoti Rytų Londono universitete (UEL). Siekdama įgyti patirties, mergina nuo pirmo kurso  savanoriavo Barkingo ir Dagenhamo savivaldybėje, o laisvu metu nuo studijų ir savanorystės dirbo optikoje.

Apie savanorystę,  darbo iššūkius, patirtį bei atradimus D. Britanijoje – interviu ANGLIJA.today skaitytojams.

Kaip sugalvojote tapti savanore? Kas Jus paskatino?

Savanore tapau todėl, nes greitai supratau, kad pagal mano specialybę ir norą dirbti su nusikaltėliais reikės kažkokios patirties ir pradžios. Studijavau kriminologiją ir psichologiją, o norėjau dirbti su sunkiais vaikais ir paaugliais. Man visada norėjosi padėti tokiems vaikams, ypač tiems, linkusiems į nusikaltimus. Universitete nuo pat pirmų metų mums sakė, kad norint dirbti šį darbą prieš tai reikia savanoriauti, nes taip greičiau atsivers darbo galimybės ir įgysime patirties. Aš pati susiradau instituciją ir tiesiog nuėjau, pareiškusi norą savanoriauti. Man pasisekė, nes kaip tik tuo metu jie ieškojo savanorių.

Ko išmokote savanoriaudama? Ką atradote naudingo?

Savanoriaudama pamačiau, kaip viskas vyksta iš tiesų ir kaip teorija skiriasi nuo praktikos. Išmokau daug specialių reikalingų terminų, skaičiau įvairius pranešimus. Be to, pamačiau, kaip vyksta bendravimas tarp darbuotojų ir vaikų. Suvokiau, kokią karjerą pasirenku ir ko iš manęs ateityje reikalaus.

Kokie, anot Jūsų, savanorystės pliusai?

Tikriausiai didžiausias savanorystės pliusas – pažintys. Esu labai komunikabili, dėl to susipažinau su daug žmonių, kurie man vėliau labai padėjo dėl rekomendacijų ir ieškantis darbo. Be to, Jungtinėje Karalystėje savanorystės yra vertinamos labai teigiamai, tai didelis pliusas darbui, kurį turėsite ateityje.

Kiek laiko savanoriavote?

Savanoriavau gan ilgai, 5-6 metus – studijų metu ir po jų, nes buvo sunku rasti darbą, kadangi aš norėjau labai konkrečios pozicijos. Savanoriaujant nereikėjo dirbti kiekvieną dieną ar net savaitę, paprastai reikėdavo išdirbti nustatytas valandas. Aš, pagal savo užimtumą ar reikalui esant, eidavau kartą į savaitę porai valandų, kartais rečiau, kartais daugiau.

Tautiečiams, besidomintiems savanoryste, patarkite, ką reikėtų daryti, kur kreiptis.

Labai svarbu, kokios srities savanorystę norite atlikti. Valstybinės įstaigos visada ieško savanorių, taigi reikia eiti patiems ir registruotis, kartais paraišką galima užpildyti ir internetu. Prieš devynerius metus aš pati susiradau įstaigą ir nuėjau pasikalbėti su jos vadovu. Kadangi mano savanorystė ir darbas yra susiję su vaikais, reikėjo pateikti teistumo (neteistumo) pažymą. Įstaiga ją man pati sutvarkė.

Ar rekomenduotumėte savanorystę kitiems?

Taip, ypač jeigu pasirinksite panašią karjerą kaip mano. Be patirties rasti darbą labai sunku, praktiškai neįmanoma, nebent pradėti nuo žemiausių postų ir vėliau kilti karjeros laiptais.

Papasakokite trumpai apie savo darbą – koks jo pobūdis, su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

Darbas yra sunkus, reikalaujantis daug jėgų. Esu atsakinga už tam tikrą grupę vaikų, padariusių nusikaltimus, su jais aš ir dirbu. Teismo nurodymu jie atvyksta pas mane ir mano pareiga yra įvertinti kiekvieno vaiko atvejį. Taip pat kuriu planus, kaip susitvarkyti su prasikaltusiais, bandau sudominti mokslo projektais ar kitaip juos palaikau. Į mano pareigas įeina ir darbas su jų šeimomis, o tai kartais būna ypač sunku, jei artimieji nenori bendradarbiauti.

Paaugliams nusižengus ir nepaklusus teismo nurodymui, aš juos siunčiu atgal į teismą ir kartais jiems paskiriamos dar griežtesnės bausmės. Be to, teismams turiu siųsti protokolus, kuriuose patariu, kokią bausmę geriausia skirti nusikaltusiam paaugliui. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl visada reikia jį reikia atidžiai išnagrinėti ir įvertinti. Dauguma vaikų, patekusių pas mus, nenori čia būti ir tai labai aiškiai mums parodo. Kartais jie tampa net ir agresyvūs. Niekada nežinau, kokios nuotaikos bus paaugliai, su kuriais dirbu, todėl labai sudėtinga su jais bendrauti.

Dirbate su sunkiais paaugliais – kokį įspūdį apie juos susidarėte? Su kokiomis problemomis susiduria šiuolaikiniai paaugliai? Kas dažniausiai lemia jų netinkamą elgesį?

Labai daug paauglių pas mus atkeliauja iš šeimų, kurios turi socialinių problemų – jos gauna pašalpas, nes neturi pakankamai lėšų, kad pragyventų. Be to, išsilavinimo trūkumas taip pat opi problema: tėvai neskatina vaikų lankyti mokyklos nei gerai mokytis, todėl kai kurie vaikai atsiduria gatvėj, nusikalsta. Narkotikai irgi yra didelė bėda – kartais paauglys padaro nusikaltimą dėl visiškai neaiškių priežasčių.

Ar Jungtinėje Karalystėje yra pakankamai organizacijų, kurios padeda jauniems žmonėms?

Tokių organizacijų tikrai yra, tik labai dažnai susiduriame su šeimomis, kurios nepratusios prie mūsų reikalavimų ir pačios nededa pastangų ką nors daryti. Mūsų organizacija be mokslo siūlo dalyvauti ir įvairiuose projektuose siekiant atitraukti vaikų dėmesį nuo nusikalstamos veiklos, tačiau daugelis jų ignoruoja mūsų pastangas ir nedalyvauja užsiėmimuose.

Kaip manote, kokių savybių reikia norint dirbti šį darbą?

Ištvermės, užuojautos, atviro požiūrio, žmogiškumo. Supratimo, kad gyvename Londone, daugiakultūriniame mieste ir žmonės, gyvenantys čia, skiriasi savo kultūromis ir gyvenimo įpročiais. Reikia sugebėti neteisti kito, nes dirbame su pažeidžiamiausia visuomenės dalimi. Be viso to, reikia mokėti kalbėtis ir sutarti su žmonėmis, kurių kiekvieno išgyvenimai yra skirtingi. Tai sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės.

Kartais tenka dirbti su vaikais, kurie turi ypač didelių problemų šeimoje, tad reikia mokėti “išsijungti” nuo darbo, nes kitaip tai gali tapti našta asmeniniame gyvenime. Be to, reikia tikrai norėti padėti žmonėms, nes, kaip ir minėjau, tai nėra darbas biure nuo 9 val. iki 5 val. Tenka ir į kalėjimus važiuoti, o ten – ne geriausi vaizdai – vaikai už grotų. Užsidegimas – šio darbo variklis, taip pat bendravimas ir įtikinimo įgūdžiai yra būtini.



Komentarai



Gyvenimo istorijos


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!