Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Automobilių meistro Vaido Minelgos patarimai, kaip tiuninguoti automobilio variklį Interviu (3)

Londone, Romforde esančio autoserviso „VM Garage Ltd“ savininko Vaido Minelgos teigimu, tarp automobilių vairuotojų vis labiau populiarėja vadinamasis „čip tiuningas“ (dar žinomas kaip variklio „čipavimas“), kuris leidžia ne tik padidinti tiuninguojamo (perdaromo) automobilio variklio galingumą, tačiau ir žymiai sumažinti kuro sąnaudas. Keliolika metų Jungtinėje Karalystėje gyvenantis V. Minelga ANGLIJA.today skaitytojams sutiko plačiau papasakoti apie „čip tiuningo“ ypatumus.     

© ANGLIJA.today (Andriaus Gikaro) nuotr. / Vaidas Minelga (kairėje) su kolega
© ANGLIJA.today (Andriaus Gikaro) nuotr. / Vaidas Minelga (kairėje) su kolega

Kiek laiko jau esate Jungtinėje Karalystėje? Kaip kilo mintis įkurti autoserviso verslą?

Į Jungtinę Karalystę atvykau prieš keturiolika metų. Variklių remonto paslaugomis užsiiminėjau dar Lietuvoje, todėl mintis įsteigti autoservisą kilo vos atvykus į Angliją. Tiuningavimu susidomėjau, kai mano automobilį tiuningavo vienas kreivarankis „meistras“, tad po šio tiuningo, vairuodamas nepajutau jokio skirtumo tarp tiuninguotos ir ankstesnės automobilio būklės. Tada pradėjau bendradarbiauti su Lietuvoje esančia „čip tiuningo“ kompanija „Vimota“, kurios oficialūs atstovai esame Jungtinėje Karalystėje.      

Žmonės neretai painioja „tiuningą“ – variklio, važiuoklės, aerodinamikos optimizavimą bei gerinimą ir  „stailingą“ – automobilio išvaizdos keitimą bei perdarymą, kad automobilis taptų išskirtinis bei gražesnis tarp kitų standartinių automobilių. Jūs užsiimate tik tiuningu ar ir stailingu? Kokias tiuningo paslaugas siūlote?

Mes užsiimame tik variklio „čipavimu“ vadinamuoju „čip tiuningu“ –  variklio kompiuteryje esančios valdymo programos modifikavimu. Modifikuojant kompiuterį galima padidinti automobilio variklio galią nuo 10 proc. iki 77 procentų. Kitaip tariant, variklio čipavimas – gamyklinių apribojimų kompiuteryje panaikinimas, nekenkiant pačiam varikliui, nesikišant į jo mechaniką. Pavyzdžiui, yra du gamykliniai, mechaniškai identiški varikliai –  100 ir 160 arklio galių. Čipuodami mažiau arklio galių turintį variklį tiesiog panaikiname gamykloje nustatytus elektroninius apribojimus ir iš 100 arklio galių variklio be jokios rizikos galime „išspausti“ 160 arklio galių. Dažnai, automobilių gamyklos variklių kompiuteriuose nustato elektroninius apribojimus komerciniais tikslais – silpnesni varikliai parduodami pigiau, o už galingesnius, „nestandartinius“ variklius prašoma sumokėti kur kas daugiau, nors mechaniškai tai du tokie patys varikliai.     

Automobilio galios padidinimo riba elektroninio programavimo būdu yra visiškai saugi variklio ir kitų automobilio dalių kasdieninei eksploatacijai. Automobilio variklio čipavimas padidina ne tik automobilio galingumą, tačiau ir sumažina kuro sąnaudas. Daugelis vairuotojų yra įpratę spausti greičio pedalą ne iki dugno, o maždaug 80 proc., čipuotas galingesnis variklis leidžia vairuotojui važiuoti tokiu pačiu greičiu, mažiau spaudžiant greičio pedalą.   

Reikėtų paminėti, kad čipavimas padidina variklio sukimo momentą – arklio galių padidinimas yra net  neesminis dalykas „čip tiuninge“. Kitaip tariant, čipavimas padidina variklio momentinę galią. Tarkime, turime yra du variklius – dyzelinį 2,2 litrų tūrio, 100 kilovatų (kW), 134 arklio galių variklį, ir 3 litrų tūrio, 150 kW, 201 „arklio“ benzininį variklį. Koks variklis galingesnis? Atrodo, kad benzininis, tačiau taip nėra. Iš tikrųjų, dyzelinio variklio sukimo momentas niutonmetrais (Nm) yra maždaug 230, o benzininio – 210-220 Nm. Ypač tai jaučiama šiems automobilias įsibėgėjant iš vietos. Dyzelinis variklis turi labai gerą traukos potencialą, jei turi gerą oro ir kuro padavimą, gerai sureguliuotą degimo kampą. Dyzelinio variklio amplitudė yra maždaug nuo 1 000 iki 4 500 „apsukų“. Dyzelinio variklio turbina „užsipučia“ (pradeda dirbti) maždaug prie 2 000-2 100 „apsukų“. Elektroninis čipavimas modifikuoja dyzelinio variklio parametrus ir turbina pradeda veikti jau nuo 1 000-1 100 „apsukų“ – tai vairuotojams leidžia daug silpniau minkyti greičio pedalą ir gerokai sumažina kuro sąnaudas.

Mes atlikdami „čip tiuningą“ visada išsaugojame pradinius automobilio duomenis, todėl jei reikia visada galime grąžinti automobilio pradinę būklę. Tiuningavime naudojame tik žymios itališkos tiuningavimo kompanijos „Dimsport“ įrangą.

Kokius variklius tiuninguojate? Kokius automobilius lengviausia tiuninguoti?

Iš atmosferinio variklio nieko nepadarysi, jei nepastatysi turbinos. Mes užsiimame tik dyzeliniais varikliais su turbinomis. Japoniškų automobilių praktiškai nesučipuosi. Japoniškų variklių parametrai automobilių gamyklose jau būna „užkelti“, todėl čipavimo nauda minimali. Japoniškų variklių plienas prastas, jei japoniško automobilio variklis subyrėjo, jis subyrėjo visiškai ir jo jau nebeapsimoka remontuoti. Tiesa, iš sportui skirtų japoniškų automobilių variklių gali daryti ką tik nori, tačiau mes čipuojame standartinius variklius, skirtus kasdieniniam važinėjimui po gatves.

Ar automobilio variklio tiuningavimas neapsunkina techninės apžiūros praėjimo?

Vienas iš „čip tiuningo“ privalumų – variklis tiuninguojamas neviršijant gamyklinių parametrų ribų, todėl tokio tiuninguoto automobilio tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje nereikia perregistruoti ar kitaip įteisinti automobilio varikliui atliktų pokyčių. Su „čip tiuningo“ modifikacijomis automobiliai be jokių kliūčių praeina techninę apžiūrą, jiems netaikomos didesnės draudimo įmokos ir panašiai.

Maždaug nuo 2000 m. į prancūziškus dyzelinius automobilius, o kiek vėliau ir į visus kitus pradėti dėti suodžių filtrai (angl. diesel particulate filter). Iki 100 000 mylių (161 000 kilometrų) didesnių problemų su suodžių filtru nėra, tačiau nuvažiavus 120 000 – 150 000 mylių (193 000 – 241 000 kilometrų) suodžių filtras užsikemša. Kitaip tariant, užsikemša duslintuvas. Tada reikia keisti filtrą, tačiau čia iškyla problema – originalus suodžių filtras yra ypatingai brangus, jis kainuoja apie 1 000 svarų. Šių filtrų niekas nenori pirkti. Tokiu atveju, pigūs, neoriginalūs filtrai perkami iš Kinijos, tačiau juos keisti jau reikia po dviejų-trijų mėnesių naudojimo arba mes siūlome kitą išeitį – „išprogramuoti“ (išimti) suodžių filtrus.  Priešingai vyraujančiai nuomonei, suodžių filtrą išimti nėra taip paprasta. Automobilių, turinčių suodžių filtrą, programinėje įrangoje suprogramuota, jog suodžių filtras turi būti. Prieš variklio čipavimą būtina nustatyti, jog kompiuteris „nematytų“ suodžių filtro ir tik tada šį filtrą galima išimti. Aišku, nuolat didėjant taršos prevencijos techniniams reikalavimams yra rizika, kad neteisingai išėmus filtrą gali padidėti variklio dūmingumas, tačiau atlikus suodžių filtro išėmimą tinkamai jokios rizikos nėra. Net ir išėmus suodžių filtrą, automobilio išmetamų dujų emisija padidėja nuo minimalios iki vidutinės leidžiamos normos, tačiau automobilis vis tiek atitinka taršos prevencijos techninius reikalavimus.

Kokių automobilių variklius mėgsta tiuninguoti lietuviai? Ką patartumėte, ketinantiems įsigyti automobilį ir vėliau jį tiuninguoti? Gal verčiau įsigyti senesnį automobilį nei tiuninguoti naują?

Lietuviai labiausiai linkę čipuoti vokiškus automobilius: „Mercedes Benz“, BMW, „Audi“ markių modelius. Naujuose automobilių modeliuose labai daug elektronikos, kuri valdo visas automobilio funkcijas, todėl čipuojant šią elektroniką reikia gražiai „apeiti“.
Dauguma automobilių, kurie buvo sukurti iki 2000 m., iki šiol važiuoja puikiai. Čipuojant senesnius automobilius jokių problemų nėra. Dabartinių automobilių varikliai gaminami su daug mažesniu ridos resursu, nes gerų variklių gaminti nebeapsimoka komerciškai – automobilių kompanijoms labiau apsimoka gaminti trumpiau tarnaujančius ir dažniau keičiamus variklius.

Kokie vairuotojai dažniausiai čipuoja automobilių variklius?

Paprastai, tai ilgus nuotolius važiuojantys žmonės, kuriems didesnės variklio galios reikia kelyje lenkiant kitus automobilius, vežant krovinius, važiuojant į įkalnę, mažinant kuro sąnaudas. Taip pat variklius čipuoja žmonės, mėgstantys greitą automobilių įsibėgėjimą. Vieno kliento teigimu, atlikus „čip tiuningą“ jo automobilio kuro sąnaudos sumažėjo 25 procentais – vairavimui jis naudojo tik tris pavaras: 1, 3 ir 6.

Ar yra tekę į automobilį montuoti azoto suboksido sistemą (NOS)?

Taip, yra tekę, tačiau čia jau visai kitas tiuningavimo lygis. NOS kasdieninėms reikmėms nenaudojama – azoto suboksido sistema statoma į lenktyninius automobilius, kuriuose variklis „suvaromas“ po dviejų – trijų kartų. NOS leidžia pasiekti maksimalių rezultatų, tačiau varikliai naudojantys NOS sprogsta, nuo karščio išsilydo stūmokliai ir panašiai.

Ar savarankiškai įmanoma tiuninguoti automobilio variklį?

Internete pilna svetainių siūlančių įsigyti vadinamuosius „čipavimo boksus“, kuriuos pačiam pasijungus neva garantuojamas automobilio variklio tiuningas. Galiu pasakyti, kad „čipavimo boksai“ –  visiška nesąmonė ir reklaminis triukas. „Čipavimo boksai“ – tam tikros varžos, kurios padidina kuro padavimą, tačiau nesubalansuoja kuro ir oro padavimo, o tai reiškia, kad variklis „pjaunamas“, padidėja kuro sąnaudos. Taisyklingas čipavimas yra taisyklingas kuro ir oro padavimo balanso nustatymas. Mūsų kompanija čipavimu užsiima tik individualiai įvertinus kiekvieno tiuninguojamo automobilio variklio, sankabos, greičių dėžės ir kitų svarbių automobilio dalių techninę būklę. Nereikia tikėti tokiais „tiuninguotojais“ kurie siūlo tik įrašyti programinę įrangą, neįvertinus automobilio techninės būklės. Vienam žmogui, kuris pas neaiškius „tiuninguotojus“ įsirašė programinę įrangą, bandymo metu tiesiog sprogo variklis, nes buvo „subyrėjusi“ variklio turbina.    

Kiek vidutiniškai automobilio tiuningavimui linkę išleisti lietuviai?

Variklio čipavimo kaina yra nuo 220 iki 270 svarų.

Ar įmanoma čipuoti motociklus?

Taip, įmanoma, tačiau nelabai apsimoka. Nors šiuo metu mes neturime specialaus stendo motociklų čipavimui, reikėtų įvertinti tai, kad motociklų gamykliniai parametrai jau būna beveik maksimaliai nustatyti, todėl motociklo variklio čipavimas pridėtų daugiausiai iki kelių proc. galios. Be to, motociklų čipavimas – brangus malonumas. Motocikluose stovi tas pats čipavimui „nedėkingas“ atmosferinis variklis.

Ko palinkėtumėte Jungtinės Karalystės lietuviams?

Važinėkite, pirkite automobilius, tiuninguokite juos. Lietuviams, renkantis naujesnį automobilį, patarčiau atkreipti dėmesį į techninę būklę ir kainą. Lietuviai dažnai susivilioja naujesniais ir pigesniais, tačiau ne itin geros kokybės prancūziškais, japoniškais ar kitais automobiliais,  kurių remontas vėliau kelia daug problemų. 



Komentarai

Kaxa reklama sau reikia pasidaryti :D
eilinis nebejuokink su savo pievom . nuo kada failu pirkimas is vimoto vadinamas individualiu galios kelimu?ir gal gali paaiskinti kaip nustatai dezes turbinos ar dar kokio agregato susidevejima ? praleki nebarska begiai metos tipo gera masina galios kelimui ? bent jau sneketum ir nenusisneketum o dabar kvailini paprastus zmones
emigrantas, benzininiu varikliu remap'intojas jei isimsi dyz variklio partikulate -suodziu filtra, nebepraeisi angliskos technikines MOT'o. jei jo nera, automatiskai fail MOT. pasidomekite prie remapindami.


Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!