Skelbimai

Atlikėja ir dainų kūrėja Raimonda Pečkytė: užsieniečius sužavi mano dainos lietuvių kalba Interviu

Dar praėjusią savaitę rašėme apie dainų kūrėjos ir atlikėjos Raimondos Pečkytės bei tapytojos iš Olandijos organizuojamą meno renginį Londone. Lietuvė Anglijos sostinėje gyvena jau beveik 6-erius metus, jauna atlikėja savarankiškai organizuoja savo koncertus ir dirba renginių vadybos srityje.

Michaelos Heidenreichovos nuotr. / Raimonda Pečkytė
Michaelos Heidenreichovos nuotr. / Raimonda Pečkytė

Dainuojamosios poezijos gerbėjams Raimonda gali būti pažįstama dar iš tų laikų, kai kartu su atlikėju Kreivu (Jonu Krivicku) Lietuvoje subūrė grupę ir grojo tik savo kūrybos dainas. Deja, vėliau duetas iširo ir kaip pati Raimonda pasakojo, tai buvo paskutinis dalykas, ją laikęs Lietuvoje.

Londone mergina buvo buvusi ir anksčiau – dar prieš suburiant grupę su Kreivu, kaip ir daugelis tuo metu, Raimonda buvo išvykusi padirbėti į Londoną vasaros atostogų metu, o grįžus į Lietuvą šis miestas jai niekaip nepasimiršo. Tad iširus jų duetui, Raimonda nei kiek nesuabejojo ir išvažiavo į Londoną.

Iš Kauno kilusi mergina pasakojo, kad atvykusi antrą kartą į Londoną neturėjo didelių planų, tačiau susipažino su tinkamais žmonėmis, įkvėpusiais ją studijuoti renginių vadybos magistrą. Žinoma, dirbti bei studijuoti vienu metu lengva nebuvo, tačiau, mergina atkakliai siekė užsibrėžtų tikslų.

Plačiau apie gyvenimą Londone, kūrybinę veiklą ir ateities planus – interviu su atlikėja bei kūrėja Raimonda Pečkyte.

Kiek metų jau užsiimate kūrybine veikla?

Gitarą į rankas pirmą kartą pasiėmiau gal prieš 10 metų, kaip tik mokiausi 12-oje klasėje, buvau pasimetusi, nežinojau, ką studijuoti, ką veikti po mokyklos. Kai buvau mažesnė, vaidinau „Vilkolakio“ teatro trupėje, tad nutariau, kad būsiu aktore. Stojamiesiems egzaminams norėjau paruošti ir muzikinį pasirodymą – seserys padovanojo man gitarą, pradėjau mokytis ja groti ir supratau, kad muzika man artimesnė už vaidybą. Į aktorinį neįstojau, bet nenusiminiau - pradėjau rašyti dainas, dalyvauti įvairiuose festivaliuose, taip mano gyvenime ir atsirado muzika.

Pati kuriate savo dainas, kokio tai žanro kūriniai?

Lietuvoje mano kūrybą dažniausiai priskirdavo dainuojamajai poezijai, turbūt dėl to, kad tuo metu tas žanras buvo labai populiarus. Čia, Londone, yra gan paprasčiau – mano manymu, aš groju akustinį folką, tačiau dažnai koncertuoju tiek viena, tiek su kitais muzikantais. Per paskutinį pasirodymą grojau su bosistu, jis labai gerai „pagauna“ mano muziką ir to aš jau nebevadinčiau akustiniu folku, o bandant kažkaip apibrėžti mano kūrybą, galima sakyti, kad tai autorinė kūryba, originalios dainos.

Ar sunku jaunam atlikėjui, menininkui įsitvirtinti Londone?

Manau, kad taip. Pirmiausia dėl to, kad nors čia galimybių ir apstu, tačiau ir konkurencija ar pasiūla yra kur kas didesnė nei Lietuvoje. Jei neturi savo prodiuserių, tai pačiam rašyti dainas, organizuoti koncertus, juos gerai išreklamuoti yra gana sudėtinga. Be to, dėl didelių atstumų Londone kartais žmonės paprasčiausiai patingi kur nors nueiti.

O kaip jūs pati Londone pradėjote organizuoti savo kūrybos renginius?

Iš pradžių, tik atvažiavus į Londoną, mane susirado keli britų prodiuseriai, pasiūlė surengti koncertus, tačiau aš likau nusivylusi jų organizavimo kokybe – renginiai buvo prastai išreklamuoti, o nesurinkus jų nustatyto klausytojų kiekio, honoraro negauni. Net jei į tavo koncertą ateina tavo artimiausi draugai ar dvidešimt universiteto draugų, ir jie visi nusiperka bilietus į tavo koncertus tu vis tiek grįžti namo tuščiomis rankomis. Tad nusprendžiau savarankiškai organizuoti koncertus sau – ligi šiol pati išsirenku man patinkančias vietas ar festivalius, nusiunčiu el. laišką su savo nuorodomis į mano kūrybos internetinius puslapius ir susitariu dėl finansinių bei garso sąlygų.

Kokių idėjų turite ateities renginiams?

Norėčiau surengti savo autorinių lietuviškų dainų vakarą kitais metais su dar keletu muzikantų. Rašau dainas abiem kalbomis – tiek lietuvių, tiek anglų, tačiau pastebėjau, kad užsienio klausytojai, atėję į mano koncertus vis dėlto labiausiai pamėgsta mano lietuviškas dainas. Galbūt juos žavi mūsų kalbos muzikalumas, o galbūt ir aš pati savo lietuviškas dainas atlieku kitaip - daugiau savęs atiduodu, labiau perteikiu emociją.

Ar dažnai rengiate savo pasirodymus Londone?

Kiekvieną paskutinį mėnesio trečiadienį su draugais grojame Pimlico rajone esančiame bare, tai labiau neoficialus renginys, apie kurį mažai kam skelbiu, nebent trumpai užsimenu „Instagram“ paskyroje.

Lapkritį su dar dviem grupėmis surengėme autorinių dainų koncertą, manau , kad renginys tikrai pavyko – susirinko daug žmonių ir mano kūryba sulaukė daug dėmesio. Taip pat surengiau kelis koncertus pavasarį, sugrojau „Canary Wharf Bloom“ festivalyje. Šią vasarą pirmą kartą po penkių metų pertraukos surengiau autorinį koncertą Kaune, bei pakoncertavau Vilniuje.

Ar turite mėgstamiausią atlikėją, į kurį/kurią lygiuojatės?

Neturiu tokio, į kurį lygiuočiausi, tačiau dažnai kiti mane tapatina su Siuzan Vega, tikriausiai dėl balso panašumo. Ji man labai patinka, todėl man toks palyginimas tikrai paglosto širdį (šypsosi).

Ar turite muzikinį išsilavinimą? Ar manote, kad jis būtinas muzikantui?

Londone lankiau Šiuolaikinės muzikos mokyklą (angl. London Centre of Contemporary Music), pabaigiau dainavimo kursus, o praėjusiais metais toje pačioje mokykloje užbaigiau ir gitaros grojimo kursą.

Mano nuomone, muzikinis išsilavinimas nekenkia nei vienam atlikėjui. Žinios ir gebėjimas groti profesionaliai gali būti net labai naudingos. Žinoma, būna tokių atvejų, kai vaikai verčiami baigia muzikos mokyklas ir taip nuslopinamas jų talentas bei kūrybiškumas. Vis dėlto šiais laikais muzikalių ir gerai dainuojančių atlikėjų yra iš tiesų labai daug, tačiau manau, kad kur kas svarbiau yra atlikėjo unikalumas, jo įdomus balso tembras ar išskirtinį žavesį turinti kūryba.

Ar nekyla mintis savo jėgas išbandyti „X faktoriuje?

Nekyla. Mano nuomone, „X faktorius“ yra „sintetinis“ renginys, man nepatinka dainuoti ar atrodyti taip, kaip kažkas liepia. Aš mieliau sudalyvaučiau alternatyvios muzikos konkurse.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kai nedirbate ir nekoncertuojate?

Labai mėgstu sportuoti, būtent šiuo metu ruošiuosi lengvojo kultūrizmo varžyboms Londone. Sportas man padeda išsikrauti, ypač po sunkesnės darbo dienos. Anksčiau labai mėgau ir jogą, tačiau šiuo metu labiau domiuosi kitomis sporto šakomis.

Veiklos trūkumu tikrai nesiskundžiate – kaip viską suspėjate?

Man atrodo, kad jei turi mėgstamą veiklą, gali spėti visur. Nemėgstu ilgai miegoti savaitgaliais, geriau pasportuoju ar susiorganizuoju kokį renginį, taip pat nesinori viso savo laiko skirti tik darbui. Kirba mintys, jog galbūt vieną dieną turėsiu savo verslą, galbūt susijusį su renginių organizavimu, o galbūt lengvuoju kultūrizmu.

Kas labiausiai patinka Londone?

Laisvė. Aš labai nemėgstu, kai mane kas nors varžo, kartais labai gera paskęsti didmiesčio šurmuly. Dar mane žavi Londono kosmopolitiškumas - kai studijavau universitete, mano kurse nebuvo nei vieno anglo ir nei vieno lietuvio, mėgstu įvairovę – čia gyvena žmonės iš įvairiausių pasaulio kampelių, o tai suteikia galimybę pažinti kitas kultūras.

Daugiau apie Raimondos kūrybą rasite internete:

https://soundcloud.com/raimonda-peckyte

https://www.facebook.com/pg/raimondaband/about/?ref=page_internal

ANGLIJA.today


Komentarai



Susiję straipsniai


Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!