Skelbimai

Ar Londone veikianti Lietuvių Krikščionių Bažnyčia – sekta? I dalis: sektų ypatumai (2)

ANGLIJA.today pradėjo žurnalistinį tyrimą (straipsnių seriją) apie Rytų Londone, Beckton’e veikiančią religinę organizaciją – Lietuvių Krikščionių Bažnyčią (LKB). Ši Londono sekmininkų bendrijai priklausanti, nevienareikšmiškai vertinama organizacija, kuri viešojoje erdvėje kartais vadinama sekta, į savo veiklą yra įtraukusi didelę dalį Beckton‘o lietuvių bendruomenės. Pačios LKB tinklalapyje teigiama, kad organizacija turi virš kelių šimtų narių, buria žmones ne tik bendrai maldai, bet ir laisvalaikio praleidimui, kultūrinei veiklai. Prie LKB veikia lituanistinė ir menų mokykla „Moksliukas“, jaunimo klubas, biblioteka ir kitos organizacijos.

istockphoto.com nuotr. / Pamokslautojas
istockphoto.com nuotr. / Pamokslautojas

Buvusių LKB narių arba esančių narių giminaičių atsiliepimai apie LKB poveikį vaikams, „dešimtinės“ rinkimą (10 proc. nuo pajamų) iš savo narių bei kita LKB veikla paskatino ANGLIJA.today pasidomėti, kas gi yra tos sektos ir ar iš tikrųjų LKB galima priskirti prie destruktyvių (totalitarinių) sektų.

LKB fenomeną detaliau nagrinėsime kituose straipsniuose, o šiandien skaitytojams siūlome susipažinti su teoriniu sektų apibrėžimu, parengtu pagal žymaus sektų tyrinėtojo, profesoriaus Aleksandro Dvorkino knygą „Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga“, kuria maloniai leido naudotis Lietuvos blaivybės fondas

Sektos apibrėžimas

„Kai sutinkate draugiškiausius žmones, kuriuos kada nors yra tekę sutikti, kurie supažindins Jus su būreliu mieliausių žmonių, su kuriais kada nors yra tekę susidurti, ir pajusite, kad jų vadovas labiausiai įkvepianti, rūpestinga, atjaučianti ir suprantanti asmenybė, su kuria yra kada nors tekę bendrauti; ir be to sužinote, kad tos grupės siekiai yra tokie, apie kuriuos Jūs niekuomet nebūtumėt drįsęs svajoti; ir, jeigu visa tai atrodo per daug gera, kad būtų tiesa, gal iš tikrųjų tai per daug gera, jog būtų tiesa!" Dženė Milz (angl. Jeannie Mills), buvusi „Liaudies Šventyklos" (angl. Peoples Temple) sektos narė. 1978 m. Džonstaune (angl. Jonestown) nusižudė arba buvo nužudyta 918 šios sektos narių, tarp jų buvo 276 vaikai.

Žodis „sekta“ reiškia organizaciją ir tuo skiriasi nuo žodžio „erezija“, reiškiančio mokymą. Šis žodis  kildinamas iš lotyniško žodžio „secare“ – „atkirsti“ (dalį nuo visumos), arba iš lotyniško žodžio „sequi“ – „sequi“ (sekti paskui lyderį, kuris savavališkai nurodo kryptį). Tiksliausias būtų toks apibrėžimas: sekta – tai uždara religinė grupė, priešpriešinanti save pagrindinei šalies ar regiono religinei bendrijai arba bendrijoms, kuriančioms šio krašto kultūrą.

Pats žodis „religija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „religare“, reiškiančio atkurti ryšį su Dievu, o sektose ryšys visada būna su jos lyderiu, kuris apsiskelbia Dievo pasiuntiniu, pranašu, mesiju ir panašiai, atsižvelgiant į sektos mokymo kontekstą. Beveik visada sektos lyderis prisiima Dievo funkcijas ir tampa dieviško garbinimo objektu.

Sektos žmogų pavergia dažniausiai visam gyvenimui, atskiria jį nuo visuomenės, sunaikina asmenybę, paneigia ar suvaržo pagrindines laisves ir pažeidžia žmogaus teises. Sektų poveikis žmogaus psichikai sukelia sunkią priklausomybę, prilygstančią priklausomybei nuo alkoholio ir kitų narkotikų. Gydymas asmenų, kurių psichika buvo pažeista dėl sektų veiklos, kaip ir gydymas nuo narkotikų priklausomybės, kartais užtrunka ne vienus metus ir dažnai būna nesėkmingas. Kai kurios sektos tiesiogiai skatina savižudybes arba, sukeldamos psichikos sutrikimus ir ligas, sudaro tam prielaidas. Totalitarinės (destruktyvios) sektos sudaro grėsmę demokratinei tvarkai ir valstybės saugumui.

Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje egzistuoja ir kitokio pobūdžio sektos, apskritai neturinčios religinės doktrinos arba mokymo apie Dievą. Tai vadinamieji „komerciniai kultai“. Šių sektų nariams įkyriai žadama sėkmė, kuri neva aplankys įstojusius į tam tikrą organizaciją, kompaniją, klubą. Tipiški tokių sektų pavyzdžiai, „Herbalife“, „Amway“, „Ipsum“ ir kitos panašios organizacijos, veikiančios finansinės piramidės arba vadinamosios tinklinės rinkodaros principu. Vienas iš tokių organizacijų požymių yra tas, kad žmonėms žadamas pelnas, kuris bus gaunamas ne vien tik (ir ne tiek) iš prekybos, kiek iš naujų žmonių verbavimo į organizaciją. Kiekvienam nariui žadami tam tikri procentai nuo visų pardavimų, kuriuos įvykdys naujai užverbuoti nariai. Jei komercinio kulto (sektos) nariai nusivilia sektos siūlomų produktų platinimu (pavyzdžiui, liekną figūrą žadantys produktai nepadėjo sulieknėti, jų niekas nenori pirkti), sektos nariams pradedam brukti ideologija: na ir kas, kad jiems nepavyko pasveikti ar praturtėti, užtat sektos nariai yra puikios išrinktųjų organizacijos narys, kuris šviečia ir išlaisvina pasaulį. Motyvaciją praradusiems sektos nariams siūloma užsirašyti į motyvacijos kėlimo kursus, kuriuos reikia reguliariai lankyti ir už juos mokėti, bet žadama, kad šie kursai padės sėkmingai uždirbti ir išlaidos neva atsipirks šimteriopai. 

Nors komercinėse sektose nėra religinio mokymo nėra, tačiau jų veiklos principai ir narių sąmonės kontrolės metodai yra absoliučiai sektantiški. Ir atvirkščiai – komerciniais kultais galima pavadinti beveik visus religinį mokymą skleidžiančius sektantinius judėjimus, nes jie orientuoti į pelną ir valdžią.

Sektos, kurios stengiasi kontroliuoti kiekvieną savo narių gyvenimo aspektą galima pavadinti visaapimančiomis (totalitarinėmis) sektomis. Totalitarinę sektą galima apibūdinti kaip grupę, taikančią manipuliavimo metodus ir išnaudojančią savo narius. Totalitarinė sekta gali padaryti savo nariams psichologinę, finansinę ir fizinę žalą. Totalitarinė sekta stipriai kontroliuoja savo narių elgesį, mintis ir emocijas. Ji taiko įvairius metodus, siekdama naujai užverbuotą narį paversti lojaliu, paklusniu, vergišku ir keliaklupsčiaujančiu.

Totalitarinių sektų požymiai

  1. Sektos nariams siūloma būtent tai, ko iki šiol jie bergždžiai ieškojo. Sekta absoliučiai tiksliai žino, ko trūksta jos nariams;
  2. Jau pirmas susitikimas su sektos nariais žmogui atvers visiškai naują požiūrį į aplink supantį pasaulį;
  3. Sektos pasaulėžiūra labai paprasta ir paaiškina bet kokią problemą;
  4. Sektos nariai verbuojamiems žmonėms tiksliai neapibūdina sektos veiklos, teigdami, kad tai neįmanoma paiškinti, o būtina patirti ir kviečia naujokus apsilankyti sektos būstinėje;
  5. Sekta turi mokytoją, mediumą, vadą arba guru. Tik jis žino visa tiesą. Sektos lyderis niekam neatsakingas ir nepavaldus jokiai valdžiai ar autoritetams. Sektos nariai pasiaukojamai tarnauja grupės lyderiui ir neabejoja nė vienu jo žodžiu ar veiksmu;
  6. Sektos mokymas laikomas vieninteliu tikru, amžinai teisingu. Tradicinis mokslas, racionalus mąstymas, protas atmetami, nes jie esą yra negatyvūs, neapšviesti, o jų kilmė velniška;
  7. Nepriklausančių sektai asmenų kritinės pastabos laikomos sektos teisumo įrodymu;
  8. Pasaulis artėja prie katastrofos ir tik sekta žino, kaip jį galima išgelbėti.
  9. Sektos nariams teigiama, kad jie – elitas. Likusi žmonijos dalis sunkiai serga ir yra visiškai sutrikusi, nes nebendrauja su sekta ir neleidžia saves gelbėti. Sektos mano, kad jos pačios arba jų lyderiai turi ypatingą statusą, kuris iškelia juos virš visuomenės bei šeimos;
  10. Naujiems žmonėms teigiama, kad jie nedelsdami turi tapti sektos nariais. Sektos slepia savo tikrąjį veidą ir tikslus nuo potencialių arba naujai atverstų sekėjų. Jos apgavikiškais metodais verbuoja ir pritraukia naujus narius;
  11. Sektos nariai atsiriboja nuo likusio pasaulio, išsiskirdami rūbais, maistu, ypatinga, tik jiems vieniems žinoma kalba, griežta santykių hierarchija;
  12. Sekta nori, kad jos nariai nutrauktų bet kokius buvusius ryšius su išoriniu pasauliu, nes jie neva trukdo sektos narių tobulėjimui. Sektos nariai dažnai nutraukia ryšius su šeima, artimaisiais ir draugais; jie atsisako gyvenimo tikslų ir asmeninių interesų, kuriuos turėjo prieš tai, kai buvo užverbuoti į sektą;
  13. Ką sektos nariai turi galvoti, veikti ir jausti, sprendžia sektos vadovybė: nariai turi gauti leidimą nueiti į pasimatymą, pakeisti darbą arba susituokti. Egzistuoja taisyklės, nustatatančios, kaip rengtis, auklėti vaikus, kur gyventi ir taip toliau;
  14. Sekta savo narių laiką užpildo užduotimis: sektos nariai pardavinėja specialią literatūrą, verbuoja naujus narius, lanko specialius kursus, medituoja ir užsiima kita jiems priskirta veikla. Sekta ypatingai rūpinasi gauti kuo daugiau pinigų. Tam tikri metodai, pavyzdžiui, lėšų rinkimas apsimestinei labdarai aiškinami kaip aukštesniųjų tikslų įgyvendinimo būdai;
  15. Sektos nariai beveik niekada nepaliekami vieni, kiti sektos nariai nuolat būna šalia. Sektos vadovybė skatina pasekėjus, kad jie gyventų drauge su kitais pasekėjais ir bendrautų tik su jais, o dažnai net primygtinai iš jų to reikalauja;
  16. Jeigu sektos nariai pradeda abejoti ir jų neaplanko žadėta sėkmė, dėl to visuomet yra kalti patys nariai, nes jie nepakankamai daug lavinasi arba per silpnai tiki;
  17. Sekta iš savo narių reikalauja griežto taisyklių ir drausmės laikymosi, nes tai yra vienintelis kelias į išsigelbėjimą.

Narystės sektose lygiai

Dažnai iškyla klausimas apie sektų narių skaičių. Atsakyti į šį klausimą gana sunku, nes reikėtų kalbėti apie kelis (mažiausiai tris) narystės lygius:

Pirmam lygiui arba „vidiniam ratui“ priklauso sektos vadovai, žiniuoniai, ekstrasensai, jogos mokytojai, Rytų kovos menų dėstytojai ir kiti sektoms vadovaujantys asmenys. Vakarų šalyse šių žmonių skaičius pusantro – du kartus viršija tradicinių bažnyčių dvasininkų bei pastorių skaičių;

Antram lygiui priklauso sektos veiklai pasišventę nariai, kurie visą laiką praleidžia sektoje, joje gyvena. Paprastai, šių narių sektoje nėra daug, tačiau jie pasiaukojamai ištikimi sektos lyderiui, neprieštaraudami vykdo jo įsakymus ir 24 valandas per parą atiduoda sektai, už tai gaudami spartietišką būstą, menką maistą ir padėvėtus drabužius. Šie „etatiniai“ sektantai  dažnai migruoja iš vienos sektos į kitą. Beveik visos šiuolaikinės sektos žaloja žmogaus sąmonę ir žmogus palaipsniui praranda savarankiško gyvenimo įgūdžius. Daugelis žmonių, dėl vienokios ar kitokios priežasties atsidūrę už jų sąmonę sužalojusios sektų ribų, negali rasti savo vietos gyvenime, nežino ką toliau veikti: šių žmonių socialiniai ryšiai nutraukti, turėti įgūdžiai prarasti, o savarankiškai pasirinkti jie nebemoka. Dažnai į sektas pakliuvusių žmonių vystymasis sustoja. Šis fenomenas aprašytas psichologų – pavyzdžiui, žmogus ateina į sektą būdamas 20 metų ir po 20 metų jis šią sektą palieka, bet emociškai lieka toks pats, kaip atėjęs į sektą, o visi jo bendraamžiai jau 40 metų – susiformavusios asmenybės. Neradęs vietos gyvenime buvęs sektos narys dažniausiai atsiduria kitoje sektoje. Įrodyta, kad žmonių psichologinė priklausomybė nuo sektų yra tokia pati kaip priklausomybė nuo narkotikų.

Pats plačiausias sektos narių ratas – trečiasis. Jam priklauso žmonės iš dalies paveikti sektos. Tai žmonės, kurie retkarčiais užsuka į kokias nors paskaitas apie jogą, susirgę kreipiasi į ekstrasensus ar žiniuonius, lankosi pas būrėjus, sudarinėja horoskopus, skaito okultinę literatūrą ir užsiima kita panašia veikla. Šie žmonės sudaro sąlygas sektos įsitvirtinimui ir plėtrai.

Kitame straipsnyje panagrinėsime įvairių sekmininkų judėjimų, vienam iš kurių priklauso Beckton‘e esanti LKB, kilmę, apeigas ir sąsajas su tradicinėmis krikščioniškomis bažnyčiomis.  



Komentarai

del straipsnio Londono krikscioniu baznycia nera jokia sekta, atsipeikekite zmones.Krikscionys yra katalikai, staciatikiai ir protesnatai.Si baznycia yra protestantines, Evangelines kilmes.Amerika, Vokietija, Norvegija protestantiskos salys ir niekam nekyla protestantu vadinti sektantais tose salyse....
Grynas Ar straipsnio autorius galetu taip pat placiai paaiskinti kas yra krikscioniska bendruomene ir kaip ten vyksta gyvenimas?


Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!