Skelbimai

Anglijoje dainavimo mokanti Daina Bilevičiūtė lietuviams prognozuoja pasaulines aukštumas Interviu

Jau daugiau nei trejus metus tarp Anglijos ir Lietuvos gyvenanti garsi Lietuvos pop scenos atstovė ir dainavimo mokytoja bei įvairių projektų organizatorė Daina Bilevičiūtė sako, kad Anglijoje auganti jaunoji lietuvių karta turi daug potencialo ateityje išplaukti į plačiuosius vandenis. „Mes, lietuviai, turime labai gražius tembrus. Kuo puikiausiai galime lygiuotis greta pasaulinių žvaigždžių“, - tikina žymi dainininkė. Tiesa, D. Bilevičiūtė akcentuoja, kad daug pasiekti galima tik atkakliai dirbant.

© ANGLIJA.today nuotr. / D. Bilevičiūtė ir jos auklėtiniai
© ANGLIJA.today nuotr. / D. Bilevičiūtė ir jos auklėtiniai

Apie tai, kaip sekasi didžiajai scenai ruošti Anglijos lietuvių jaunuosius talentus – dainininkės ir dainavimo mokytojos Dainos Bilevičiūtės interviu ANGLIJA.today skaitytojams.

Jau kurį laiką gyvenate tarp Anglijos ir Lietuvos. Kaip pavyksta visur suspėti?

Iš tiesų, taip gyvenu jau daugiau nei 3 metus – tarp dangaus ir žemės (juokiasi). Net pati nepajutau, kai taip susiklostė. Anglijoje užsiimu tuo, kuo užsiėmiau visą gyvenimą – dainuoju, muzikuoju ir dainavimo mokau ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Ne paslaptis, kad Anglijoje yra labai daug lietuvių, talentingų ir gabių, jau ne tik lietuviškos kilmės vaikų. Su laiku užmezgiau kontaktų ir su „lietuviškais anglais“ (juokiasi) – kartu dalyvaujame įvairiuose koncertuose ir projektuose. Nebesijaučia skirtumo, ar Lietuvoje, ar Anglijoje – kelionė lektuvu trunka greičiau nei automobiliu iš Vilniaus iki Klaipėdos.

Čia Anglijoje daug projektų, kaip „British Got Talent“, „Open Microphone“, „X-Factor“, tad su laiku daug lietuvaičių galima būtų ten paruošti. Juk kiti jau čia gimę, gyvena... tad ką veikti Anglijoje tikrai yra.

Kokio amžiaus yra jūsų mokiniai?

Nuo 4 iki 58 metų. Pati vyriausia mano mokinė dainuoja nuostabiai. Pirmą kartą ji man paskambino ir pareiškė, kad nori dainuoti, pasakė, kad jai 55-eri. Pamaniau, na, smagu, kad žmogus nori dainuoti. Paklausiau: ką jūs man padainuosite? O ji sako: Whitney Houston. Ir ką jūs manote? Iš tikrųjų sudainavo. Su šia darbščiąja mokine jau buvome ir Rusijoje, ir Moldovoje – ji gavo aukso medalius senjorų kategorijose. O šiuo metu ji įrašinėja dainas, nori išleisti albumą – dainuoja puikiai, manau, kad projektuose dar ją pamatysite.

Kokio dainavimo mokote?

Pasisėmusi patirties Europoje ir Amerikoje, mokau pagal 4 metodikas – danų, vokiečių, amerikiečių ir italų. Iš esmės, dainavimo principai bet kurio stiliaus yra panašūs, tik jau vėliau galima rinktis – kas nori dainuoti vadinamąjį popsą ar miuziklą. Šiandien kaip tik važiuoju į Braitoną – ten gyvena mano mokinys, kuris yra nusprendęs stoti mokytis operinio dainavimo.

© ANGLIJA.today nuotr. / D. Bilevičiūtė ir jos auklėtiniai

Kas lemia sėkmę mokantis dainuoti?

Pagrindinis dalykas – vaiko noras. Toliau seka tėvų galimybės (ir materialinės, ir fizinės), nes vaiką reikia reguliariai vežioti į pamokas. Ir galiausiai – svarbios yra mano, kaip mokytojo, galimybės. Tad jei mes visi sėkmingai dirbame kartu, tai viskas gerai. Bet, neduok Dieve, vaikas nenori arba jei tėvai negali atvežti – aš negaliu nieko padaryti.

Ar mokote dainavimo individualiai, ar grupėse?

Daugiausia vaikai dainuoja kaip solistai. Dabar ruošiamės vienam europiniam projektui, tai 3 mergaitės dainuos kartu japoniškai. Nors jos solistės, bet mokomės ir kitokių variantų, būna ir duetų, ir kitokių projektų. Balandį važiuojame į konkursą Maltoje – 3 mano mokiniai praėjo atranką – Marija (10 metų), Eimantė (12 metų) ir Aurelija (21 metų).

Kas jums arčiau širdies – pačiai dainuoti ar kitus mokyti?

Aš vokalo mokytoja dirbu jau kokius 30 metų – tai nuo mano gyvenimo neatskiriama – drauge ir dainavimas, ir pedagoginis darbas. Kai mokiausi muzikos akademijoje, profesorius (žinomas Lietuvos dainininkas) man pasakė, kad turiu Dievo talentą būtent pedagogikai, nes jis su vienuoliktoke dirbdamas per pusę metų nepasiekė to, ką aš per pirmą kartą, gavusi užduotį, sugebėjau padaryti. Tai taip pradėjau užsiimti pedagogika.

Iš tiesų, visada užsiimu kuravimu – ir su suaugusiais, ir su vaikais. Praėjusiais metais pasirašiau sutartį su tarptautine kompanija – tapau talentų atrankos vadove 20 šalių.

Esu ne tik dainavimo mokytoja, bet ir renginių organizatorė, projektų autorė, su savo mokiniais važinėju po konkursus, filmuojamės televizijos projektuose, tad vaikai pasisemia daug patirties. Lietuvoje sudalyvavome jau antrame projekte – iš Anglijos į Lietuvą filmuotis važiavo visa bendruomenė – 16 žmonių, o žiemą nusifilmavome kalėdinėje pasakoje – mūsų vaikai dainavo su Lietuvos estrados žvaigždėmis.

Veiklos yra daug. Gegužę projektas „Mes – pasaulis“ ruošiasi čia atvykti į Angliją pafilmuoti vaikus, birželio pradžioje – kelionė į Odesą, birželio viduryje – į Moldovą, vėliau organizuojama stovykla ir galbūt net kelionė į Rumuniją – pasiūlymų daug, tik priklauso, kaip spėsime susisukti.

© ANGLIJA.today nuotr. / D. Bilevičiūtė ir jos auklėtiniai

Ar pedagogika užima didžiąją dalį jūsų laiko?

Na, ne, ir koncertuoju. Ką tik grįžau iš televizijos, su grupe „XL Plius“ rašome naujas dainas, pati ruošiuosi pristatyti naujas dainas. Viena iš jų – „Aš tau, lietuvi, šitą dainą parašiau“ – įdomios stilistikos daina, kitos dvi – „Atsiprašau“ ir „Winner“. Vieną parašė lietuvis, mano kuruojamas vaikinukas, o kitą rumunas. Epizodai kitokio plano nei mane gerbėjai įpratę matyti su erotinėmis dainomis. Kūrybinis procesas vyksta tolygiai. Aš – universalus žmogus. Tačiau negalėčiau atskirti dainavimo ir mokymo, net kai pati koncertuoju, tai vistiek mokinį šalia pasistatau – man kaip ranka ar koja (juokiasi).

Dainuojate ne tik lietuviškai?

Taip, dainuojame įvairiomis kalbomis. Aš pati dainuoju itališkai, prancūziškai, rusiškai, ispaniškai, angliškai, o mano mokiniai pradėjo ir japoniškai dainuoti. Juokauju, kad turbūt netrukus ir kinietiškai dainuos. Lietuvoje vasaromis organizuoju kūrybinę stovyklą, kurios metu vaikus išmokau 5-6 liaudiškas lietuvių dainas, aišku, pateiktas patrauklia forma – vaikai tas dainas ir dainuoja, ir pagal jas šoka, sugeba užvesti visą publiką. Labai tuo didžiuojuosi, ypač, jog išmokiau giedoti Lietuvos himną. Anglijoje vienas iš mokinių – berniukas, kuris lietuviškai nekalba (jo tėvelis – ne lietuvis), tačiau atlieka Lietuvos himną. Šią idėją dėl himno perėmiau iš Moldavijos, kadangi dažnai ten vykstu dėl įvairių projektų. Man širdį suvirpino, kad kiekvienas koncertas ten pradedamas respublikos himnu.

Ar ruošiate vaikus didžiajai scenai, kaip atsikratyti baimės?

Tarp šių 4 sienų aš vaikų niekaip neišauginsiu. Prieš lipant į sceną, būna visko – ir žodžius pamiršta, ir susinervina – tam aš ir esu, mes repetuojame, atliekame specialias metodikas, kad jie nebijotų. Kuo daugiau duodi žinių, kuo daugiau mokiniai išmoksta vokalo, tuo labiau jie scenoje jaučiasi laisvai.

Aš mokau balso klausos – tai tokia techninė detalė, kuri nesurišta su muzikine klausa. Daugeliui aišku, kad atlikėjas netolygu dainininkui. Atlikėjas gali neturėti ypatingo balso, ir ypatingų davinių, bet jis „veža“ kažkuo – yra tokių ir Lietuvoje, ir pasaulyje. O dainininkas turi turėti stiprias vokalines galimybes – girdime jo balsą, techniką ir t.t. Mano mokiniai dainuoja nuo Beyonce, Katy Perry iki Adele... vakar viena 7 metų mergaitė čia tokią dainą užtraukė, kad aš apstulbau – pasiūliau truputį palaukti, nes ir tekstas yra labiau suaugusiesiems skirtas. Dainuoti paprastas vaikiškas daineles čia niekas nenori.

Ar turite mėgstamiausią dainininką, o gal žanrą?

Aš apskritai labai mėgstu muziką. Kadangi esu atėjusi iš operinio pasaulio, tai mano favoritai yra Andrea Bocelli ir Montserrat Caballé. Per vaikus aš pati daug sužinau ir pamilau daug pasaulinio masto žvaigždžių, būtent popso. Jei dainininkas atlieka kūrinį ir „užveža“ – man patinka. Gali patikti ir duslus, ir skardus balsas. Yra daug įdomių atlikėjų, ypač Holivude, kur susidūriau su žinomiausiais prodiuseriais – Amerikoje muzikinė bazė yra aukštame lygmenyje. Vienintelis dalykas, kurio negaliu pakęsti, tai techno muzikos, tačiau Amerikoje net ir jos klausiau (juokiasi).

Ar vaikai patys renkasi stilių ir dainas?

Be to, kad vaikus išmokau lietuviškų dainų, jie dažniausiai patys renkasi dainas, kurias nori dainuoti. Tiesa, retsykiais, jei tekstas netinka pagal amžių ar daina truputį per sudėtinga, mes randame kompromisą. Viena mergaitė 7 metų, vadinu ją Multiku – ji dainuodavo dainelę apie batukus – tokią paprastą, gražią, vokalinę, o dabar ji man skelia pasirinkusi sudėtingiausią anglišką jausminę baladę. Po pirmo pusmečio – staigus šuolis.

© ANGLIJA.today nuotr. / D. Bilevičiūtė ir jos auklėtiniai

Vaikai yra labai talentingi, tik su jais reikia dirbti, tuomet jie gali labai daug pasiekti. Mes, lietuviai, turime labai gražius tembrus. Kuo puikiausiai galime lygiuotis greta pasaulinių žvaigždžių. Tik, žinoma, sudėtinga prasimušti. Todėl nuolatos ieškau naujų galimybių. Tikiuosi, kad užmegztas bendradarbiavimas su tarptautine kompanija padės mūsų žvaigždutėms. Iš tiesų, reikia labai daug pinigų, ryšių ir reklamos.

Esate ryški asmenybė ir atlikėja. Kas jus įkvepia?

Daug semiuosi iš gamtos. Būdama Anglijoje, esant galimybei, pakeliauju – net jei važiuoju pro parką Anglijoje, matau išsikerojusius medžius, kaip iš kokio filmo, ir tai mane veikia... Mano dainos surištos su stichijomis, lietumi, saule, mišku... Taip pat labai mėgstu pasaulines parodas. Galbūt todėl aš esu drąsi. Bet, tarkime, nuėjus į tarptautinę parodą, prisižiūriu, ir pasvarstau, kas būtų, jei tokią parodą atvežtų į Lietuvą... Turbūt visos davatkos numirtų. Štai buvau viename spektaklyje „Mrs Henderson Presents“, pastatytame pagal filmo siužetą, burleskinio tipo, kur aktorės dainuoja nuogos. Po spektaklio svarsčiau, kas būtų, jei jį parodytų Lietuvoje? O Londone to niekas nesureikšmina, spektaklis aukščiausio lygio – visi patenkinti.

Ar patinka Didžioji Britanija?

Labai. Aplankiau ne vieną miuziklą, parodas, muziejus, gamtos kampelius. Ypač patiko Velse – įspūdinga gamta, tarsi iš filmų. O gyvenimas toks pat, kaip ir Lietuvoje – visur ta pati buitis ir rūpesčiai.

Kaip atrodo jūsų įprasta darbo savaitė?

Savaitgaliai būna užimti pasirodymais ir koncertais. Turiu mokinių įvairiuose Anglijos miestuose – Ipsviče, Braitone, Londone, Bristolyje... Tad mano kūrybinis judėjimas aktyvus. Šiandien važiuoju į prie jūros esantį Braitoną. Sykį ten su mokiniu repetavome Andrea Bocelli ir Celine Dion dueto dainą, tai žmonės sustoję po langu mums plojo. Tame miestelyje netoli Braitono yra muzikinis teatras ant jūros kranto – mes svajojame, kad kai mano mokinys pasieks aukštumas, ten vyks jo koncertas.

Ko pasigendate Anglijoje?

Pasigendu Anglijoje saugusiųjų, jaunimo ir vaikų centro lietuviams, kur galėtume visi lietuviai susirinkti ir daug ką nuveikti – kurti, piešti, dainuoti, šokti, vaidinti. Lietuvoje tokie centrai labai populiarūs, o Anglijoje to neturime. Tai šiuo metu organizuojame viską privačiai. Tačiau kadangi yra daug entuziastų, kurie ir gitaromis groja, ir šoka, ir sportuoja, galėtume ateityje tai įgyvendinti.




Gyvenimo istorijos

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!