Skelbimai

Užsieniečių darbas Lietuvoje: kur ir už kiek dirba

Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos darbininkų Lietuvoje kai kurios įmonės laukia išskėstomis rankomis ir žada jiems solidžius atlyginimus. Transporto, statybų bendrovės tvirtina, kad užsieniečiai – vienintelė išeitis, bent iš dalies išsprendžianti darbuotojų trūkumą, tačiau didelį galvos skausmą kelia sudėtingos įdarbinimo procedūros.

DELFI (A. Ufarto) nuotr. / Statybos
DELFI (A. Ufarto) nuotr. / Statybos

Mat norint priimti dirbti užsienietį iš trečiosios šalies kone du mėnesius tenka vargti tvarkant dokumentus, o per šį laikotarpį net nėra aišku, ar laikinas leidimas gyventi ir dirbti bus išduotas. Tuo metu šalyje netyla kalbos apie tai, kad užsieniečiai čia yra diskriminuojami, jiems mokamos mažesnės algos, todėl jie darbdaviams – saldus kąsnis.

„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutiniškai užsieniečių algos iš tiesų yra maždaug 100 eurų mažesnės nei lietuvių. Tačiau „Sodros“ vyriausia patarėja Julita Varanauskienė teigia, kad vienareikšmiškos išvados, jog užsieniečių algos tikrai mažesnės, – negalima daryti, nes nėra įtraukti keli svarbūs veiksniai.

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje turėtų būti supaprastintas – taip skamba viena iš 30 atrinktų iniciatyvos idėja Lietuvai idėjų. Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduriančios įmonės pritaria tokiai minčiai ir pirštu baksnoja į kitas šalis, pavyzdžiui, kaimyninę Lenkiją, kur šis procesas užima apie dvi savaites.

Lietuvoje reikia dviejų mėnesių, kai Lenkijoje tiek pat savaičių

Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas džiaugiasi, kad ledai bent kiek pajudėjo ir užsieniečių įdarbinimas prieš pusantrų metų pradėjo vykti greičiau, tačiau, anot jo, jis turėtų būti dar paprastesnis.

„Anksčiau užtrukdavome iki keturių mėnesių, o šiandien ta procedūra trunka iki dviejų mėnesių, taigi mažais žingsniukais žengiame į priekį. Konkuruojame su kitų šalių vežėjais – Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, ypatingai Rumunija, todėl masiškai trūkstant vairuotojų, mes neatlaikome konkurencingumo.

Noriu pabrėžti, kad 2016 m. Lenkija per metus įdarbino 1,5 mln. žmonių, ji išnaudojo karą Ukrainoje ir atvėrė sienas. Ten įdarbinimas užtrunka apie dvi savaites. Šiandien Lietuvoje, mano žiniomis, paskutiniais „Sodros“ duomenimis Lietuvoje yra 1 mln. 100 tūkst. dirbančiųjų, iš kurių 400 tūkst. dirba viešajame sektoriuje. Mes neturime kito kelio – tik įsileisti užsieniečius ir su jais dirbti“, – tvirtina E. Mikėnas.

Statybų sektoriuje darbuotojų trūkumo problema sprendžiama kitais būdais. Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad verslininkai, susidurdami su sudėtingomis procedūromis, eina paprastesniu keliu.

„Tarkime, iš Lenkijos trečiųjų šalių darbuotojų parsivežti ne tik ilgai užtrunka, bet yra ir brangiau nei darbo jėgos nuomos variantas. Todėl darbdaviai nuomoja darbininkus iš Lenkijos bendrovės, tada jiems mokesčiai būna mažesni, ir išeina, kad žmogus dirba ne pas verslininką Lietuvoje, jis yra tik nuomojamas. Šičia jis nesusaistomas darbo santykiais, nėra jokių problemų jį atleisti, laikytis darbo kodekso ir pan.“, – apie būdą, turintį ne vieną minusą, kalba jis.

Verslininkas pamini ir didelį statybų sektoriuje klestinti šešėlį, todėl pabrėžia, kad užsieniečių priėmimo sąlygas reikia švelninti ir siekiant kovoti su šia problema.

Siūlo šveicarišką modelį

D. Gedvilas siūlo ne kurti naują sistemą, o pasiremti gerąja valstybių praktika, konkrečiai – Šveicarijos užsieniečių įdarbinimo modeliu.

„Ten yra asocijuotos struktūros, tokios kaip statybininkų, vežėjų, galbūt žemdirbių ar kitos asociacijos, kurios iki lapkričio 1 d. turi pareikšti savo nuomonę apklausoje, kokių specialistų reikės kiekvienai asocijuotai struktūrai kitais metais. Pavyzdžiui, lapkričio 1 dieną yra skelbiamos kvotos, kiek bus įleista į rinką specialistų, sudaromas sąrašas, yra profesijų klasifikatorius, pagal kurį matoma, kad statybininkų reikės, tarkime, 6000.

Darbo ištekliai yra planuojami, ir tada procedūra vyksta supaprastintai, atvažiuoja, pavyzdžiui, medicinos seserys, tinkuotojai, pateikia dokumentą, kad yra vienos ar kitos profesijos specialistai, turintys sveikatos ir gyvybės draudimo pažymėjimą ir dokumentą, ir įsirašo į sąrašą.

Tada įmonės, kurios pageidavo statybininko ar slaugos specialisto, pasiima sąrašą ir teikia pasiūlymus, už kokį atlygį sutinka tą darbininką priimti. Ir tas darbuotojas galiausia pasirenka pasiūlymą. Taigi procesas vyksta supaprastinta tvarka, baigiasi limitas, viskas, tarkime 12 tūkst. reikiamų darbuotojų yra surinkta – rinka užsidaro“, – siūlo jis.

Tuo metu „Linavos“ prezidentas pabrėžia, kad biurokratinės procedūros turėtų būti paprastesnės ne tik besidarbinantiems, bet ir jau dirbantiems Lietuvoje užsieniečiams.

„Įdarbinimo procesas toks sudėtingas dėl tų formalumų – dokumentų tvarkymo, pasirodymo Migracijos departamente ir t. t., per kurį visą tą laiką darbdavys turi suteikti darbo vietą, mokėti atlyginimą, arba tas žmogus turi savo lėšomis čia gyventi, o tai sudėtinga. Sudėtinga ir jau su dirbančiųjų dokumentų tvarkymu. Kai baigiasi darbo viza yra nustatytas laikotarpis, tiksli diena, kada darbuotojas turi atvažiuoti pasiimti leidimą laikinai gyventi, o dažniausiai tuo metu jis būna užsienyje, komandiruotėje. Mes turime suprasti, kiek kainuoja darbdaviui „nuimti“ tokį darbuotoją iš reiso ir pataikyti tiksliai į tą datą, kada jis turi atsiimti dokumentus.

Taigi mes siūlome, kad vizai pasibaigus, leidimas laikinai gyventi pradėtų galioti nuo kitos dienos, ir kad jį galėtų pasiimti darbdavys. Arba paskutinį mėnesį vizos galiojimo laikotarpiu darbuotojas galėtų nuvažiuoti į migracijos departamentą, kada jis grįžta iš reiso. Čia būtų kaip ir vizų sistemoje, viza pasibaigia – nuo kitos dienos galioja kita viza“, – pateikia pavyzdį.

Tvirtina, kad uždirba solidžias algas

Pašnekovai pripažino, kad bent transporto ir statybų sektoriuose daugiausia priimama dirbti būtent iš Ukrainos atvykusių darbininkų. Tą rodo ir Migracijos departamento duomenys. Fiksuojama, kad vien pernai į Lietuvą atvyko dirbti beveik dvigubai daugiau užsieniečių nei metais anksčiau, dauguma jų yra ukrainiečiai.

„2016 m. darbo pagrindais išduota 11 512 nacionalinių vizų, kai 2017 m. – 23 329 nacionalinės vizos. Dauguma vizų buvo išduotos Ukrainos piliečiams. Daugiausiai leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu buvo išduoti Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos, Indijos, Šri Lankos, Kinijos, Gruzijos ir Azerbaidžano piliečiams“, – informavo Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Janas Vidickas.

„Transporto sektoriuje dirba ir iš Baltarusijos, ir Rusijos, ir Moldovos, ir kitų šalių, dirba taip pat ir iš Filipinų, negalėčiau išskirti vien ukrainiečių“, – pripažino E. Mikėnas.

Darbdaviai tvirtina, kad Lietuvoje užsieniečiams iš trečiųjų šalių yra sudarytos puikios galimybės gerai užsidirbti, nors ir sklando legendos, kad jie čia uždirba daug mažiau nei lietuviai.

„Galiu labai atsakingai pareikšti, kad masiškai trūkstant vairuotojų-ekspeditorių, Lietuvos transporto įmonės moka lygiai tą patį atlyginimą kaip ir Lietuvos piliečiams. Savaime aišku, mes labiau norėtumėme, kad pas mus dirbtų Lietuvos piliečiai, deja, jų ruošiama mažai, tai sunki profesija. Todėl esant tokiam masiniam trūkumui, dar kartą noriu atsakingai pareikšti, kad mokami tie patys atlyginimai“, – kartojo E. Mikėnas.

Jo tikinimu, Ukrainos piliečiai be 2000 eurų mėnesio pajamų „į rankas“ į Lietuva dirbti net nevažiuoja.

„Mūsų vairuotojų-ekspeditorių pajamos siekia nuo 1500 iki 3000 eurų „į rankas“. Lyginant su kitų darbininkiškų profesijų, ar lyginant su tų pačių medikų, mokytojų algomis, manyčiau, kad tikrai nemažos pajamos. Filipinietis, ukrainietis gauna tiek pat kiek lietuvis, todėl drąsiai galiu sakyti, kad filipinietis gali gauti 2000 eurų pajamų. Dienos užmokestis yra nustatytas, pagal vyriausybės tvarką mūsų sektoriui yra nustatyti didesni koeficientai, yra komandiruotpinigiai, ir visa informacija yra žinoma, todėl čia atvažiavę užsieniečiai irgi prašo tokių pajamų“, – sako E. Mikėnas.

Tuo metu D. Gedvilas pripažino, kad situacijų būna įvairių ir dėl statybos rinkoje klestinčio nemažo šešėlio išties nemažai darbininkų iš trečiųjų šalių gali gauti nedaug, tačiau dirbdami legaliai jie tikrai gauna solidžias algas.

„Sunku pasakyti, kiek jie vidutiniškai gauna, bet vasaros metu ar rugsėjo mėnesį, kada statybininkai spaudžiami sutarčių ir nori jas įvykdyti iki šaltojo sezono pradžios, dažniausiai būna taip, kad virš 1000 eurų gauna „į rankas“, o jeigu dirba savaitgaliais – dar daugiau. Dirbantys prie renovacijos, kur yra „šlapi“ procesai, tiems žmonėms mokama ir 1500 eurų „į rankas“.

Darbas nėra lengvas, atlygis per pastaruosius metus tikrai pakilęs, todėl tokių, kurie sutiktų dirbti už 30 eurų „į rankas“ per dieną, aš nežinau, manau, kad jie gauna daugiau“, – atsakė paklaustas į girdėtus gandus, kad ukrainiečiai sutinka dirbti už 30 eurų per dieną.

Užsieniečių iš trečiųjų šalių algos maždaug 100 eurų mažesnės Nors darbdaviai tikina, kad užsieniečių atlyginimai prilygsta lietuvių algoms, „Sodros“ duomenys rodo ką kitą. Remiantis turimais duomenimis, užsieniečių atlyginimai yra apie 100 eurų mažesni.

„Mes turime suskaičiavę vidutinius atlyginimus pagal profesijų grupes. Ir jeigu kalbėtume apie tas populiaresnes profesijas tarp užsieniečių, pvz. vilkikų vairuotojus, tam tikrų statybinių profesijų atstovus, vidutinis darbo užmokestis skiriasi maždaug 100 eurų, t. y. užsieniečių yra mažesnis apie 100 eurų, kai kur 80 eurų, kai kur 110 eurų. Bet vis dėlto daryti apibendrinamosios išvados, kad tikrai užsieniečiai gauna mažesnius atlyginimus nei lietuviai negalima, nes mes negalėjome įvertinti, ar užsieniečiai dažniau nei lietuviai dirba tris, o ne keturias savaites – t. y. visą mėnesį. Mes matome tuos atlyginimus, kurie buvo išmokėti, o jeigu žmogus dirbo 3 savaites, kai lietuvis – 4, mėnesinis atlyginimas viso galbūt ir buvo toks pats, tiesiog užsieniečiui išmokėta mažesnė suma.

Antras dalykas, į ką neatsižvelgėme, bet tai daro didelę įtaką, kad tų užsieniečių skaičius yra daug mažesnis nei lietuvių. Sakykime, jei yra 7000 vilkikų vairuotojų užsieniečių ir 50 tūkst. lietuvių, tai vėlgi tarp tų lietuvių bus daug didesnė tiek darbo laiko, tiek atstumų ar dar kažko įvairovė, o tai gali turėti įtakos atlyginimams. Taigi nesakau, kad tai yra netiesa, kad mažesni atlyginimai, bet reikėtų detalesnės analizės, į ką „Sodra“ neatsižvelgė“, – atsargiai komentavo J. Varanauskienė.

Ji taip pat pasakojo atradusi daugiau įdomybių. Pavyzdžiui, kai kurių profesijų atstovų užsieniečių atlyginimai Lietuvoje netgi yra didesni nei lietuvių.

„Pavyzdžiui, virėjų. Šiuo atveju mes kalbame apie 40 užsieniečių virėjų, kurių vidutinis atlyginimas yra didesnis nei 16 tūkst. virėjų lietuvių. Bet svarbu, kad didžioji dalis tų 40 virėjų buvo įdarbinta Kauno darbdavių, o Lietuvos virėjus juk mes vertiname visus, ir Jurbarke esančius, ir Kaune ir pan.

Kita kategorija – aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurių mes Lietuvoje turime penkiaženklį skaičių, o užsieniečių apie 50. Pastarųjų vidutinis atlyginimas yra didesnis, ir tą nulėmė Klaipėdos darbdavio įdarbinti užsienio dėstytojai. Dar viena kategorija, kur išsiskyrė atlyginimai, tai profesijos kategorija statybininkai-montuotojai. Gali būti, kad darbdaviai vietoje nerado tokios kvalifikacijos darbuotojų tarp lietuvių, kurios jiems reikia, ir įdarbino užsieniečius. Dėl šitų išimčių ir sakau, kad nors vidutiniškai atlyginimai mažesni, vienareikšmiškai pasakyti kad taip yra, – negalima, reikia atsižvelgti į kitus veiksnius“, – sakė ji.

Sukūrė sąrašą

Janas Vidickas pažymėjo, kad įdarbinimo procedūros jau yra lengvinamos, pavyzdžiui, nuo 2018 m. sausio 3 dienos įsigaliojo Vizos išdavimo tvarkos aprašas, pagal kurį į Patvirtintų įmonių sąrašą gali būti įtrauktos įmonės jeigu jos tenkina visus apraše nustatytus privalomuosius kriterijus ir bent 4 iš papildomų kriterijų. Jei užsienietis pretenduos dirbti įmonėje, patekusioje į šį sąrašą, jis turės pateikti mažiau dokumentų, jam nereikės pateikti leidimo dirbti, darbo sutarties kopijos, pakankamų lėšų turėjimą patvirtinančių dokumentų, o šių užsieniečių prašymai dėl vizų bus nagrinėjami greičiau. Tarp privalomųjų kriterijų, kuriuos turi atitikti įmonės, norinčios patekti į šį sąrašą – įmonė neturi būti bankrutuojanti ar likviduojama, per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas neturėtų būti nustatęs rimto pagrindo manyti, kad ji yra fiktyvi.

Taip pat žiūrima, ar įmonė teikia metines pelno mokesčio, mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Papildomi kriterijai skamba taip: įmonė veiklą, kuria siekiama pelno, vykdo ne trumpiau kaip 3 metus, joje dirba daugiau nei 10 darbuotojų ir mokamas darbo užmokestis, sumokant privalomus mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Įmonės pajamos turi sudaryti ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų per metus ir t. t.

DELFI.lt


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!