Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

PINIGAI.CO.UK: visi kontraktoriai bus griežtai tikrinami (2)

2015 m. sausį baigėsi Jungtinės Karalystės Mokesčių inspekcijos  (angl. HM Revenue and Customs; HMRC) numatytas pusės metų laikotarpis, per kurį ofšorinėse kompanijose dirbantys ar dirbę asmenys privalėjo deklaruoti savo pajamas, gautas iki 2011 m. balandžio 5 d. ir sumokėti atitinkamus pajamų mokesčius bei delspinigius. Tiesa, HMRC ofšorinėse kompanijose dirbantiems ar dirbusiems asmenims suteikė paskutinį šansą deklaruoti savo pajamas – pajamų deklaravimo laikotarpis pratęstas iki šių metų birželio 30 dienos. 

© ANGLIJA.today nuotr. / „Pinigai.co.uk“ kompanijos logotipas
© ANGLIJA.today nuotr. / „Pinigai.co.uk“ kompanijos logotipas

Pagal galiojančią tvarką, HMRC gali tikrinti bet kokias mokesčių vengimo schemas atgaline data iki pat 1987 m., taigi, jei nors vieną dieną ar vienerius metus kontraktorius dirbo per ofšorines schemas, jam gali tekti susimokėti mokesčius ir numatytas baudas.

Pagrindinis privalumas naudojantis ofšorinių kompanijų schemomis – nuo 84 proc. ir 90 proc. uždarbio išsaugojimas, išvengiant nustatytų mokesčių mokėjimo.

Ofšorinių kompanijų atsiradimo pradžia

1979 m. Margareth Thatcher vyriausybė pradėjo kapitalo srautų dereguliaciją. Ši sistema buvo pagrįsta ne visai legalios ofšorinės ban­kininkystės principais. Jungtinės Karalystės premjerė Margareth Thatcher įgyvendino įstatymines pataisas, kuriomis buvo numatyta, jog pinigai, išsiųsti už Jungtinės Karalystės ribų (angliškas terminas „offshore“ pažodžiui reiškia „nuo krantų“) nebūtų apmokestinami. Jungtinės Karalystės pavyzdžiu vėliau pasekė ir kitos valstybės.

Vienas iš pirmųjų ofšorinių kompanijų naudą pastebėjo dabartinio Jungtinės Karalystės premjero David‘o Cameron‘o tėvas Ian‘as Cameron‘as, kuris sukūrė visą ofšorinių investicinių fondų tinklą, pradedant Panama, baigiant Šveicarija bei iš šių fondų užsidirbo kelis milijonus svarų. Dalį tėvo uždirbtų lėšų paveldėjo pats David‘as Cameron‘as.

Pasaulyje yra nemažai būdų, kaip sumažinti arba išvis atsikratyti mokesčių naštos. Tiesa, dauguma šių būdų yra nelegalūs. Apžvelkime keletą iš jų:

  • Kontraktoriaus paskolos schema (angl. contractor loan scheme). Statistiniais duomenimis, asmuo, naudojantis kontraktoriaus paskolos schemą, vidutiniškai nesumoka valstybei apie 11 000 svarų per metus. Šią schemą, kaip manoma, naudoja apie 1 proc. kontraktorių. Kontraktoriaus  paskolos schema darbo santykiai tarp darbuotojo ir jį samdančios kompanijos (darbdavio) yra apibrėžiami sutartimi. Darbuotojas gauna darbo užmokestį iš ofšorinės kompanijos, tačiau tai vadinama ne darbo užmokesčiu, o neapmokestinama paskola. Šią schemą HMRC laiko ypač piktybine. Jeigu naudojotės šia schema, jus pagavo ir jūs toliau bandote ginčytis su HMRC teisme, jūs rizikuojate ne tik sumokėti daugiau mokesčių, skirtą baudą,  bet ir padengti teismo išlaidas.
     
  • Darbuotojo pajamų fondas (angl. Employee Benefit trust; EBT). Kita schema, naudojama labai aukštas pajamas gaunančių darbuotojų (IT specialistų, futbolo žaidėjų ir panašiai) vadinama Darbuotojo pajamų fondu. Pagal šią schemą – EBT yra naudojama kaip tam tikras ofšorinis pinigų fondas, kai pajamos sumokamos ne darbuotojui, o tiesiai į ofšorinį fondą, iš kurio pinigai pervedami, kai tai labiausiai naudinga mokesčių mokėjimo atžvilgiu, pvz., išeinama į pensiją arba tampama kito valstybės (ne Jungtinės Karalystės) rezidentu. Šia schema naudotis gana patogu, nes kol pinigai iš fondo nepervedami, jokių mokestinių įsipareigojimų nėra.
     
  • „Skėtinės bendrovės“ (angl. umbrella companies). Nemažai lietuvių darbuotojų taip pat iš savo darbdavio yra sulaukę pasiūlymų, kad būtų sutaupyta mokesčių, dirbti per vadinamąsias „skėtines bendroves“, už kurių dažnai slepiasi tos pačios ofšorinės kompanijos. „Skėtinėmis bendrovėmis“ vadinamos bendrovės, kurios kontroliuoja arba organizuoja kitų bendrovių veiklą. Šios schemos veiklos principas panašus į aprašytą aukščiau kontraktoriaus paskolos schemą. Darbuotojas gauna pajamas į savo banko sąskaitą, tačiau jos niekur nedeklaruojamos, mokesčiai nuo jų nemokami. Dažnai tokie darbuotojai turi po kelias banko sąskaitas skirtinguose bankuose, tikintis, kad esant reikalui vienos saskaitos išrašai bus parodyti HMRC, kitos – nuslepiami. Deja, taip nėra – HMRC lengvai gali prieiti prie bet kurio asmens banko sąskaitos, bankai taip pat turi įsipareigojimą pranešti mokesčių inspekcijai apie spėjamą mokesčių slėpimą. Kitas šios pajamų gavimo schemos trūkumas yra tas, jog asmuo, netenka daugumos socialinių garantijų, nes jis nemoka mokesčių, o taip pat jam gali būti sunkiau įrodyti savo pajamas, kai reikia išsinuomoti ar pirkti būstą.


Taikomos sankcijos

Paaiškėjo, jog net tokios didelės kompanijos kaip „Apple“, „Google“, „Amazon“ ir „Starbucks“ naudojasi užsienyje esančiais „mokesčių rojais“ – teritorijomis, kur kompanijoms ir privatiems asmenims lengva atsidaryti banko sąskaitas bei išvengti didelių mokesčių mokėjimo. Šių metų kovo 19 d. Jungtinės Karalystės Parlamente pristatytame biudžete paskelbtos griežtesnės kovos su mokesčių slėpimu sankcijos.  Šiomis sankcijomis planuojama surinkti 560 milijonų svarų iki 2020 metų.

Jungtinės Karalystės vyriausybė griežtesnes sankcijas ketina taikyti ne tik įmonėms bei asmenims, kurie naudojasi šalimis su mažesnių mokesčių privalumais, bet ir kompanijas, kurios drąsina mokesčių vengiančius asmenis elgtis neteisėtai ar netgi padeda jiems. Pasak Jungtinės Karalystės Iždo vyriausiojo sekretoriaus D. Alexander‘io, šioms kompanijoms turi būti įvestos tokios pačios bausmės, kaip ir mokesčių vengiantiems asmenims. Savo pasiūlymus Iždo vyriausiasis sekretorius pateikė po neseniai kilusio HSBC banko skandalo, paaiškėjus, jog šis bankas pasipelnė iš prekiautojų ginklais, bendradarbiavo su trečiojo pasaulio šalių diktatorių buhalteriais, narkotikų pardavėjais, kitais tarptautiniais nusikaltėliais ir asmenimis, bandančiais nuslėpti mokesčius.

Sankcijų įgyvendinimas priklauso nuo to, kaip noriai užsienio valstybė dalijasi informacija dėl slepiamų mokesčių su HMRC. Kuo sunkiau gauti informaciją, tuo didesnė bauda yra taikoma. HMRC skirtos baudos dydis gali siekti 200 proc. nuo nuslėptų mokesčių sumos, o nusikaltusiems asmenims gali būti  pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ar net skirta laisvės atėmimo bausmė. Minimali bauda skiriama asmenims, savanoriškai pataisiusiems deklaracijas su gautomis pajamomis bei palūkanomis iš ofšorinės kompanijos ar banko sąskaitos, arba susisiekusiems su ofšorinę veiklą tiriančiomis tarnybomis (angl. disclosure facilities) bei pateikusiems būtinus duomenis.

Geranoriškai nebus galima pateikti duomenų, jeigu HMRC jau pradėjo tyrimą. Šiuo atveju nusikaltusiam asmeniui gresia:

  • Mokestinių aferų (angl. tax affairs) tyrimas;
  • Didesnė nei minimali bauda;
  • Nuslėptų mokesčių mokėjimas atgaline data iki 20 metų;
  • Mokesčių mokėjimo vengiančio asmens vardo paviešinimas;
  • Baudžiamoji atsakomybė ar laisvės atėmimas.

Nuo 2017 m., įsigaliojus Bendram informacijos teikimo standartui (angl. Common Reporting Standard; CRS), Jungtinė Karalystė gaus visus finansinius duomenis iš trečiųjų šalių, todėl ofšorinę veiklą tiriančios tarnybos nustos veikti dar 2016 metais.

Sukčiaujantys asmenys privalės grąžinti gautas pašalpas

Ne vienas asmuo dirbantis per ofšorinę kompaniją deklaruoja pajamas, kaip laisvai samdomas darbuotojas, kurios jiems yra tinkamesnės šiuo gyvenimo etapu.  Manoma, jog pajamos gautos dirbant „mokesčių rojaus” teritorijoje registruotoje kompanijoje nėra deklaruojamos atitinkamoms įstaigoms, todėl Jungtinės Karalystės Mokesčių inspekcijai galima deklaruoti norimas pajamas. Dažniausiai pajamos (jeigu yra jos deklaruojamos) yra sumažinamos iki ribos, nuo kurios yra gaunamos atitinkamos pašalpos tokios, kaip Tax Credit‘ai bei būsto pašalpa (angl. Housing Benefit). Atsisakius savanoriškai pateikti tikslius duomenis bei tikslingai pateikus melagingą informaciją, po mokesčių patikrinimo grės ne tik baudos už mokesčių slėpimą, bet ir gautų pašalpų grąžinimas bei bus skiriamos baudos už sukčiavimą, siekiant pasipelnyti iš pašalpų sistemos.



Komentarai

Ponia Nora Ar jums reikia skubiai paskolą? Ar jums skolos? jums reikia skubiai paskolą finansuoti savo verslą ?, jums buvo atimta jūsų banke, nerimauti ne daugiau, mūsų paslaugos yra greitas, paprastas ir saugus paskolas dabar bet kokiomis aplinkybėmis. Skolintis iki 2,000 euro - 1,000.000 eurą Šiandien! Susisiekite su mumis ir paskolų informacijos šiuo adresu: noramildred.loan@hotmail.com

Pastaba: Jūs tikėtis preliminarų atsakymo ir finansavimo per 24 valandas

Linkėjimai.
Ponia Nora
Lukas Nu jo! Mano pazistamas penkis metus dirbo per ofsora, stalius buvo, uzdirbdavo 50,000 svaru per metus ir mokejo tik 4% taksu. Tai jei dabar paris ir lieps susimoketi 20%, liks ir be chatos, ir be bobos!


Finansai


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!