Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Paskutinis JK biudžeto projektas prieš  „Brexit“: mokesčių, pašalpų ir kiti pokyčiai, kuriuos verta žinoti

Spalio 29 d. Jungtinės Karalystės (JK) Iždo kancleris Philipas Hammondas pristatė paskutinį šalies biudžeto projektą prieš „Brexit“.

flickr.com (Images Money) nuotr. / Svarai
flickr.com (Images Money) nuotr. / Svarai

Ph. Hammondo teigimu, naujasis biudžeto projektas žymi artėjančią taupymo politikos pabaigą, tačiau kartu pabrėžė, jog prireiks naujo biudžeto projekto, jei JK ir Europos Sąjunga (ES) nesusitars dėl „Brexit“ sąlygų, be to, papildomų lėšų gali prireikti kelias pašalpas apjungiančio universalaus kredito reformų įgyvendinimui.

Skaitytojams pristatome biudžeto projekte numatytus pagrindinius mokestinius ir viešųjų išlaidų pokyčius.

Pajamų mokestis

  • Ph. Hammondo teigimu, šalies vyriausybė ketina laikytis savo pažadų rinkėjams ir padidinti neapmokestinamų metinių pajamų ribą nuo 11 850 iki 12 500 svarų, o didesnes pajamas gaunančių asmenų apmokestinimo ribą padidinti nuo 46 531 iki 50 000 svarų per metus.
  • Taip pat 4,9 proc. ketinama didinti minimalų darbo užmokestį nuo 7,83 iki 8,21 svaro per valandą.
  • Šiuos mokestinius pokyčius ketinama įgyvendinti nuo 2019 m. balandžio.

Verslas

  • Ph. Hammondo teigimu, šalies vyriausybė ketina baigti privačių finansų iniciatyvų (PFI) kontraktų pasirašinėjimo praktiką.
  • Smulkiajam verslui ketinama skirti 695 milijonus svarų siekiant sustiprinti profesinio mokymo (angl. apprenticeships) plėtrą, o smulkiojo verslo mokamų verslo mokesčių (angl. business rates) lengvatoms ketinama skirti 900 milijonų svarų.
  • Mažosioms kompanijoms ketinama perpus sumažinti profesinio mokymo rinkliavą (angl. contribution to the apprenticeship levy) nuo 10 proc. iki 5 proc.
  • Taip pat verslininkams taikomų lengvatų minimalų laikotarpį (angl. minimum qualifying period for entrepreneurs relief) ketinama pratęsti nuo 12 mėnesių iki 2 metų.
  • Nuo 2020 m. keisis savarankiškai dirbančių asmenų (angl. self-employment) apmokestinimo tvarka.
  • Šalies vyriausybė ketina skirti 675 milijonus svarų ir sukurti „pagrindinių gatvių ateities fondą“, kuriuo galės pasinaudoti savivaldybės, siekiančios atgaivinti verslą pagrindinėse miestų gatvėse (angl. high streets).
  • Per artimiausius dvejus metus verslo mokesčius (angl. business rates) kompanijoms, kurių vertė sieks iki 51 000 svarų, ketinama sumažinti trečdaliu. Teigiama, jog ši mokestinė lengvata palies 90 proc. parduotuvių, restoranų ir kavinių. Taip pat nuo verslo mokesčių bus atleisti visi viešieji tualetai.

Universalusis kreditas

JK Iždo kancleris paskelbė, jog ketina papildomai skirti 1 milijardą svarų universaliojo kredito visuotiniam įvedimui per artimiausių penkerių metų laikotarpį. Taip pat dirbančių, tačiau universalųjį kreditą gaunančių žmonių pajamų, kurioms esant nemažės gaunama pašalpa, slenkstį (angl. work allowance) ketinama padidinti 1 000 svarų per metus – šiam tikslui ketinama skirti 1,7 milijardo svarų per metus. Priminsime, jog kelias pašalpas (angl. Income Based Jobseeker’s Allowance; Housing Benefit; Working Tax Credit; Child Tax Credit; Income Related Employment and Support Allowance; Income Support) apjungiantis universalusis kreditas šalies visuomenėje yra vertinamas labai prieštaringai.

Šalies vyriausybė kritikuojama del pernelyg ilgo universalaus kredito pašalpų laukimo laikotarpio, galinčio siekti iki 6 savaičių ir daugiau bei su šiuo laukimu susijusių pasekmių – benamystės ir skurdo grėsmės. Taip pat įsigaliojus universalaus kredito sistemai, pašalpų sankcijos pradėtos taikyti kur kas griežčiau ir platesniam pašalpų gavėjų ratui nei anksčiau. JK Darbo ir pensijų ministrės Esther McVey duomenimis, dėl universalaus kredito įsigaliojimo dešimtys tūkstančių šalies šeimų gali prarasti iki 200 svarų per mėnesį.

Opozicinė Leiboristų partija pareiškė, jog ji balsuos prieš būsimą biudžetą, jei šalies vyriausybė nesutiks sustabdyti prieštaringai vertinamo universalaus kredito įvedimo ir neapsaugos dėl būsimų pašalpų pokyčių finansiškai nukentėsiančių žmonių.

Būstas ir žyminis mokestis

  • Visi pirmojo būsto pirkėjai, perkantys dalinės nuosavybės būstą (angl. shared equity homes/shared ownership), kurio vertė sieks iki 500 000 svarų, bus atleidžiami nuo žyminio mokesčio (angl. stamp duty).
  • JK vyriausybė ketina skirti papildomą 500 milijonų svarų finansavimą būsto infrastruktūros fondui, kurio vertė siekia 5,5 milijardo svarų ir kuris yra skirtas 650 000 būstų statybai.
  • Šalies vyriausybė ribos mokestines lengvatas būstams, kur būsto savininkas būstu dalinasi su nuomininku.
  • JK vyriausybė sudarys naujas partnerystes su Anglijos būsto asociacijomis siekiant pastatyti 13 000 būstų, o mažesnėms būstų statybos kompanijoms bus teikiamos iki milijardo svarų siekiančios finansinės garantijos.

Sveikatos apsauga (tik Anglijai)

  • Nacionalinei sveikatos tarnybai per artimiausius penkerius metus ketinama papildomai skirti 20,5 milijardo svarų, įskaitant 2 milijardais svarų per metus padidintą finansavimą Anglijos psichinės sveikatos apsaugos paslaugoms.
  • Anglijos savivaldybėms papildomai ketinama skirti 700 milijonų svarų pagyvenusių ir neįgalių žmonių slaugai.

Transportas ir infrastruktūra

  • JK vyriausybė numatė skirti 30 milijardų svarų Anglijos kelių plėtrai, įskaitant greitkelių ir kelių remonto darbus bei 30 proc. padidinti išlaidas infrastruktūrai.
  • JK oro uostuose ketinama leisti naudotis elektroniniais vartais (kurie šiuo metu yra rezervuoti europiečiams) JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Japonijos piliečiams.
  • Taip pat ketinama didinti oro keleivių mokestį pagal metinės infliacijos augimą.

Alkoholis, tabakas ir degalai

  • Alaus, sidro ir stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo mokesčiai bus įšaldyti, tačiau vyno akcizas bus skaičiuojamas pagal metinę infliaciją, todėl nuo kitų metų vasario butelis vyno brangs 8 pensais.
  • Tabako akcizo mokestis toliau bus didinamas pagal metinę infliaciją pridedant 2 procentus – 20 cigarečių pakelis brangs 33 pensais, 10 gramų cigarų pakelis brangs 17 pensų.
  • Degalų akcizas išliks įšaldytas devintus metus iš eilės.
  • Nuo 2019 m. iki 21 proc. padidės nuotolinių lošimų mokestis (angl. Remote Gaming Duty).

„Brexit“

Naujajame biudžete „Brexit“ pasiruošimui papildomai numatyta skirti 500 milijonų svarų, be jau numatytų 2,2 milijardo svarų ir 1,5 milijardo svarų, kurie buvo pažadėti pavasarį. Prireikus, pavyzdžiui, pasikeitus „Brexit“ aplinkybėms, minėtos sumos gali būti koreguojamos.

Ekonomikos plėtra ir skolinimasis

  • Pasak Ph. Hammondo, prognozuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2018 m. sudarys 1,3 proc., 2019 m. – 1,6 proc., 2020 m. – 1,4 proc., 2021 m. – 1,4 proc.. 2022 m. – 1,5 proc. ir 2023 m. – 1,6 proc.
  • Prognozuojamas vyriausybės skolinimasis 2018-2019 m. bus 11,6 milijardo svarų mažesnis nei prognozuota pavasarį. 2019-2020 m. ketinama skolintis 31,8 milijardo svarų, 2020-2021 m. – 26,7 milijardo svarų, 2021-2022 m. – 23,8 milijardo svarų, 2022-2023 m. – 20,8 milijardo svarų ir 2023-2024 m. – 19,8 milijardo svarų.
  • 2018-2019 m. valstybės skola sudarys 83,7 proc. BVP, tačiau prognozuojama, jog artimiausioje ateityje ji palaipsniui mažės ir 2023-2024 m. sieks 74,1 proc. BVP.
  • Ph. Hammondo teigimu, dėl konservatorių vyriausybės įgyvendintos taupymo politikos mažėjanti skola žymi šalies ekonomikos atsigavimą.

Gynyba

  • JK Iždo kancleris gynybai pažadėjo skirti papildomą 1 milijardo svarų finansavimą 2018-2019 m. siekiant sustiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus ir gynybos prieš povandenininius laivus pajėgumus.
  • Taip pat veteranų paramos fondui „Armed Forces Covenant Fund Trust“ ketinama paaukoti 10 milijonų svarų.
  • Kovos su terorizmu policijai papildomai bus skirta 160 milijonų svarų.

Švietimas

Šiais finansiniais metais mokyklų finansavimui ketinama papildomai skirti 400 milijonų svarų arba vidutiniškai po 10 000 svarų kiekvienai pradinei mokyklai ir po 50 000 svarų kiekvienai vidurinei mokyklai.

Skaitmeninių paslaugų mokestis

JK vyriausybė ketina pristatyti skaitmeninių paslaugų mokestį, kuriuo kasmetines biudžeto įplaukas ketinama padidinti 400 milijonais svarų. Skaitmenines paslaugas teikiančios didžiosios kompanijos privalės mokėti 2 proc. nuo iš JK vartotojų gautų pajamų. Tiesa, pasak Ph. Hammondo, skaitmeninių paslaugų mokestis bus taikomas specifinėms kompanijoms, o ne JK technologijų startuoliams. Šį mokestį ketinama taikyti kompanijoms, kurių pasaulinių pardavimų apyvarta sieks daugiau nei 500 milijonų svarų.

Plastiko mokestis ir aplinkosauga

  • Šalies vyriausybė ketina apmokestinti plastikinių pakuočių gamybą ir importą, jei šių pakuočių sudėtyje bus mažiau nei 30 proc. perdirbto plastiko. Dėl būsimo plastiko mokesčio įgyvendinimo detalių ir laikotarpio bus rengiamos konsultacijos.
  • Vienkartiniai plastikiniai puodeliai nebus apmokestinami, tačiau ši nuostata bet kada galės būti peržiūrėta, jei plastiko pramonėje nebus pakankamos pažangos.
  • Taip pat ketinama skirti 60 milijonų svarų medžių sodinimui Anglijoje ir 10 milijonų svarų apleistų sąvartynų tvarkymui.


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!