Skelbimai

Paliko vaiką be išmokų, nes jo tėtis – emigravo į Angliją (6)

Po skyrybų viena likusi Giedrė nebetiki teisingumu – jos sūnaus tėvas 8 metus nemoka priteistų alimentų, o Vaikų išlaikymo fondas neskiria „net tų varganų 57 eurų per mėnesį“, kuriuos pagaliau siūloma indeksuoti susiejant su minimalia alga.

pexels.com (Cimabue) nuotr./ Paliko vaiką be išmokų, nes jo tėtis – emigravo į Angliją
pexels.com (Cimabue) nuotr./ Paliko vaiką be išmokų, nes jo tėtis – emigravo į Angliją

Giedrės santuoka nutrūko 2010 m. rudenį. Tėvas buvo įpareigotas sūnui mokėti 400 litų dydžio mėnesinį išlaikymą, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

„Alimentų negavau, tad 2013 m. rugsėjį rajono apylinkės teismo paprašiau išduoti Europos vykdomąjį raštą, kad galėčiau kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją. Konsultavausi su advokatais, ir tai buvo vienintelė išeitis, kurią jie man pasiūlė“, – pasakojo Giedrė.

Po poros mėnesių ji gavo pranešimą, kad fono administracija gavo dokumentus, išnagrinėjo prašymą ir viską išsiuntė į Jungtinę Karalystę, kur tuo metu gyveno vaiko tėvas. Fondas įsipareigojo per 60 dienų mamą informuoti apie rezultatus. „Tuo metu, kai buvo kreiptasi, skola siekė 4869 eurus“, – puikiai prisimena ji.

Dėl alimentų išieškojimo mama kreipės į antstolius, tačiau šie, Giedrės žodžiais, dokumentų nepriėmė, argumentuodami tuo, kad dirba tik tame rajone, o jei vaiko išlaikymu nesirūpinantis tėtis gyvena užsienio šalyje – ne.

8 metus negauna nei alimentų, nei išmokos

2014m. kovą mama gavo antrą pranešimą iš Vaikų išlaikymo fondo, kad jos prašymas perduotas Londono Compliance and Collection centrui ir, kai tik fondas gaus kokį nors pranešimą, nedelsiant informuos apie tai.

Dar po mėnesio gautame Vaikų išlaikymo fondo laiške Giedrė buvo informuota, kad minėta Jungtinės Karalystės institucija išsiuntė raštą sūnaus tėčiui, primindama pareigą teikti išlaikymą savo vaikui. Kai mokėjimai bus gauti iš skolininko, jie neva bus persiųsti Jungtinės Karalystės centrinei institucijai.

„Žinoma, į Vaikų išlaikymo fondą vis skambindavau, domėjausi apie situaciją ir visada sulaukdavau atsakymo, kad, kai turės žinių, mane informuos. Tačiau informacija „eina“ iki šiol. Kažkur, kažkam...“, – liūdnai juokavo 8 metus nei sūnui priteistų alimentų, nei Vaikų išlaikymo fondo išmokų negaunanti mama.

Pastudijavusi LR baudžiamojo kodekso 164str. (vengimas išlaikyti vaiką) 2015-ųjų pavasarį Giedrė kreipėsi į rajono apylinkės teismą dėl vengimo išlaikyti sūnų. Buvo pradėtas tyrimas.

Gyventi Londone – brangu

„Aš, kaip mama, tyrėjams pateikiau, jei taip galima pasakyti, viską nuo „a“ iki „ž“, su visomis mūsų gyvenimo smulkmenomis: visų metų finansines išklotines, tiek mano, tiek sūnaus charakteristikas, dokumentus apie vaiko ugdymą, popamokinę veiklą ir t. t. Tačiau tyrėjai ir prokurorui užteko vos du kartus telefonu pasikalbėti su vaiko tėčiu, kuris įtikino, kad svetur jis dar neatsistojo ant kojų ir nesusikūrė gerovės, mat gyvena labai brangiam mieste, labai brangiai kainuoja nuoma ir dar jam reikia mokėti už kažkokius koledžo mokslus, bei mašinos draudimą, kuris Londone yra brangus. Žodžiu, prokuroras nusprendė, kad vaiko tėvas šiuo metu negali skirti priteisto išlaikymo vaikui, o aš, mama, Lietuvoje dirbanti per kelis darbus, mokanti visus mokesčius, kuo puikiausiai galiu gyventi taip, kaip gyvenu, taigi, byla buvo nutraukta“, – sakė moteris.

Giedrė nebeieško teisybės, nes nesitiki jos rasti, tačiau taip ir nesuprato, kodėl jos sūnui Vaikų išlaikymo fonas nors tų 57eurų nemoka, kurie kartą per mėnesį iš valstybės biudžeto skiriami vietoje alimentų nemokančių tėvų, o paskui iš jų išieškomi.

„Man svarbiausia, kad sūnus auga laimingas ir aprūpintas, kiek leidžia mano jėgos. Jis visų šių dalykų nežino. Galbūt kažkada, kai bus suaugęs, jam papasakosiu, parodysiu institucijų dokumentus“, – sakė skaudžia patirtimi pasidalijusi mama, nes „tokius dalykus reikia viešinti“.

ANGLIJA.today nuotr./ Paliko vaiką be išmokų, nes jo tėtis – emigravo į Angliją

Ne viena tokia byla

Kitą dieną po pokalbio, Giedrė dar kartą susisiekė su Vaikų išlaikymo fondu, kurio atstovė pakartojo, kad ji negali pretenduoti į išmoką vaikui (57eurus) nes reikalingas antstolio raštas, kad negauna alimentų.

„Antstolio rašto pristatyti fondui negalime, – pakartojo mama, – nes antstolis neapsiima, nes tėvas yra užsienyje ir tai nėra jo jurisdikcijoje. Kaip fondo darbuotoja pareiškė, jie žino šiuos dalykus dėl dokumentų, yra ne viena tokia byla, bet niekuo negali padėti“, – nusivylusi mama.

Kaip suprato Giedrė, tokių atvejų tik daugėja, nes išvykimas į užsienį ir bėgimas nuo atsakomybės „gana būdingas daliai tėčių, kurie po skyrybų išvyksta iš Lietuvos“.

Vaikų išlaikymo fondas: įstatymas turi spragų

Ar kliūtis gauti Vaikų išlaikymo fondo išmoka vaikui, jei alimentų nemokantis tėvas gyvena užsienyje, kiek tokių atvejų yra ir ką konkrečiai daryti Giedrei, kad išlaikymo negaunantis jos sūnus galėtų naudotis šia teise, atsako Vaikų išlaikymo fondo administracijos Teisės ir skolų išieškojimo skyriaus vedėja Aušra Bulotienė.

-Išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo gali būti mokamos pareiškėjui pateikus visus dokumentus reikalingus išmokai gauti, kurių vienas svarbiausių yra antstolio pažyma. Be šios pažymos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo negali būti mokamos.

Antstolio pažyma reikalinga kaip įrodymas, kuris patvirtinta, jog skolininkas teismo priteisto išlaikymo pareiškėjui nemoka ar moka tik dalį išlaikymo, todėl antstoliui neišdavus šios pažymos pareiškėjui, minėtos aplinkybės Fondo administracijai tampa nežinomos.

Tuo atveju, kai išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nėra mokamos, o skolininkas yra išvykęs į užsienio valstybę, pareiškėjai turi teisę kreiptis į Fondo administraciją dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje.

-Tačiau Giedrės atveju tai rezultatų nedavė. Ką dar būtų galima padaryti, kad nenukentėtų be tėvų išlaikymo liekantys vaikai?

-Fondo administracija sutinka, jog dabar galiojantis įstatymas turi spragų, kadangi jis buvo priimtas 2006 m. Tuo metu nebuvo priimti nei Reglamentas, nei Hagos konvencija, palengvinantys išieškojimą iš skolininkų esančių užsienio valstybėse.

Antstoliui atsisakius išduoti nustatytos formos pažymą, Fondo administracija gali pasiūlyti pareiškėjui pabandyti kreiptis į kitą antstolį, nes praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai vienas antstolis nepriima vykdyti vykdomosios bylos ir neišduota nustatytos formos pažymos, o kitas antstolis priima vykdyti vykdomąją bylą ir išduoda nustatytą formos pažymą, su kuria pareiškėjas gali kreiptis į Fondo administraciją.

-Giedrės istorija - išskirtinė, ar tokių atvejų fondo praktikoje pasitaiko dažnai?

-Giedrės atvejis nėra išskirtinis, sulaukiama panašių skambučių bei užklausų raštu, tačiau Fondo administracija vykdydama funkcijas vadovaujasi įstatymu, o įstatymas įtvirtina, kad išmokos gali būti skiriamos pareiškėjui pateikus antstolio išduotą nustatytos formos pažymą. Šiuo metu galiojantis įstatymas, deja, jokių išimčių nenumato.

-Kiek asmenų dėl panašių priežasčių negauna išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo?

-Fondo administracija neveda statistikos dėl atvejų kai pareiškėjai negauna išmoku iš Vaikų išlaikymo fondo skolininkui išvykus į užsienio valstybę. 2017 m. birželio 1 d. duomenimis, pagal Hagos konvenciją (dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo) yra gauta 47 prašymai, iš jų 13 pareiškėjai išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo yra mokamos, kadangi antstolis vykdo vykdomąją bylą ir yra išdavęs pareiškėjui nustatytos formas pažymą, kurią pareiškėjas yra pateikęs Fondo administracijai.

Pagal Reglamentą yra gauta 879 prašymai, iš jų 121 pareiškėjai išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo yra mokamos, kadangi antstolis vykdo vykdomąją bylą ir yra išdavęs pareiškėjui nustatytos formas pažymą, kurią pareiškėjas yra pateikęs Fondo administracijai.

Įstatymo pataisas pateikęs parlamentaras M. Majauskas: tai nepateisinama

Šią savaitę Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisas registravusiam Seimo nariui Mykolui Majauskui toks biurokratinis požiūris nesuprantamas ir nepateisinamas. „Nepilnos šeimos susiduria su įvairiais sunkumais ir milžiniškais išbandymais. Tad valstybės tarnautojų pareiga ne atsirašinėti, o padaryti viską, jog pagalba vienišoms šeimoms būtų greita ir visapusiška“, - akcentavo jis.

Pasak parlamentaro, vaikai - ne tik tėvų nuosavybė, bet ir didžiausias mūsų visų turtas:

„Deja, Lietuvoje šiuo metu net pusė vienišų šeimų su vaikais patiria skurdo riziką. Tai lėmė kelios priežastys. Didelė dalis tėvų vengia išlaikyti savo vaikus, tuo tarpu valstybės parama - apgailėtinai maža ir neatitinka minimalaus pragyvenimo lygio pagal jokius standartus. Ši situacija turi keistis. Tėvams vengiantiems išlaikyti savo vaikus turi būti apribotos viešosios paslaugos, pvz., laikinai atimti vairuotojo pažymėjimai ar apribotos registrų centro teikiamos paslaugos. Pačių skolų išieškojimas artimiausiu metu turėtų būti perduotas „Sodrai“, kuri turi patirties, svertų ir adekvačių resursų tuo užsiimti. Taip pat svarbu peržiūrėti ir valstybės teikiamą paramą nepilnoms šeimoms“, - sakė M. Majauskas.

Vaikų išlaikymo fondo mokama išmoka alimentų negaunantiems vaikams nesikeitė jau daugiau kaip dešimt metų ir šiuo metu siekia vos 57 eurus. Parlamentaro įsitikinimu, ši suma turėtų būti dvigubai didesnė ir susieta su minimaliu pragyvenimo lygiu, taip jog automatiškai keistųsi. Tuo tarpu valstybės tarnautojams turi būti pasiųsta aiški žinia - jų pareiga suteikti visą įmanomą pagalbą vienišai šeimai, jei ji jos kreipiasi.

Pritarė siūlymui riboti viešąsias paslaugas alimentų nemokantiems tėvams

Gegužės 30 dieną parlamentarai pritarė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama dvigubinti išmokas priteisto tėvų išlaikymo negaunantiems vaikams. Tai ne galutinis sprendimas, klausimas bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisas registravę konservatoriai M. Majauskas ir Ingrida Šimonytė siūlo ne tik didinti paramą alimentų negaunančioms šeimoms, susieti išmokas su minimaliu pragyvenimo lygiu, bet ir riboti viešąsias paslaugas tėvams, kurie neišlaiko savo vaikų.

Kaip sakė vienas iš pataisų iniciatorių M. Majauskas, antradienį priimtas Seimo sprendimas - pirmas, bet labai svarbus žingsnis, siekiant padėti vienišiems ar išsiskyrusiems tėvams, kurie vieni augina vaikus.

Lietuva pasižymi itin aukštais skyrybų rodikliais ir dideliu skaičiumi tėvų, kurie vengia mokėti už savo vaikų išlaikymą. Šiuo metu valstybė papildomai išlaiko net 23 000 vaikų, kuriuos vengia ar nesugeba išlaikyti vienas iš tėvų.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje registruotos 8879 ištuokos, be vieno iš tėvų augti liko 6692 vaikai iki 17 metų amžiaus.



Komentarai



Finansai


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!