Pajamų nelygybė Lietuvoje rėžia akį: šimtai tūkstančių žmonių priversti išgyventi už apgailėtiną sumą

Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo didžiausias nuo pat šalies įstojimo į ES. Skurdo rizikos riba siekė 307 eur, o beveik ketvirtadalis lietuvių gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

DELFI (Domantas Pipas) nuotr. / Skurdas
DELFI (Domantas Pipas) nuotr. / Skurdas

Į tokius prastus rodiklius sureagavo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ji paragino imtis konkrečių veiksmų problemai spręsti. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad priemonių jau imtasi, tačiau rezultatai esą pasimatys tik po metų ar kelerių.

Žemiau absoliutaus skurdo ribos – beveik 400 tūkst. lietuvių

2017 metais 22,9 proc. šalies gyventojų pajamos nesiekė 307 eur per mėnesį. Tai reiškia, kad Lietuva yra viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungoje pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius. Tokius duomenis skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. 2017 m., lyginant su 2016 m., skurdo rizikos lygis padidėjo 1 proc. ir pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas.

Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, kad nuo 2017 metų Lietuvoje atsirado naujas rodiklis – absoliutaus skurdo riba. Ji 2017 m. buvo 238 eur.

„Šis lygis pagerėjo, bet tai dvi visiškai skirtingos metodikos, jų negalima painioti“, – sako A. Adomavičienė.

2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių – 53 proc., tarp senatvės pensininkų – 16,2 proc. Kaip rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme DELFI, būtent šis rodiklis rodo, kiek žmonių šalyje neturi pakankamai pajamų net minimaliems poreikiams patenkinti.

„Šis rodiklis parodo gyventojų dalį, kurių pajamos nesiekia minimaliems vartojimo poreikiams patenkinti reikalingo dydžio. Tai reiškia, kad ši dalis gyventojų stokoja pajamų išgyvenimui“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Rodo pajamų nelygybę Tuo tarpu šiuo metu aptariamas skurdo rizikos lygis, rašoma ministerijos atsakyme, yra patikimas rodiklis, tačiau esą labiau atspindi pajamų nelygybę.

„Statistikos departamentas ilgą laiką skaičiavo ir tebeskaičiuoja skurdo rizikos lygį pagal skurdo rizikos ribą, kuri auga priklausomai nuo darbo užmokesčio augimo šalyje. Tai reiškia, kad dalies gyventojų pajamoms augant dideliu greičiu, kartu auga ir skurdo rizikos riba – žemiau jos atsidūrę gyventojai laikomi patiriantys skurdo riziką.Tai gana patikimas rodiklis, bet jis labiau liudija pajamų nelygybę – tai yra vienų žmonių pajamos auga greitai ir po daug, kitų – po truputį arba visai neauga“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje, sako A. Adomavičienė, augo.

„Bendraudami su žmonėmis, pastebėjome, kad situacija negerėja, problemos kaupiasi. Jei nėra teikiama tinkama pagalba, priemonės žmogui, ta situacija gilėja. Jeigu nepavyksta išsimokėti skolų vienais, kitais metais – skolos auga. Matome, kad yra daug nematomų žmonių, užmirštų, jais mažai kas rūpinasi“, – teigia ekspertė.

Pasiteiravus, ką gali sau leisti žmogus, kurio pajamos tėra 307 eur, A. Adomavičienė teigia, kad toks žmogus gyvena neoriai.

„Jis turi apgalvoti kiekvieną savo žingsnį. Dalyvavimas socialiniame gyvenime tampa labai apribotas ir sunkus. Žmonės dažnai yra neviltyje, nežino, kaip spręsti iškilusias problemas. Nebūtinai žmonės gali ką nors patys pakeisti ir padaryti. O pagalbos jie nesulaukia. Tai varo į neviltį. Tyrimai rodo, kad žmogui kuris metus ir daugiau yra skurdo situacijoje, blogėja fizinė ir psichologinė sveikata“, – sako A. Adomavičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikinimu, priemonių jau imtasi pakankamai ir jos orientuotos į labiausiai pažeidžiamas grupes, tačiau jų veiksmingumas statistikoje esą atsispindės tik vėliau.

„Skurdo problema yra daugialypė ir sudėtinga, nes skurdas nėra įveikiamas viena ar dviem priemonėmis. Bet visos priemonės, kurių imtasi nuo 2017 m. ar 2018 m., statistikoje bus matomos tik 2019 m. ir 2020 m.“, – rašoma ministerijos atsakyme.

D. Grybauskaitė paragino imtis konkrečių veiksmų Pasirodžius duomenims, kad skurdo rizikos rodikliai šalyje šoktelėjo į iki šiol nematytas aukštumas, sureagavo ir šalies prezidentė D. Grybauskaitė. Ji teigė, kad tokie rodikliai šalyje nėra patenkinami ir problema turi būti sprendžiama imantis konkrečių veiksmų.

„Mūsų šaliai tai nėra geras rodiklis, tai vienas blogesnių Europoje. Dėl skurdo ir atskirties mažinimo taip pat yra ir valstybės atsakomybės. Per pensijų indeksavimą, atlyginimų didinimą tą skirtumą mažintume, ir tai būtina daryti, ir tą daro visos valstybės. Bet visiškai tai išgyvendinti yra labai sunku, kaip ir daugelyje valstybių (...), todėl nevyriausybininkų pastangos kartu su valstybės pastangomis yra būtinos“, – teigė šalies vadovė.

Kaip teigia ekonomistas, Vilniaus universiteto doktorantas J. Mundeikis, skurdas paliečia įvairias grupes.

„Tiek bedarbius, tiek pensininkus, tiek vienišus žmones, ypač vienišus žmones auginančius vaikus arba daugiavaikes šeimas. Yra ir regioninis aspektas. Regionuose skurdas didesnis nei didžiuosiuose miestuose. Matome, kad skurdas yra įvairialypis“, – pažeidžiamiausias socialines grupes įvardija jis.

Statistika rodo, kad 2017 m. skurdo rizikos lygis labiausiai pakilo tarp pensininkų. Jų, anot A. Adomavičienės, net 36 proc. gyvena žemiau skurdo ribos. Išaugo ir vieno suaugusio, auginančio vaikus, skurdas. O daugiavaikių šeimų skurdas padidėjo net 12 proc . Skurdo rizikos lygis augo ir vienišiems asmenims – pastaraisiais metais šis padidėjo 5 proc.

„Ko gero didžiausia problema ta, kad pas mus nėra bendro globalaus matymo, kas tas skurdas ir kaip su juo reikia kovoti. Neužtenka vien kažkokios nedidelės priemonės pakeitimo, ar kažkokios išmokos padidinimo, kad suvaldytume šią situaciją. Skurdas atsiranda dėl to, kad vaikai užauga skurdžiose šeimose, jie neturi prieigos prie mokslo, korepetitorių. Jie galbūt anksčiau baigia mokykla ar ją meta, neįstoja į universitetą. Tas skurdo ratas lieka uždaras. Visas viešasis sektorius, tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sritys turi keistis“, – situaciją komentuoja J. Mundeikis.

Anot jo, pokyčiai vyksta, bet nėra sukurtos bendros strategijos skurdui mažinti.

„Jie daromi lyg su skalpeliu – kažkur kažkas pataisoma, bet nėra bendro matymo. Nėra supratimo, kad skurdo pavyktų išvengti, jei turėtume geresnę mokesčių sistemą. Mūsų mokesčių perskirstymas yra labai žemas: mokesčių sistemos efektyvumas, kaip ji mažina pajamų nelygybę. Esame ganėtinai žemoje pozicijoje, lyginant su visa Europos Sąjunga“, – sako J. Mundeikis.

Labiausiai skurdą patiriančios grupės, remiantis duomenimis, yra vaikai (25,7 proc.), neįgalieji (35,1 proc.), senatvės pensininkai (36,7 proc.), vieni gyvenantys asmenys (47,9 proc.) bei bedarbiai (61,5 proc)

J. Mundeikis pripažįsta, kad bedarbių situacija Lietuvoje šiek tiek pagerėjo.

„Pagerėjo galimybė gauti išmokas. Turime ir pensijų indeksavimą, tai labai gerai. Nekritikuosiu to indeksavimo. Gerai, kad jis bent padarytas“, – sako ekonomistas.

Žada, kad didės ir vaiko pinigai, ir pensijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad daugiavaikių šeimų ir šeimų, kuriose vaiką augina tik vienas suaugęs asmuo, gyvenimo kokybę pavyks pagerinti mokant vaiko pinigus. 2018 m. vienam vaikui skiriama išmoka siekia 30 eurų, o nepasiturinčios bei gausios šeimos dar gali gauti ir priedą, kurio dydis priklausomai nuo vaiko amžiaus yra 15,2 arba 28,5 eurų.

„Nuo 2019 m. vaiko pinigai didinami iki 50 Eur (plius priedas nepasiturinčioms ir gausioms šeimoms – 20 Eur)“, – rašoma ministerijos atsakyme. Tuo tarpu pensininkų padėtį esą turėtų pagerinti senatvės pensijų indeksavimas.

„Senatvės pensijos pradėtos indeksuoti priklausomai nuo darbo užmokesčio fondo pokyčių. Darbo užmokesčio fondui augant – auga ir senatvės pensijos. 2018 m. senatvės pensijos vidutiniškai augo apie 7 proc. 2019 m. planuojamas vidutinis augimas – 7,63 proc.“, – prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kaip rašoma pateiktame atsakyme, nuo 2019 m. lietuviai, kurių senatvės pensijos mažesnės nei 233 eurai, t.y., žemiau absoliutaus skurdo ribos, „gaus apie 20 eurų priemokas iš valstybės biudžeto“.

„2018 m. įsigaliojo pakeitimai, pagal kuriuos valstybės remiamos pajamos išaugo nuo 102 iki 122 Eur. Nuo šio dydžio priklauso piniginė socialinė parama gyventojams. Šis dydis nebuvo didintas nuo krizės laikų. Nuo 2018 m. įtvirtinti pakeitimai, kurie leidžia 15-35 proc. darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties) ir vaiko pinigų neįskaičiuoti į vidutines šeimos pajamas, jei šeima prašo piniginės socialinės paramos ar kompensacijų. Tai viena iš ekspertų siūlytų priemonių, kuri sudaro geresnes sąlygas piniginę socialinę paramą gaunantiems žmonėms kartu ir dirbti“, – skurdo mažinimo priemonės vardijamos ministerijos atsakyme.

Mano, kad vaiko pinigai bėdos neišspręs

Kalbėdama apie daugiavaikes šeimas, A. Adomavičienė sako, kad tarsi šeimos galva ir uždirba pakankamai pinigų, tačiau situacija visai kitokia.

„Yra daug vaikų, mama dar negali dirbti, nes augina mažus vaikus. Pajamas padaliname ir gaunasi mažos pajamos kiekvienam šeimos nariui. Vaiko pinigai kažkiek sprendžia šią problemą, bet tikrai nepakankamai. Reikia tikėtis, kad situacija pagerės“, – viliasi A. Adomavičienė.

Kalbėdama apie vaikų skurdą, specialistė akcentuoja švietimo sistemos svarbą.

„Yra didžiulis atotrūkis tarp mokyklų kokybės. Vienos yra labai geros, o kitos – turi daug jungtinių klasių. Mokiniai negauna net elementarių bazinių žinių. Dažnai jie negauna socialinių įgūdžių. Jei šeima yra silpnesnė, gyvena skurde, tėvai kovoja su sunkia situacija, vaikai irgi atitrūksta, jiems gali būti žymiai sunkiau mokytis. Niekas to nekompensuoja. Dienos centrai padeda daug, bet jų nėra visur, jų stinga. Švietimo sistema tų spragų nepadengia. Jeigu tų vaikų neišeina ištraukti iš skurdo, tai jiems užaugusiems sunku iš to išbristi. Tai įmanoma, bet labai sunku. O jeigu jis neturi gero išsilavinimo, jam bus sunkiau“, – pabrėžia A. Adomavičienė.

Anot ekspertės, reikia visiškai elementarių paslaugų, kaip, pavyzdžiui, tarpininko tarp įsiskolinusio žmogaus ir antstolio. „Yra ir globos klausimas. Jei šeimoje yra neįgalus asmuo, tai kitas šeimos narys negali išeiti dirbti ir užsidirbti savo pensijai. Jis turi būti namuose. Tokių situacijų yra ne viena“, – sako A. Adomavičienė.

DELFI.lt


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!