Naujas Lietuvos valdžios taikinys: bedarbio pašalpos bus apmokestintos

Bedarbių pašalpos yra pajamos. Todėl jos bus apmokestintos, žada šalies valdžia, ką tik tą patį padariusi su ligos, tėvystės ir motinystės išmokomis. Joms jau taikomas gyventojų pajamų mokestis. Ekspertai sako, kad tokiu atveju išmokos turėtų būti didinamos.

15min.lt (Valdo Kopūsto) nuotr. / Darbo birža
15min.lt (Valdo Kopūsto) nuotr. / Darbo birža

Nedarbo išmokas gaunantys gyventojai netrukus bus priversti susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Tai pasiūliusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) remiasi socialinio modelio kūrėjų rekomendacijomis. Mokslininkai bedarbių išmokas prilygina algai. Tas pats laukia daugumos išmokų, pervedamų per „Sodrą“. Motinystės, tėvystės ir ligos išmokos jau yra apmokestintos.

Pašalpa kaip alga

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę be didesnių ginčų pritarė tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms.

SADM Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė priminė, kad dalis socialinių išmokų, kurios yra prilygintos darbinėms pajamoms, jau dabar yra apmokestinamos. Tai ligos ir motinystės bei tėvystės išmokos.

Tačiau mokėti GPM vis dar nereikia netekto darbingumo, senatvės, našlystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų pašalpų gavėjams.

„Socialinį modelį kūrę mokslininkai pasiūlė suvienodinti valstybinio socialinio draudimo išmokų apmokestinimą, nes nedarbo išmokos savo prigimtimi prilygsta darbo užmokesčiui“, – pasiūlymą įvesti GPM prievolę bedarbiams15min argumentavo E.Radišauskienė.

Be to, ji pridūrė, kad pritarus minėtam pasiūlymui visa išmokų sistema taptų aiškesnė, vienodesnė ir su mažiau išimčių.

„Efektyviau ir skaidriau yra pereiti prie lengvatų taikymo pagal pajamų dydį, pavyzdžiui, pakeliant neapmokestinamąjį pajamų dydį mažesnes pajamas turintiems“, – aiškino SADM atstovė.

Tinginystės neskatina

Ministerijos pasiūlymui apmokestinti bedarbių išmokas pritarė ir ekonomistas bei socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. Tiesa, tam jis pritaria su viena išlyga.

„Reikia turėti galvoje, kad jeigu jos bus apmokestinamos, tai turėtų būti ir padidintos. Šis mokestis neturėtų sumažinti į rankas gaunamų išmokų dydžio“, – pabrėžė R.Lazutka.

Ekonomistas sutinka su nuostata, kad išmokos bedarbiui yra jo pajamos, algos pakaitalas.

„Dėl to logiška, kad jas reikia apmokestinti“, – kalbėjo R.Lazutka.

Paprašytas pakomentuoti viešojoje erdvėje kartais pasigirstančius pasakymus, jog bedarbio pašalpos neva skatina žmonių tinginystę, ekonomistas priminė, kad apie tai galima būtų kalbėti tik tokiu atveju, jei išmokos nedarbo atveju Lietuvoje būtų mokamos neribotą laiką ir būtų didesnės.

R.Lazutka priminė, kad šiuo metu nedarbo išmokos tikrai nėra didelės ir daugiausiai gali siekti tik 75 proc. gauto darbo užmokesčio dydžio. 

Ateityje pašalpas gaus ir trumpiau dirbę?

Be pasiūlymo GPM apmokestinti bedarbių pašalpas, SADM pateikė ir dar keletą pasiūlymų, susijusių su šiomis išmokomis.

Dabar bedarbio pašalpa, priklausomai nuo išdirbto stažo, gaunama nuo 6 iki 9 mėnesių, o siūloma, kad ateityje išmoka būtų mokama ne ilgiau kaip 9 mėnesius.

Be to, gali būti, jog ateityje į bedarbio pašalpą galės pretenduoti ir trumpiau išdirbę žmonės – pakaktų, kad per pastaruosius dvejus metus asmuo būtų dirbęs bent metus laiko. Šiuo metu nedarbo išmoka priklauso tik per pastaruosius trejus metus 18 mėnesių (pusantrų metų) dirbusiems žmonėms.

Ministerija taip pat siūlo, kad bedarbio pašalpa negalėtų viršyti 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. 

15min.lt


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!