Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Mokesčiai: kiek sumoka JK gyventojai ir kas jų laukia ateityje?

Prieš pat pirmalaikius Jungtinės Karalystės (JK) Parlamento rinkimus, įvyksiančius šių metų gruodžio 12 d., politinės partijos suintensyvino debatus mokesčių tema, kuri yra viena iš pagrindinių partijų darbotvarkėse, nes mokesčiais grindžiama visa vyriausybės veikla ir išlaidos.

flickr.com (Images Money) nuotr. / Svarai
flickr.com (Images Money) nuotr. / Svarai

Mokesčius galima prilyginti valstybinės valdžios gyvybinei jėgai, todėl verta pasidomėti iš kokių mokesčių formuojamas JK biudžetas, kiek mokesčių sumoka britai ir kaip britiška mokesčių sistema skiriasi nuo kitų šalių.

Ekspertų teigimu, šiuo metu JK vyriausybės surenkama mokesčių suma (mokestinės pajamos kaip nacionalinių pajamų dalis) yra viena didžiausių per pastaruosius 70 metų ir sudaro beveik trečdalį visų nacionalinių pajamų.

Dauguma JK gyventojų žino tik apie pajamų mokestį (angl. income tax) ir socialinio draudimo įmokas (angl. National Insurance contributions), kurios sudaro pusę visų šalyje surenkamų mokesčių sumos.

Kokio dydžio mokesčiai taikomi gyventojų pajamoms, priklauso nuo uždirbamų pajamų dydžio – daugiau uždirbantys asmenys moka daugiau. Pavyzdžiui, 28 000 svarų per metus uždirbantis asmuo sumokės beveik 6 000 svarų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, o šio asmens darbdavys sumokės dar beveik 3 000 svarų už savo darbuotojo socialinį draudimą. Kitaip tariant, 28 000 svarų per metus uždirbantis asmuo valstybei iš viso sumoka 28 proc. (pajamų, socialinio draudimo ir darbdavio) mokesčių ir 50 proc., jei darbuotojas uždirba 340 000 svarų per metus (10 kartų daugiau nei vidutinis atlyginimas).

Mokesčių surinkimas JK ir kitose šalyse

Pagal surenkamų mokesčių apimtį JK yra kažkur per vidurį tarp kitų Vakarų Europos šalių.

JK mokesčių sistema palanki vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Pavyzdžiui, 28 000 svarų atlyginimą per metus uždirbantis asmuo Belgijoje vidutiniškai sumokėtų 49 proc. mokesčių, Prancūzijoje – 48 proc., Italijoje ir Vokietijoje – 47 proc., Ispanijoje – 40 proc., Danijoje – 38 proc., JK – 28 proc. Ekspertų teigimu, jei JK importuotų prancūzišką mokesčių sistemą, vidutines pajamas gaunančių asmenų sumokama mokesčių suma beveik padvigubėtų (nuo 28 iki 48 proc.).

Kita vertus, dideles pajamas, pavyzdžiui 344 000 svarų per metus, gaunantys asmenys JK vidutiniškai sumoka 51 proc. mokesčių, Belgijoje – 67 proc., Prancūzijoje – 59 proc., Danijoje – 54 proc., Italijoje – 50 proc., Vokietijoje – 47 proc., Ispanijoje – 44 proc.

Pabrėžtina, kad kitos Vakarų Europos valstybės, surenkančios daugiau mokesčių, tai daro didindamos pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas.

Palyginimui, vidutines pajamas gaunantys JK gyventojai sumoka mažiau mokesčių nei kitų Vakarų Europos šalių gyventojai, tačiau dideles pajamas gaunantys gyventojai moka panašaus dydžio mokesčius visose Vakarų Europos valstybėse. Jei JK nuspręstų surinkti daugiau mokesčių ir papildomai apmokestinti vidutines ir dideles pajamas gaunančius gyventojus, didžiausią mokesčių naštą pajustų vidutines pajamas gaunantys gyventojai, nes jiems mokesčiai padidėtų daugiausiai.

Kitas pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, pridėtinės vertės mokestis (VAT), JK yra 20 proc. ir panašaus dydžio kaip kitose Europos šalyse. Pajamų mokestis, socialinio draudimo mokestis ir VAT visose išsivysčiusiose valstybėse sudaro apie 70 proc. vyriausybinių pajamų iš mokesčių.

Tiesa, JK ekonomikoje yra nemažai sričių, kur VAT mokestis netaikomas arba taikomas labai sumažintas, įskaitant maisto prekes ar vaikiškus drabužius. VAT „nuolaidos“ JK vyriausybei kasmet kainuoja apie 57 milijardus svarų. Įdomu tai, jog iš VAT lengvatų, skirtų padėti mažiausiai uždirbantiems asmenims, daugiausiai pelnosi turtingiausi namų ūkiai, kurie daugiausiai išleidžia pinigų.

Šiuo metu JK vis labiau stiprėja ekspertų siūlymai daugiau prekių be jokių išlygų ar lengvatų taikyti 20 proc. dydžio VAT ir taip finansuoti pašalpas arba pajamų mokesčio lengvatas mažiau uždirbantiems asmenims.

NHS

Jau dabar sutariama, kad dėl senstančios visuomenės mokesčių našta JK gyventojams neišvengiamai didės, jei toliau bus norima išlaikyti Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) paslaugų ir socialinės slaugos kokybę bei mastą.

Artėjant pirmalaikiams šalies Parlamento rinkimams, Jungtinės Karalystės (JK) Leiboristų partija pažadėjo Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS) papildomai skirti 26 milijardų svarų finansavimą, kuris būtų įmanomas papildomai apmokestinus turtingiausius šalies gyventojus.

„YouGov“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų britų mielai sutiktų su mokesčių didinimu, jei iš mokesčių gautos lėšos būtų skiriamos NHS finansavimui.

53 proc. apklaustųjų palaikytų bazinio pajamų mokesčio didinimą nuo 20 iki 21 proc. siekiant padidinti NHS finansavimą, o šiam tikslui nepritartų mažiau nei trečdalis (31 proc. apklaustųjų). Įdomu, jog panašus apklaustųjų santykis buvo ir 2018 m. birželį, o tai reiškia, jog sveikatos apsaugos finansavimo klausimu JK gyventojų nuomonė nesikeičia.

Už mokesčių didinimą siekiant sustiprinti NHS finansavimą pasisakytų 66 proc. Leiboristų partijos rinkėjų, 62 proc. Liberalų demokratų partijos rinkėjų, 51 proc. „Brexit“ partijos šalininkų ir 50 proc. valdančiosios Konservatorių partijos rėmėjų.

Tiesa, dar daugiau apklaustųjų norėtų, jog NHS finansavimas būtų didinamas per socialinio draudimo įmokų (angl. National Insurance; NI) didinimą nuo 12 iki 13 proc. – šį sprendimą palaikytų 63 proc. apklaustųjų, 64-65 proc. Konservatorių partijos ir „Brexit“ partijos rinkėjų, 73-74 proc. Liberalų demokratų partijos ir Leiboristų partijos šalininkų. Šiam sprendimui nepritartų tik 20 proc. apklaustųjų.

Kita vertus, ekspertai pabrėžė, jog NI įmokų didinimas vietoje pajamų mokesčio didinimo gali smogti mažiausiai uždirbantiems asmenims, nes net minimalias pajamas gaunantys asmenys moka NI, o pajamų mokestis netaikomas pirmiesiems uždirbtiems 12 500 svarų per metus. Be to, turtingesni pensininkai turi mokėti pajamų mokestį, tačiau neturi mokėti NI, todėl NHS finansavimui palankesnis būtų pajamų mokesčio, o ne NI didinimas.

Tik 35 proc. apklaustų britų palaikytų dabartinį NHS finansavimo lygį kartu nekeičiant pajamų mokesčio ar NI įmokų dydžio. 38 proc. nepritaria esamai situacijai, o 28 proc. – neturi nuomonės.

Turtingiausi JK gyventojai sumoka mažiau mokesčių nei valytojos

Šių metų lapkričio pradžioje Fiskalinių studijų institutas (IFS) paskelbė, jog daugiau nei 9 000 turtingiausių Jungtinės Karalystės (JK) gyventojų pasinaudojo įstatymų spragomis ir sumokėjo tik 5,1 milijardo svarų kapitalo prieaugio mokesčio nuo 33,7 milijardo svarų pajamų.

Kitaip tariant, turtingiausi JK gyventojai vidutiniškai sumokėjo 14,8 proc. dydžio mokestį arba mažiau nei 20 proc. siekiančio bazinio pajamų mokesčio, taikomo asmenims, uždirbantiems nuo 12 501 iki 50 000 svarų per metus.

Fiskalinių studijų instituto (IFS) ekonomistų teigimu, turtingiausi JK gyventojai vietoje didesnių pajamų deklaravimo ir didesnių mokesčių sumokėjimo dažnai įsteigia kompanijas ir partnerystes bei vietoje pajamų mokesčio moka mažesnį kapitalo prieaugio mokestį (angl. capital gains tax; CGT).

Kompanijų savininkai gali pasinaudoti verslininko lengvata (angl. entrepreneurs’ relief), pagal kurią jie sumoka tik 10 proc. CGT, kai parduoda visą ar dalį kompanijos, nors standartinis CGT dydis yra 20 proc. Palyginimui, nuo 50 001 iki 150 000 svarų uždirbantys asmenys moka 40 proc. pajamų mokesčio.

2017-2018 m. daugiau nei 9 000 turtingiausių JK gyventojų pasinaudojo mokesčių lengvatomis ir kiekvienas atgavo po daugiau nei milijoną svarų arba 62 proc. nuo sumokėto CGT.

JK vyriausybė raginama peržiūrėti mokesčių tvarką, kai vertybinių popierių fondo vadovas sumoka mažiau mokesčių nei jam dirbanti valytoja. Naujausių apklausų duomenimis, didžioji dalis visuomenės palaiko idėją, jog kapitalo prieaugio mokesčio dydis būtų prilygintas atitinkamo dydžio pajamų mokesčiui.

JK Mokesčių inspekcija (HMRC) paskelbė, jog asmenys, laikantys savo investicijas ofšoriniuose fonduose, gali sulaukti iki 200 proc. baudų nuo bet kokio pelno, gauto iš šių investicijų, jei ofšoriniai interesai nebuvo tinkamai deklaruoti.

Būsimi mokesčiai: konservatorių ir leiboristų vizijos

Konservatoriai. Jei laimėtų pirmalaikius JK Parlamento rinkimus, įvyksiančius šių metų gruodžio 12 d., Kosnervatorių partija artimiausių penkerių metų laikotarpiu žada nedidinti pajamų mokesčio, socialinio draudimo mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (VAT).

Premjeras Borisas Johnsonas anksčiau žadėjo, jog, jei laimės rinkimus, jis sumažins mokesčius daugiau nei 50 000 svarų per metus uždirbantiems žmonėms, o 40 proc. pajamų mokestis būtų taikomas tik nuo 80 000 svarų per metus uždirbantiems žmonėms. Dabar konservatorių lyderio retorika kiek sušvelnėjo – B. Johnsonas teigė neatsisakantis mokesčių mažinimo politikos, tačiau mokesčių mažinimas bus pirmiausiai taikomas žmonėms, kuriems labiausiai to reikia.

Be to, konservatoriai žada pakelti socialinio draudimo įmokų (angl. National Insurance contributions) kartelę nuo 8 626 iki 9 500 svarų 2020-2021 m. Kitaip tariant, socialinio draudimo įmokos būtų pradedamos mokėti nuo didesnės metinių pajamų sumos, o tai, pasak konservatorių, 31 milijonų mokesčių mokėtojų leistų sutaupyti po 100 svarų jau kitais metais.

Taip pat konservatoriai žada padidinti minimalų atlyginimą nuo 8,21 iki 10,50 svaro per valandą.

Verslo srityje Konservatorių partija atsisakė savo pažado mažinti pelno mokestį (angl. ccorporation tax), kuris liktų galioti toks, koks yra dabar (19 proc.). Kita vertus, konservatoriai žada ketiuris kitus mokesčius: verslo mokestį (angl. business rate), tyrimų ir plėtros mokestį (angl. R&D tax), statybų mokestį (angl. construction tax) ir darbdavio socialinio draudimo įmokų dydį (angl. employers’ national insurance contributions).

Nekilnojamojo turto srityje konservatoriai ketina papildomai 3 proc. didinti žyminį mokestį (angl. stamp duty) Anglijoje nekilnojamąjį turtą (NT) perkančioms užsienio kompanijoms ir užsieniečiams, kurie nuolat negyvena JK. Kitaip tariant, užsieniečiai už Anglijoje perkamą NT mokėtų 3 proc. didesnį žyminį mokestį nei vietiniai gyventojai. Konservatorių partijos teigimu, papildomas užsieniečių perkamo NT apmokestinimas leistų benamystės krizės sprendimui papildomai skirti 120 milijonų svarų bei atbaidytų prie benamystės krizės prisidedančius užsieniečius, kurie ketina išnuomoti nupirktus būstus išpūstomis kainomis arba nesinaudoja įsigytu NT ir namai lieka stovėti tušti. Vien Anglijoje kasmet nuperkama 70 000 NT objektų, o 2014-2016 m. net 13 proc. Londono būstų įsigijo užsieniečiai.

Konservatorių partijos rinkimų programoje teigiama, jog toliau bus išlaikomas „trigubos apsaugos“ (angl. triple lock) mechanizmas, leidžiantis kasmet augti valstybinėms pensijoms, ir kompensacijos už šildymą žiemos metu (angl. winter fuel payment).

Leiboristai. Jei laimėtų šalies Parlamento rinkimus, leiboristai žada naftos ir dujų kompanijoms įvesti nenumatytų pajamų mokestį (angl. windfall tax), kuris būtų skaičiuojamas remiantis šių kompanijų prisidėjimu prie klimato kaitos nuo 1996 m. ir leistų papildomai surinkti į šalies biudžetą 11 milijardų svarų.

Taip pat leiboristai papildomai apmokestintų asmenis, kurie per metus uždirba daugiau nei 80 000 svarų (pajamų mokestis būtų padidintas nuo 40 iki 45 proc.), o kompanijų pelno mokestis būtų padidintas nuo 19 iki 26 proc.

Be to, leiboristai patikino, jog pridėtinės vertės mokestis (VAT) nebus didinamas, o viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėtų 5 proc.

Leiboristai pažadėjo, jog pragyvenimo kaštus atitinkantis atlyginimas (angl. living wage) visiems vyresniems nei 15 m. darbuotojams būtų didinamas iki 10 svarų per valandą, o kapitalo prieaugio ir palūkanų mokesčiai būtų suderinti su skirtingais pajamų mokesčių dydžiais (angl. income tax rates).

Taip pat leiboristai panaikintų paveldėjimo mokesčio lengvatas, kurias pristatė buvęs Iždo kancleris George Osborne.

Leiboristų pažadai papildomai apmokestinti verslą leistų papildomai surinkti daugiau nei 80 milijardų svarų kasmet, tačiau tokius leiboristų planus itin kritikuoja įvairios verslo grupės, pasak kurių, didžiausią mokestinę naštą pajustų kompanijos, akcininkai ir jų darbuotojai.




Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!