Skelbimai

Mažai uždirbantys ir emigrantai turėtų pasidomėti: trečdaliui kaupiančių privačią lietuvišką pensiją įmokos nepriskaičiuojamos

Ne visi jau pasirašę sutartis ir dalyvaujantys pensijų kaupime yra aktyvūs fondų dalyviai. Taip pat ne visų dalyvaujančiųjų pajamos yra pakankamos anuitetui sukaupti. Nors šios problemos akcentuotos ne kartą, panašu, kad pensijų reforma situacijos iš esmės nepakeis.

pixabay.com nuotr. / Eurai
pixabay.com nuotr. / Eurai

„Sodros“ duomenimis, aktyvių pensijų kaupimo sutarčių arba dalyvių yra apie 1,3 mln. Iš jų stabiliai apie 30–33 proc. sudaro vadinamieji neaktyvūs asmenys, kuriems pensijų įmokos nepriskaičiuojamos.

„Taip gali būti dėl įvairių priežasčių. Šie gyventojai, gali būti išvykę, neturi draudžiamųjų pajamų, turi pajamų, nuo kurių pensijų kaupimo įmokos neskaičiuojamos (pavyzdžiui, gauna išmoką iš „Sodros“ (liga, motinystė, pensija ir t.t., dividendai, išmokos iš valstybės biudžeto). Šis kriterijus tinka ir į užsienį išvykusiems gyventojams“, – paaiškina „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Dar dalis dalyvaujančiųjų kaupime nėra laikomi neaktyviai dalyviais, tačiau jų situacija ne ką geresnė – pajamos yra per mažos, kad sukauptų anuitetą. Tikslių skaičių, kiek tokių asmenų yra, „Sodra“ pateikti negali, nes asmenų pajamos gali nuolat kisti.

„Per gyvenimą asmenų pajamos keičiasi, o įmokų į pensijų kaupimo fondus dydis priklauso nuo pajamų“, – sako jis.

Iš sistemos niekas neišmes

Nuo naujų metų įsigalioja pensijų reforma, tačiau iš ties šie dalyviai labai didelių pokyčių nepajaus. Nors jie ir neaktyvūs ar turi per mažas pajamas, jie sistemoje liks kaip likę.

„Jeigu gyventojas iki šiol kaupė, nepriklausomai nuo jo amžiaus ir pajamų, jis ir toliau dalyvauja 2 pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Atsisakyti dalyvauti jis galės tik aktyviai išreiškęs tokią valią – informuodamas pensijų kaupimo bendrovę apie įmokų sustabdymą arba kaupimo sutarties nutraukimą.

„Sodros“ senatvės pensija nuo 2019 metų nebepriklausys nuo to, ar žmogus kaups ar ne. Jis ir vienu ir kitu atveju gaus tokią pat senatvės pensiją, kurios dydis priklausys nuo žmogaus stažo ir darbo užmokesčio, nuo kurio sumokamos socialinio draudimo įmokos. Kaupimo bendrovėje sukaupta suma būtų priedas prie senatvės pensijos ir šis priedas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek žmogus sukaups per gyvenimą. Sukaupus mažiau – priedas mažesnis, o sukaupus daugiau – didesnis“, – komentuoja S. Jarmalis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė prideda, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus pensijų kaupimo pertvarkai jų situacijos iš esmės nepakeis – negaunant darbo pajamų Lietuvoje realiai kaupimas nevyks.

„Sodros“ pensijų sistemoje, ir pensijų kaupime žmonės įgyja teisių tuomet, kai dirba ir turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir socialinio draudimo, ir kaupiamosios įmokos. Jei žmogus nedirba arba yra emigravęs, jis neįgyja teisių ne tik pensijų kaupime, bet ir „Sodroje“, – prideda E. Samoškaitė.

Ji pateikia du pagrindinius galimus kaupimo scenarijus:

  • Formaliai kaupiantys 2+0+0, bet realiai neaktyvūs: jeigu per atsivėrusį „langą“ (iki 2019 m. birželio 30 d.) tokie dalyviai neatsisakys kaupimo, jų kaupimo sutartis bus tęsiama. Jeigu asmuo neturi darbo pajamų Lietuvoje, realiai kaupimas nevyks, tačiau jeigu tokios pajamos atsiras – asmuo kaups arba po 1,8 proc. nuo savo darbo užmokesčio (2019 m.), o vėliau įmoka didės ir 2023 m. pasieks 3 proc. nuo darbo užmokesčio.
  • Formaliai kaupiantys 2+2+2, bet realiai neaktyvūs: jeigu per atsivėrusį „langą“ (iki 2019 m. birželio 30 d.) tokie dalyviai neatsisakys kaupimo, jų kaupimo sutartis bus tęsiama. Jeigu asmuo neturi darbo pajamų Lietuvoje, realiai kaupimas nevyks, tačiau jeigu tokios pajamos atsiras – asmuo kaups po 3 proc. nuo darbo užmokesčio.

„Jeigu bet kuris asmuo sukaupia mažiau lėšų nei nustatyta suma įsigyti pensijų anuitetui, tuomet sukaupti pinigai išmokami arba periodinėmis išmokomis, arba vienkartine išmoka – šie pinigai yra paveldimi be išimčių“, – nurodo E. Samoškaitė.

Analitikas: išsprendžiama mažėjančios „Sodros“ pensijos problema

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas komentuoja, kad su iki šiol neaktyviais buvusiais pensijų sistemos dalyviais reikėtų padirbėti. Tai yra, kad žmonės būtų informuoti tinkamai kaip vyksta jų kaupimas. Pasak jo, pensijų reforma sprendžia tik vieną šių dalyvių problemą – gyventojų dalyvavimas II pakopos pensiniame fonde nebemažins „Sodros“ gaunamos pensijos.

„Šioje vietoje išsprendžiama problema, nes anksčiau tai mažindavo. Bet čia vėl filosofinis klausimas, nes jei ir ten nieko nekaupi ir čia nieko nekaupi, tai greičiausiai nelabai ką ir begausi iš tos „Sodros“. (...) Tokiems neaktyviems šiek tiek pagerėja situacija, turi kažkokias bazines pajamas vis tiek dėl to, kad yra lietuvaičiai“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Jo nuomone, didesnė problema yra ta, kad žmonės nuspręs čia ir dabar gauti daugiau pajamų, o ne pasilikti kaupime ateičiai.

„Tai iš vienos dalies jiems šiek tiek sprendžiasi problema, kad nemažėja „Sodrinė“ pensija, nes jie anksčiau pasirašė kaupimo sutartį, nesuprato ant ko pasirašė. Labiau matyčiau riziką, kad mažas pajamas gaunantis žmogus paprašys nuo jo nenuskaitinėti pinigų. Tai yra, jie pasitrauks iš automatinio įtraukimo sistemos. Yra tokia rizika yra, nes dėl mokestinių pakeitimų žmogus, kuris nedalyvauja sistemoje, gali keliasdešimt eurų prisidėti prie savo atlyginimo. Įsivaizduokime tam žmogui, kuris tikrai mažas pajamas gauna, tas keliasdešimt eurų gali pasirodyti daug svarbesni šiandien nei kažkokia pinigų suma ateityje.

Ir tada vėl toliau kursime visuomenės dalį, kuri bus visiškai priklausoma nuo biudžeto ir „Sodros“, atėjusiesiems į pensiją po dvidešimt ar dešimt, ar trisdešimt metų tie, kurie mažai uždirba ir nieko nekaupia, jie ateis pas valdžią paprašyti daugiau pinigų, neišvengiamai. Tai pensinį kaupimą pasirašė, jiems „Sodros“ išmokas apmažino ir patys nieko nekaupė, šitų problema išsisprendžia bet atsiranda vilionės, kad jis tikrai sąmoningai pasirinks didesnį pinigų kiekį dabar“, – DELFI kalbėjo M. Dubnikovas.

DELFI primena, kad automatiškai į II pensijų pakopą bus įtraukti tie gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvauja ir yra jaunesni nei 40 metų. Tačiau yra ir išimčių: šie gyventojai įtraukiami, jeigu jie sausio 2 dieną yra Lietuvos gyventojai, turi darbą ar vykdo bet kurią savarankišką veiklą. Žmogus, kuris sausio 2 dieną neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos ar yra emigravęs, į kaupimą nėra įtraukiamas.

Beje, į kaupimą taip pat įtraukiami tėvai, kuriems tuo metu yra suteiktos motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos. Į kaupimą taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie dalyvavimą kaupime sustabdė 2013 m. nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Visi šie iki šiol nekaupę ir įtraukti gyventojai mokėti įmokas nuo savo darbo užmokesčio į pensijų kaupimo fondus pradės nuo liepos 1 d. Viena iš penkių kaupimo bendrovių jiems bus parenkama atsitiktine tvarka (jeigu kaupimą sustabdė, lieka ta pati bendrovė). Jeigu šie gyventojai nori dalyvauti kaupime, jiems nieko daryti nereikia. Įmokos dydis bus 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio ir kasmet laipsniškai didės, kol pasieks 3 proc.

Į kaupimą įtraukti gyventojai gali atsisakyti dalyvauti kaupime. Jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir iki birželio 30 d. pateikę atitinkamą prašymą.

DELFI.lt


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!