Skelbimai

Lietuvos Seimas svarsto galimybę riboti būsto paskolų delspinigius

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

flickr.com (Evaldas Liutkus) nuotr. / Seni daugiabučiai
flickr.com (Evaldas Liutkus) nuotr. / Seni daugiabučiai

Seimo narys valstietis Stasys Jakeliūnas dar vasarį įregistravo įstatymo pataisas, apribojančias kredito davėjo teisę paskolą gaunančiam asmeniui taikyti netesybų mokestį.

Mažesni delspinigiai

„Šitas siūlymas susijęs su delspinigių taikymu ir skaičiavimu. Nes šiuo metu delspinigių palūkanų norma viršija 18 proc. metinių palūkanų. Jeigu kyla problemos, delspinigių skaičiavimai, padidina šeimos finansinę naštą ir sukuria neišsprendžiamas problemas“, – posėdyje kalbėjo S. Jakeliūnas.

Anot parlamentaro, šiuo metu taikomas netesybų skaičiavimas būsto paskolų atveju kelia grėsmę ne tik vartotojams, bet ir pačiai bankų sistemai bei didina finansų ir ekonominės krizės tikimybę. Pataisomis siūloma apriboti metinius delspinigius nuo 18 proc. iki 7,5 proc., taip pat juos skaičiuoti ne ilgiau nei 180 dienų. Be to, pataisomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nutraukus kredito sutartį, jokie mokėjimai už finansinių įsipareigojimų nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi.

Šiuo metu įstatymai reglamentuoja, kad pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos (iki 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną).

Piktnaudžiaus ir vartotojai...

Nors Lietuvos bankas pripažįsta, kad komerciniai bankai pagal dabar galiojančią tvarką galėjo piktnaudžiauti ir teisinis reguliavimas buvo reikalingas, centrinio banko atstovai pataisose įžvelgia ir grėsmių.

„Mes sistemingai siūlome žmonėms vėluoti. Bankai teigia, kad žmonės piktnaudžiauja paskolomis, nemoka įmokų. Tai su tokiomis palūkanomis jiems bus lengviau piktnaudžiauti, nes grėsmė nedidelė“ – posėdyje kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Jam antrino ir Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys, atkreipdamas dėmesį, kad delspinigiai skirti tam, kad kreditus paėmę gyventojai laikytųsi sutarties.

„Matome, kad šitie pakeitimai sukuria prielaidą, kad finansinė drausmė būtų šiek tiek liberaliai traktuojama ir nesilaikoma jos. Netesybos yra atgrasymo priemonė tam, kad vartotojai nepiktnaudžiautų ir nesukurtų prielaidos nesilaikyti sutarties. Tikrai keistai atrodo, kai nemokėti paskolos yra pigiau, nei pasiimti vartojimo kreditą. Todėl mes nelogiškumą įžvelgiame. Taip pat silpninama kredito davėjo pozicija, nes plečiama apimtis, kam draudžiama taikyti netesybas“, – kalbėjo A. Budrys.

... ir bankai

Anot T. Garbaravičiaus piktnaudžiauti pataisomis galės ir bankai. Esą po pataisų bankams bus naudinga nenutraukti sutarties su kreditą paėmusiu vartotoju, o laukti 180 dienų, kol jam galės skaičiuoti delspinigius.

„Kas vyksta po sutarties nutraukimo? Po nutraukimo skaičiuojamos paskolos palūkanos. Eis netesybos 180 dienų ir, jeigu žmogus ginčysis, dar bus procesinės palūkanos. Tai didžiulės sumos kaupsis. Bankai piktnaudžiavo ligi šiol. Galbūt bankui bus paskata, nes palūkanos 180 dienų, pinigai kaupsis. Siūlyčiau apsvarstyti variantą, kad darbas su žmogumi, su paskola turėtų vykti iki nutraukimo“, – siūlė T. Garbaravičius.

Dėl pataisų Seimas balsuos dar du kartus.

tv3.lt


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!