Skelbimai

Lietuvoje algų augimas išsisemia: nebe dviženkliai skaičiai, darbo rinkoje aktyvesni senjorai

Gyventojų pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį auga santūriau nei prieš metus. Šiemet vidutiniai atlyginimai buvo apie 8 proc. didesni nei prieš metus, ir tai 5 procentiniais punktais mažesnis augimas nei prieš metus. „Sodros“ duomenys rodo, kad penktadaliui gyventojų pajamos netgi sumažėjo, o dažniausiai augo mažos algos. Gera žinia – darbo rinkoje aktyvesni tampa senjorai.

pixabay.com nuotr. / Eurai
pixabay.com nuotr. / Eurai

Darbo pajamos nebeauga taip sparčiai – visą mėnesį dirbę asmenys pirmą ketvirtį vidutiniškai uždirbo 1202 eurus prieš mokesčius, tai yra 88 eurais, arba 8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginimui, prieš metus atlyginimų augimo tempas tuo pačiu metu siekė 13 procentų.

„Sodra“ prognozuoja, kad maždaug 8 procentų metinio atlyginimų augimo tempo reikėtų tikėtis ir ateityje.

„Matome šiek tiek sulėtėjusį augimo tempą, tačiau dėl to nerimauti nereikėtų. Pernai prie spartaus atlyginimo didėjimo prisidėjo įvestos socialinio draudimo įmokų grindys“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Zitikytė.

Dėl kasmet didinamo minimalaus mėnesinio atlyginimo didžiausią pokytį pajuto mažiausias pajamas gavę gyventojai. Apskritai kone pusei gyventojų atlyginimai per metus didėjo daugiau nei 10 procentų, 15 proc. gyventojų algos didėjo 5-10 proc. Maždaug penktadaliui algos nesikeitė, o kitam penktadaliui – algos mažėjo.

„Skirtumų ar tendencijų nematome, tas mažėjimas būna nulemtas individualių asmeninių priežasčių – gali keistis žmogaus darbo vieta, ar darbo valandos, tai susiję su asmeniniais žmonių pasikeitimais“, – vertina K.Zitikytė atvejus, kuomet algos mažėjo. Lietuvoje balandį buvo 10 proc. darbuotojų, kurių pajamos nesiekė minimalaus mėnesinio atlyginimo. Palyginimui, prieš metus tokių darbuotojų buvo 11 procentų, o 2017 m. balandį – 16 procentų. „Matome, jog įmokų grindys turėjo tikrai tvarius ir ilgalaikius rezultatus“, – sako „Sodros“ atstovė.

„Šiais metais reikšmingos įtakos pajamų augimui turėjo padidėjusi minimali mėnesinė alga, nes 60 proc. gyventojų, uždirbančių mažiau nei MMA, alga didėjo bent 10 proc. Bendrai ne mažesnį nei 10 proc. pajamų augimą galėjo pajusti beveik pusė visų dirbančiųjų“, – sako K.Zitikytė.

Pensijos augo sparčiau

„Sodra“ įvertino, kad senatvės pensijos šiemet augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. I ketvirtį vidutinė senatvės pensija siekė 344 eurus ir buvo 12 proc. didesnė nei prieš metus, o turintieji būtinąjį stažą gavo vidutines 363,5 eurų pensijas, 13 proc. didesnes nei prieš metus.

„Šį 12 procentų padidėjimą lėmė du veiksniai: pirmiausia tai pensijų indeksavimas, jis kilstelėjo pensijas 8 proc. Likęs 4 proc. padidėjimas nulemtas pensijų perskaičiavimo, kuris buvo vykdytas praėjusiais metais“, – paaiškino „Sodros“ ekspertė.

Į šį augimą dar neįskaičiuotos ir papildomos priemokos mažiausių pensijų gavėjams, kurios pradėtos mokėti nuo šių metų, tačiau vertinama, kad jų poveikis nebūtų didelis – iki papildomo 1 proc., arba 3 eurų, prie vidurkių.

„Kalbant apie priemokas reikėtų pasakyti, kad jų tikslas buvo padidinti pajams mažiausių priemokų gavėjams tuo atveju, jei žmogaus gaunama pensijų suma nesiekia 238 eurų“, – sako K.Zitikytė.

Šiemet įsigaliojo „Sodros“ lubos, tačiau yra tik 30 žmonių, kuriems pirmą ketvirtį šios lubos buvo pritaikytos ir socialinio draudimo įmokų virš jų mokėti nebereikėjo. Dažniausiai tai buvo vadovai.

Dirba daugiau senjorų

Pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų, vidutinis darbo užmokestis šiandien siekia apie 841 eurą. Dirba daugiau nei ketvirtadalis senjorų nuo 60 iki 70 metų. O jau vyresnių dirbančių pensininkų skaičius smarkiai krenta.

„Sodra“ vertina, kad vyresnio amžiaus gyventojų situacija darbo rinkoje pastaraisiais metais gerėja. Ilgiau darbo rinkoje išlieka tie pensininkai, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą – iš jų darbo rinkoje lieka apie 60 proc., nors vidutinė jų pensija šiai dienai viršija 400 eurų.

Kitokia situacija tų senjorų, kurie būtinojo stažo nesukaupė. Neturint būtinojo stažo vidutinė senatvės pensija yra kone perpus mažesnė ir nesiekia 200 eurų, tačiau iš tokių pensininkų dirba tik 10 proc.

„Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams. Ilgai dirbančių vadovų dalis sudaro 18 proc., kai nekvalifikuotų darbininkų ji netgi mažesnė – 17 proc. nors darbo rinkoje jų santykis visiškai kitoks“, – pastebi K. Zitikytė.

Šiuo metu dirbančių senatvės pensininkų dalis siekia apie 11 proc., ši dalis didėja nuo 2009 metų, kuomet dirbo 9 procentai pensininkų.

„Pastebimas toks dalykas, kad dažniau dirbti pasiryžta tie pensininkai, kurie jau būna įgiję didesnį stažą, kurie dirba už didesnes pajamas ir kurių pensija didesnė“, – sako „Sodros“ atstovė.

Anot jos, tarp dirbančių pensininkų beveik penktadalį sudaro vadovai, o taip pat trečdalį sudaro nekvalifikuoti darbuotojai.

„Darbo rinka atsiveria visiems nevienodai, o būtent aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, kurie geba tai padaryti“, – sako K.Zitikytė.

Ji vertina, aukštesnės kvalifikacijos ir didesnius darbo užmokesčius gaunantys žmonės išlieka rinkoje ilgiau.

„Savo problemomis mes nesame kažkuo labai unikalūs, gyvenimo trukmė ilgėja, ir daro poveikį darbo rinkai“, – aiškina „Sodros“ ekspertė.

Eisi išankstinės pensijos – gausi mažai

Dalis gyventojų, praradusių darbą ir pajamas likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, renkasi išankstinę pensiją.

„Sodros“ duomenimis, daugiau nei pusė išankstinės pensijos gavėjų metus iki prašymo mokėti išankstinę pensiją neturėjo draudžiamųjų pajamų. Kitų pajamos buvo labai mažos – vidutiniškai 450 eurų.

Dažniausiai išankstinės pensijos prašė nekvalifikuoti darbuotojai – valytojai, kiemsargiai ir kiti.

Svarbu žinoti, kad pasirinkus išankstinę pensiją, mėnesinis pensijos dydis mažėja po 0,4 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį. Vidutinė išankstinė pensija – 250 eurų ir yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija.

Tokių gyventojų, pasirenkančių gauti išankstinę pensiją, skaičius mažėja ir sudaro 1 proc. visų senjorų – ją gauna 6200 gyventojų. Palyginti, nuo piko, kuris buvo 2012 metais, išankstinės pensijos gavėjų skaičius sumažėjo perpus, „Sodra“ vertina, kad vyresnio amžiaus gyventojams šiandien darbo rinka yra atviresnė nei visą pastarąjį dešimtmetį.

Maksimaliai išankstinė senatvės pensija gali mažėti 24 procentais, ir tas sumažėjimas liktų visam laikui, kol bus mokama senatvės pensija, paaiškino K.Zitikytė. Ir priešingai, jei gyventojas nusprendžia pensiją atidėti, jo būsima senatvės pensija didėja 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Yra 1000 asmenų, kurie gavo atidėtas pensijas ir jų vidutinė pensija siekė 581 eurą, arba beveik 60 procentų didesnė, nei vidutinė pensija, kuri siekia 364 eurų.

„Senėjant visuomenei ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei darbo rinka turės prisitaikyti prie vyresnių dirbančiųjų, o vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra vienas iš būdų mažinti atskirtį. Tačiau reikia sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pritaikyti darbo vietas visoms amžiaus grupėms, plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir remti aktyvų ir sveiką senėjimą“, – sako K. Zitikytė.

15min.lt


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!