Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Lietuviai galėtų pamokyti visą Europą: kaip išleisti daugiau nei uždirbi ir dar susitaupyti

Kol Europos Komisija (EK) skelbia, kad šalies pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis yra kritinėje padėtyje, atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai – gabūs žmonės, ir pinigų sugeba išleisti daugiau, nei uždirba. Kaip taip gali būti? Ekonomistai sako, kad tam gali būti keletas priežasčių.

commons.wikimedia.org (Kiwiev) nuotr. / Eurai
commons.wikimedia.org (Kiwiev) nuotr. / Eurai

Lietuva – paradoksų šalis

2017 metų Eurostat duomenys rodo, kad tik dviejų šalių Europoje gyventojai pinigų išleidžia daugiau, nei uždirba – tai Lietuva ir Kipras. Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvos taupymo norma visoje Europoje yra priešpaskutinėje vietoje ir sudaro -1,48 proc. Paskutinę vietą užima Kipras, kurio taupymo norma yra -3,07 proc.

DELFI nuotr. / Eurostat duomenys

Kalbant apie Lietuvą, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškino, jog tai, kad lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba – tikrų tikriausias paradoksas.

„Čia toks paradoksas, nes mes skolinamės nelabai daug. Skolos dydis auga tokiu pačiu tempu, kaip bendrasis vidaus produktas (BVP)“, – aiškino ekonomistas.

Pasak jo, visgi Eurostat duomenis labiau būtų galima sieti su kitais dalykais.

„Kad lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba aš labiau siečiau su perlaidomis iš užsienio, Europos Sąjungos (ES) parama ir, galimai, šešėliu, dėl kurio dalis pajamų nepatenka į statistiką“, – priežastis vardino Ž. Mauricas.

Pagal pateiktus Eurostat duomenis matyti, kad daugiausia Europoje sutaupyti gali Liuksemburgo gyventojai. Šioje šalyje minimalus atlyginimas siekia 2 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių, o taupymo norma yra beveik 22 proc.

Taupo labiau nei skolinasi

Pasak Ž. Maurico, jei Lietuvoje lygintume padėtus indėlius ir pasiimtas paskolas, indėliai šalyje auga daug greičiau.

„Namų ūkių paskolos nuo BVP sudaro 23 proc., o tai nėra daug. Pas latvius šis procentas yra 21 proc., o Estijoje – 38 proc. ES vidurkis – apie 60 proc. Mes esame įsiskolinę triskart mažiau“, – sakė ekonomistas.

Jo nuomone, lietuviams šansų susitaupyti pinigų tikrai yra, todėl bendra statistika kelia abejonių.

„Eurostat skaičiuoja, kad pajamos yra uždirbtos vidaus ekonomikoje, gautos iš investicijų, tačiau šešėlis, perlaidos iš užsienio, ko gero, į tą statistiką nepatenka“, – sakė Ž.Mauricas.

Nepaisant to, kad lietuviai pinigų išleidžia daugiau, nei uždirba, 2018 metų rugpjūtį atliktas Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad beveik trys ketvirtadaliai lietuvių savo finansinę padėtį vertina teigiamai.

Gyvenimu labiausiai buvo patenkintos šeimos, patenkančios į vidutinio amžiaus, 30-49 m., gyventojų grupę.

Tiesa, tų, kuriems neužtenka pinigų net maistui, taip pat buvo. Taip teigė 5 proc. respondentų.

LB tyrimas parodė ir kaip lietuviai taupo pinigus. Beveik kas trečias apklaustasis sakė, kad per mėnesį sutaupo nuo 31 iki 150 Eur, o 25 proc. kas mėnesį sugeba atsidėti nuo 151 iki 300 Eur.

Statistiką iškraipo daug dalykų

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis antrino Ž.Mauricui ir sakė, kad tokius duomenis gali lemti daugybė priežasčių. „Viena priežastis, kad yra daugiau pasiskolinama negu sutaupoma, bet žiūrint į 2018 metų statistiką, taip nebuvo. Paskolų portfelis augo maždaug 7 proc., o indėlių – net 12 proc.

Vėlgi, išvadų daryti iš šių skaičių negalima, nes gali būti, kad taupo tie gyventojai, kurie gauna labai dideles pajamas, o skolinasi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Šiaip jau pagrindinė priežastis yra ta, kad prisideda neoficialios pajamos“, – sakė ekonomistas. Nerijus Mačiulis

Jo teigimu, prie priežasčių, lemiančių tokius duomenis, dar būtų galima pridėti ir tai, kad dalis gyventojų priedus prie atlyginimo gauna nelegaliai, dirba nelegaliai, o kai kurie gyventojai, tarkime, dirbantys pagal verslo liudijimą, gali deklaruoti ne visas savo pajamas.

„Daug šaltinių, kurie iškraipo oficialią pajamų statistiką. Taip pat gyventojų vartojimo išlaidas pamaitina emigrantų perlaidos“, – teigė N.Mačiulis.

DELFI.lt


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!