Lietuviai finansinio skandalo sūkuryje, arba kaip pavogti milijardą JAV dolerių (1)

Maždaug milijardas JAV dolerių – tokia suma, tarptautinių tyrėjų duomenimis, 2014 m. lapkritį buvo išpumpuota iš trijų neseniai žlugusių Moldovos bankų. O prie vienos didžiausių finansinių aferų šios šalies istorijoje galbūt prisidėjo ir lietuviai. Iš trijų Moldovos bankų dingęs milijardas dolerių sudarė trečdalį šalies biudžeto.

Shutterstock nuotr. / Pinigų sūkurys
Shutterstock nuotr. / Pinigų sūkurys

Trijų bankų – „Banca Sociala“, „Banca de Economii“ ir „Unibank“ – griūtis Moldovoje tapo tikru skandalu su veiksmo filmo elementais. Ten figūruoja ir politikų pavardės, ir gudrios finansinės schemos, ir rusiški pinigai, ir mįslingai dingstantys dokumentai, ir lietuvių pora, kuri įtariama dingusių pinigų pervedimu į kitas šalis.

Visa tai verta detektyvo darbo. O detektyvai savo darbo ir ėmėsi – Moldovos centrinis bankas pasamdė vieną garsiausių finansinių tyrimų kompanijų pasaulyje „Kroll“. Jos specialistai išnarstė visą trijų bankų aferos tinklą, prisikasdami iki latviškų bankų ir šioje istorijoje figūruojančių dviejų lietuvių.

Bendri vardikliai: Moldovos milijonierius ir latviškos sąskaitos

Neseniai paviešinta „Kroll“ ataskaita apie trijų bankų griūtį narsto didelę ir komplikuotą finansinių machinacijų schemą. Bankų griūties rezultatas – nacionalinė finansų krizė ir aštundalio šalies BVP dydžio skylės susiformavimas Moldovos finansų sistemoje. 

Šios schemos centre – Moldovos verslininkas, Rusijos popžvaigždės Žasmin vyras Ilanas Šoras. Su juo „Kroll“ sieja didžiąją dalį įmonių, kurioms trys bankai išdalijo ir nesusigrąžino paskolų už milijardą dolerių.

Vienas kelių bendrų vardiklių, kurių dėka „Kroll“ susiejo iš pirmo žvilgsnio menkai susijusius trijų bankų valdytojus ir klientus, – sąskaitos Latvijos bankuose. Pinigai į Moldovos finansų katilą ir iš jo labai dažnai keliavo per kelis latvių bankus. Tarp jų – dvejopą reputaciją turintį ABLV banką, kurio akcininkai, Olegas Filis ir Ernestas Bernis, įsivėlė į HSBC banko pinigų plovimo skandalą Šveicarijoje

Finansų detektyvais ne be pagrindo tituluojama kompanija konstatuoja, kad pasikartojančios „latviškos sąskaitos“ negalėjo būti tik sutapimas. Moldovos įstatymai numato, jog įsigyjant 5 proc. viršijančią banko akcijų dalį reikalingas centrinio šalies banko leidimas.

Šį reikalavimą įtariami aferistai apėjo paprastai. Štai „Unibank“ akcininkų struktūra, „Kroll“ ataskaitos duomenimis, pakeista akcijas įsigyjant 21 naujam akcininkui. Kiekvienas iš jų įgijo 5 proc. nesiekiančią banko akcijų dalį. Taip bankus nuo galimai nepatikimų investuotojų atėjimo saugantis mechanizmas buvo apeitas pasitelkus elementarią matematiką.

Tarp tokiu būdu „Unibank“ akcininkų sąraše atsidūrusių įmonių – ir Škotijoje registruota kompanija „Novland Ltd“. Britų registro duomenimis, vienintelis šios įmonės akcininkas – lietuvis Remigijus Mikalauskas. Ir tai tik viena iš ilgo sąrašo įmonių, kuriose figūruoja ši pavardė. Bet apie tai – truputį vėliau.

15min.lt nuotr. / Oficialaus Jungtinės Karalystės registro dokumento kopija

„Kroll“ nustatė, kad iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusios įmonės sietinos su Moldovos verslininku I. Šoru. Taip pat nustatyta, kad visi trys panašiais būdais užvaldyti bankai milžiniškas lėšas paskolino būtent su šiuo žmogumi siejamoms palyginti šviežiai įsteigtoms įmonėms. Visą šią struktūrą „Kroll“ pakrikštijo „Šoro grupe“.

„Neabejotina, kad šios įmonės sudaro vieningą grupę (Šoro grupės įmones), o Ilanas Šoras yra jų bendrasis vardiklis. Šiuo metu neaišku, ar jis veikė vienas, ar su kitais, kol kas nenustatytais asmenimis“, – rašoma Moldovą sudrebinusioje ataskaitoje. 

dic.academic.ru nuotr. / Moldovos milijonierius Ilanas Šoras laikomas kertine bankų aferos figūra

Keisti sandoriai su Rusijos bankais

Šioje istorijoje figūruoja ir su Kremliumi tiesiogiai siejamos Rusijos finansų įstaigos. Štai Rusijos vyriausybės valdomas bankas „Vnešekonombank“ (ataskaitoje vadinamas tiesiog VEB) pernai tapo stambiu „Banca de Economii“ akcininku su ketvirtadalio banko akcijų paketu. I. Šoras, kaip VEB atstovas, paskirtas banko valdybos nariu.

„Šoro ryšiai su VEB ir jo paskyrimo akcininko atstovu priežastys šiuo metu yra nežinomos“, – rašo „Kroll“.

Tyrėjai taip pat atrado įtartinus „Banca di Economii“ sandorius su dar viena Kremliui artima struktūra – „Gazprombank“. Nustatyta, kad per vos per kelias praėjusių metų lapkričio savaites „Banca di Economii“ indėlių vertė trijuose Rusijos bankuose – „Alef“, „Gazprombank“ ir „Interprombank“ – išaugo daugiau nei keturgubai: nuo 3,35 mlrd. Moldovos lėjų iki 13,96 milijardo. Skaičiuojant to meto euro ir lėjos kursu – nuo maždaug 177,5 mln. eurų iki daugiau nei 739 mln. eurų.

Gal ir nebūtų keista, jei ne įdomus sutapimas – „Kroll“ nustatė, kad tie patys Rusijos bankai tuo pačiu metu į Moldovos banką įnešė beveik identišką sumą – 13,95 mlrd. lėjų. Anot „Kroll“, taip greičiausiai imituotas didelis banko likvidumas, taip dirbtinai išpučiant jo skolinimo galimybes, o atsiradę pinigai panaudoti paskoloms, kurios išdalintos „Šoro grupės“ įmonėms.

O milijardai lėjų dingo labai greitai. „Kroll“ ataskaitoje rašoma, kad lapkričio 25 ir 26 dienomis „indėliai iš „Alef“, „Gazprombank“ ir „Interprombank“ sumažėjo iki nulio“. Lapkričio 28 d. šiuose bankuose nebeliko ir „Banca di Economii“ pinigų.

„Netikėta“ netektis: sudegė svarbiausi dokumentai

Visai šiai istorijai dar daugiau parako prideda keista aplinkybė. Prieš pat valstybės įsikišimą į „Banca di Economii“ mįslingai sudegė itin svarbūs dokumentai. Ir ne šio vieno, o visų trijų aferoje minimų bankų.

Prieš pat banko griūtį su „Šoro grupės“ paskolomis ir Rusijos bankais susijusius dokumentus, anot „Kroll“, – 12 maišų, buvo nutarta perkelti į archyvą. Tai patikėta įmonei „Klassica Force SRL“. Anot „Kroll“, banko personalas paliudijo, esą šią įmonę valdo I. Šoras.

Dokumentai sukrauti į įmonės furgoną, tačiau dėl vėlyvo meto, „Kroll“ duomenimis, vairuotojas esą pasiūlė transportavimą nukelti į kitą dieną, mašiną paliekant saugomame garaže. O per naktį, lyg tyčia, mašina buvo pavogta. Vėliau ji buvo surasta. Sudegusi, kaip ir joje buvę dokumentai.

Lietuviai suvaidino itin svarbų vaidmenį

Viename vargingiausių Škotijos sostinės Edinburgo rajonų esantis butas tapo tikrais vartais į finansinį rojų. Pilton'e, Royston Mains Street 18/2 adresu yra nedidelis butas visiškai neišvaizdžiame trijų aukštų name. Ir turbūt net nepagalvosite, kad per šį butą, anksčiau priklausiusį vietinei savivaldybei, plaukia milžiniški pinigai.  

Šiame bute virte verda ekonominis gyvenimas. Bent jau virtualiai. Čia veikia kompanija „Royston Business Consultancy Ltd“. Jungtinės Karalystės registro duomenimis, po 50 proc. įmonės akcijų valdo du lietuviai – 1963 m. gimęs R. Mikalauskas ir jo partnerė, 1978 m. gimusi Viktorija Žirnelytė. Edinburgo bute registruota 530 įmonių įvairiais juridiniais statusais. Šių įmonių valdyme dažnai figūruoja ir dviejų jau minėtų tautiečių pavardės. 

bbc.co.uk nuotr. / Namas Pilltone, kuriame veikia lietuvių kompanija

„Royston Business Consultancy Ltd“ verčiasi, paprastai tariant, įmonių kepimu. „Mes esame profesionalai, besispecializuojantys Jungtinės Karalystės įmonių registravime ir administravime. Turime ilgametę patirtį ir tiekiame visą spektrą korporatyvinių paslaugų“, – rašoma V. Žirnelytės profilyje socialiniame tinkle „LinkedIn“.

„Kroll“ identifikavo bent dvi su lietuviais susijusias Škotijos įmones, veikusias Moldovos bankų istorijoje. Pirmoji – jau minėta „Novland Ltd“ – tiesiogiai dalyvavo vieno iš bankų valdyme. Antroji, kur kas svarbesnė, pakrikštyta turbūt laimę nešti turinčiu vardu – „Fortuna United LP“. 

V. Žirnelytės buto kambaryje įkurtame biure visos spintos užpildytos dokumentų papkėmis, nuotraukomis ir papuošalais. Buhalterės diplomą įgijusi V. Žirnelytė 2004 m. persikraustė į Jungtinę Karalystę, kur pakeitė kelias darbovietes, kol įsteigė kompanijų štampavimo fabriką.

Pasak V. Žirnelytės, kartu su R. Mikalausku ji ne tik įsteigė „Fortuna United LP“, tačiau yra ir kitų dviejų kompanijų, susijusių su „Fortuna United“, ir įregistruotų Seišelių salose, direktoriais. Vienai iš šių kompanijų, „Brixton Ventures Ltd“, vadovauja R. Mikalauskas, kitai, „Trafford United Ltd“, – V. Žirnelytė.

Nei R. Mikalauskas, nei V. Žirnelytė nėra buvę Seišeliuose. Taip pat iš Seišelių niekada nebuvo išvežti antspaudai naudoti „Fortuna United“ kompanijos steigimui atitinkamose Jungtinės Karalystės institucijose. Pasak pačios V. Žirnelytės, šių antspaudų pavyzdžius galima rasti internete. 

bbc.co.uk nuotr. / Oficialaus Jungtinės Karalystės registrui pateikto dokumento kopija

Tyrėjų ataskaitoje nurodoma, jog 2014 m. lapkričio 26 d. Ukrainoje, Kachovkoje, įvyko neeilinis BS (taip „Kroll“ trumpina „Banca Sociala“ pavadinimą, – red. past.) akcininkų susirinkimas. Jo metu, kaip teigiama, patvirtintas BS paskolų, išduotų „Danmira SRL“, „Davema Com SRL“, „Caritas Group SRL“, „Contrade SRL“ ir „Voximar Com“ (tai įmonės iš „Šoro grupės“ sąrašo, – red. past.), perleidimas Jungtinėje Karalystėje registruotai „Fortuna United LP“, – rašoma „Kroll“ ataskaitoje.

Anot tyrėjų, prieš surengiant neeilinį akcininkų susirinkimą turėjo būti gautas Moldovos centrinio banko leidimas, bet jo nebuvo. Be to, „Kroll“ įtaria, kad šiais sprendimais bankas pažeidė ir daugiau reikalavimų. O galutinis rezultatas toks, kad „Šoro grupės“ įmonės keliolika milijardų lėjų skolingos jau nebe Moldovos bankui, o „Fortuna United LP“.

Ši įmonė, skirtingai nei „Novland Ltd“, britų registrui teikia tik ribotą informaciją apie savo savininkus. Tai leidžia įmonės juridinis statusas „limited partnership“.  

Seišeliuose registruotos kompanijos – itin kietas riešutas net labiausiai pasikausčiusiems finansų detektyvams. Šio mokesčių rojaus įmonių duomenys beveik neprieinami, ir daugelis pasaulio turtingųjų negaili didžiulių pinigų, kad už Seišelių kompanijų paslėptų savo turtus bei interesus. Taigi nieko nuostabaus, kad ir „Kroll“ detektyvai neaptiko tvirtų duomenų, patvirtinančių tikrųjų „Fortuna United LP“ savininkų tapatybę. 

15min.lt nuotr. / Moldovos bankų ryšiai su lietuviška kompanija Škotijoje

Moldovos prokurorai, atsisakė telefonu teikti bet kokią informaciją apie „Kroll“ ataskaitoje figūruojančius lietuvius. Centrine bankų aferos struktūra įvardijamas I.Šoras oficialiai įvardijamas įtariamuoju. Savo kaltę Moldovos verslininkas kategoriškai neigia. 

Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos tarnybų akiratyje R. Mikalauskas ir V. Žirnelytė kol kas nėra atsidūrę.

Jungtinė Karalystė – kompanijas steigiančių sukčių rojus?

Jungtinėje Karalystėje yra maždaug 2 600 kompanijų, teikiančių tokias pačias paslaugas kaip R. Mikalausko ir V. Žirnelytės kompanija. Be to, šalyje dar veikia teisinės ir buhalterinės kompanijos, kurios irgi siūlo panašias paslaugas.

Kaip žinoma, Jungtinėje Karalystėje įsteigti kompaniją yra žymiai paprasčiau nei daugumoje pasaulio šalių. Kai kurie kompanijų steigimo agentai siūlo įsteigti kompanijas per vieną valandą už 25 svarų mokestį. Tiesa, Jungtinės Karalystės pinigų plovimo prevencijos įstatymai įpareigoja visus kompanijų steigimo agentus tikrinti savo klientus, ar šie neužsiima neteisėta veikla bei žinoti naujaį įsteigtų kompanijų galutinius savininkus. 

V. Žirnelytė tvirtina žinanti, kas iš tiesų kontroliuoja „Fortuna United LP“, tačiau negali atskleisti tikrųjų savininkų tapatybės. Pasak V. Žirnelytės, jos kompanija, užsiimanti kitų kompanijų steigimu, nereikalaudavo iš savo klientų atskleisti steigiamų kompanijų verslo detalių. V. Žirnelytės teigimu, tokius patikrinimus turi vykdyti tie tarpininkai, kurie nureipia pas ją klientus, tačiau V. Žirnelytė atsisakė įvardinti šių tarpininkų, kurių dalis randasi Rytų Europoje, vardus.

Kita vertus, vieno žymiausių Jungtinės Karalystės teisės eksperto, advokato Jonathan‘o Fisher‘io teigimu, nominalūs įsteigtų kompanijų direktoriai yra tiek pat atsakingi už įvairius pažeidimus, kaip ir kiti kompanijos vadovai.

V. Žirnelytė teigia, jog jai, kaip ir jos partneriui R. Mikalauskui, nėra dėl ko jaudintis, nes jų vykdoma veikla atitinka visus teisinius reikalavimus.

Jungtinės Karalystės Nacionalinės nusikaltimų agentūros Ekonominių nusikaltimų padalinio (angl. National Crime Agency Economic Crime Command)  direktorius Donald‘as Toon‘as, kurio vadovaujama institucija užsiima pinigų plovimo prevencija, yra labai susirūpinęs minėtų lietuvių veikla. D. Toon‘ą ypač neramina, jog į V. Žirnelytės ir R. Mikalausko panašios kompanijos itin retai praneša valdžiai apie įtartinus klientus, nepaisant to, jog šie reikalavimai taikomi finansų sektoriaus darbuotojams, bankininkams, teisininkams ir nekilnojamojo turto agentams.

bbc.co.uk nuotr. / D. Toon'as

2014 m. Jungtinės Karalystės finansinius nusikaltimus tiriančios institucijos gavo 350 000 pranešimų apie įtartiną veiklą. Iš 350 000 pranešimų tik 177 (0,05 proc.) buvo pateikti kompanijų, kurios teikia paslaugas kitoms kompanijoms.

2016 m. Jungtinėje Karalystėje įsigalios įstatymas, įpareigojantis britiškas kompanijas atskleisti tikruosius jų savininkus. Jungtinė Karalystė taps pirmoji valstybė pasaulyje, priėmusi tokį įstatymą. Kita vertus, skaidraus verslo šalininkai abejoja, jog net ir įsigaliojus šiam įstatymui, ar kas nors kruopščiai tikrins pateiktos informacijos tikrumą.

Šiuo metu net 75 proc. Jungtinės Karalystės kompanijų yra įsteigtos kitų kompanijų arba teisininkų. Kai kurios britiškos kompanijos, pavyzdžiui, škotiškos ribotos atsakomybės partnerystės (angl. limited partnership) juridinį statusą turinčios kompanijos ragina į jas kreiptis užsienio klientus, kurie norėtų išlaikyti anonimiškumą.

Iš viso į milijardinę aferą Moldovoje gali būti įsivėlusios 48 britų kompanijos, įskaitant ir 28 Škotijoje registruotas ribotos atsakomybės partnerystės kompanijas, tarp kurių yra ir lietuvių valdoma „Fortuna United LP“.    

Pradingę pinigai Moldovoje sukėlė ekonominį ir politinį chaosą

Pradingusi vieno milijardo JAV dolerių suma, prilygstanti trečdaliui Moldovos biudžeto ir aštundaliui šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), šalyje sukėlė gilią ekonominę krizę – maždaug 40 proc. nuvertėjo nacionalinė valiuta lėja, smarkiai pakilo kainos, o šalyje kilo ekonominis ir politinis chaosas.

Nustatyta, kad trys šalies bankai įvairioms įmonėms, kurių dalis registruota užsienyje, išdalijo maždaug 1 mlrd. vertės paskolų, tačiau jų taip ir nesusigrąžino. Manoma, kad pervedimai įvyko vos per keletą dienų – 2014 m. lapkričio pabaigoje. Dėl neapdairumo apkaltintas ir bankus prižiūrėjęs tarptautinis auditorius. Vyriausybė, stengdamasi išgelbėti milijardinę sumą praradusius bankus, nuostolius padengė valstybės lėšomis. Būtent tai labiausiai sukrėtė šalies ekonomiką. Galiausiai žmonės išėjo į gatves.

Kiekvieną savaitgalį šalies sostinėje Kišiniove tūkstančiai žmonių rengia protesto akcijas, reikalaudami grąžinti prapuolusius pinigus, šalies prezidento Nicolae Timofti  bei vyriausybės atsistatydinimo, pirmalaikių rinkimų surengimo bei bausmių asmenims, kurie atsakingi dėl dingusio milijardo dolerių. Protestuotojai įsitikinę, kad dėl visko kalti Moldovą kontroliuojantys oligarchai. 

AFP/Scanpix nuotr. / Protestas Moldovoje

Nors pasipiktinę Moldovos gyventojai reikalauja pirmalaikių rinkimų, politologo Lauryno Kasčiūno nuomone, dabartinė valdžia bet kokiais būdais sieks išsaugoti užimamus postus.

„Dabar jų populiarumas toks žemas, jog jie darys viską, kad rinkimų nebūtų, pavyzdžiui, bandys kalbėti, kad tai daro prorusiškos jėgos“, – pastebi politologas.

Kita vertus, pirmalaikių rinkimų idėjai pritaria ne visi Moldovos gyventojai. Žurnalistės Kristinos Vla nuomone, tai gali padėti iškilti naujoms priešiškoms politinėms jėgoms: „Aš ir mano šeima palaikome protestą, tačiau nemanome, kad Moldovai reikia pirmalaikių rinkimų, nes yra tam tikrų grėsmių. Pirmiausia, tai galbūt paskatintų prorusiškų jėgų iškilimą šalyje.“

Moldovoje – trijų V valdžia

Pasak žurnalistės K. Vla, su milijardine afera siejamas I. Šoras yra stambus verslininkas, turintis daug bendrovių, kurios ir ėmė didžiules paskolas. Neseniai I. Šoras buvo išrinktas Orhėjaus, vidutinio dydžio miesto centrinėje Moldovoje, meru. Ir, nors save laiko sėkmingu verslininku, žmonės juo nepasitiki.

„Mero statusas jam suteikia teisinį imunitetą. Tačiau, jei bus įrodyta, kad I. Šoras yra kaltas, galiausiai jis vis tiek gali būti nuteistas“, – teigia K. Vla.

Politologo L. Kasčiūno nuomone, I. Šoras greičiausiai susijęs su afera, tačiau yra ne pagrindinis kaltininkas, o greičiau atpirkimo ožys. Moldovą sukaustę trys oligarchai – Vladas Filatas (buvęs šalies premjeras), Vladas Plohotniukas (buvęs šalies vicepremjeras) ir Vladimiras Voroninas (buvęs šalies prezidentas): „Tai žmonės, kurie valdo Moldovą. Jie kalba europietiškai, bet jų verslo modeliui dar toli gražu iki europinio.“

Skandalas neigiamai veikia Moldovos ir ES santykius

„Didžiausia Moldovos valdžios klaida – tai korupcija. Kol politiniu būdu nebus kovojama su korupcija, problemos liks. Dabar politikai rūpinasi tik savo reikalais ir verslu. Žmonės nori, kad valdžia būtų nuoširdesnė ir pradėtų rūpintis gyventojais. Manau, kad ES vadovaujasi tokiomis pačiomis idėjomis, kaip Moldova. Žmonės turi kovoti su korupcija, bet ir valdžia turi dirbti dėl žmonių, o ne dėl savęs“, – pabrėžia žurnalistė K. Vla.

Tačiau Moldovą krečiantis dingusių lėšų skandalas turi įtakos jos ir ES santykiams. Pasaulio žiniasklaidoje pasirodė nuomonių, kad dabartinė krizė visai gali atitolinti Moldovą nuo Vakarų. L. Kasčiūno teigimu, ES jau ankščiau žinojo apie Moldovos valdžios nesąžiningumą ir dėl to kritikavo. „Bet jie tai tęsia iki šiol ir po skandalo turime masinius protestus. Bankų krizė yra tai, kad dabar bus panaikinti visi galimi kreditavimo šaltiniai iš ES pusės. ES pamatė, kad šie veiksmai ir visiškai neskaidrus tyrimas kelia didžiules abejones ir nepasitikėjimą dabartine valdžia.

Moldova – posovietinė valstybė, iki šiol laikoma viena neturtingiausių Europoje. Po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m., šalyje dar ilgai valdžioje išsilaikė Komunistų partija. Sovietų Sąjungai iširus, prasidėjo Moldovos konfliktas su nuo jos atsikirti panorusiu Padniestrės regionu. Nors vėliau jam suteikta didžiulė autonomija, tarptautinė bendruomenė atsiskyrimo nepripažįsta iki šiol. Šalis taip pat ne kartą konfliktavo su Rusija – ypač dėl Moldovos sprendimo suartėti su ES. Atlaikęs Kremliaus spaudimą, Kišiniovas asociacijos sutartį su Bendrija pasirašė 2014 metais. O šiandien šalis dėl korupcijos ir bankų krizės susiduria su naujais iššūkiais, kurie kelia grėsmę ne tik Moldovos ekonomikai, bet ir santykiams su ES.  

Parengta pagal 15 min.lt, lrt.lt ir bbc.co.uk informaciją 



Komentarai

Brolis Nu ir pavare


Finansai


„XL Plius“„XL Plius“BALANDŽIO 8 / WISBECH
Skambantis PavasarisSkambantis PavasarisBALANDŽIO 9 / LONDON
„XL Plius“„XL Plius“BALANDŽIO 7 / WISBECH
Lilas ir InnomineLilas ir InnomineBALANDŽIO 8 / LONDON
Malonumų menasMalonumų menasKOVO 26 / LONDON

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!