Skelbimai

Kol Šveicarija svarsto idėją dalinti pinigus, japonų vagišiai nesnaudžia

Šveicarija svarsto idėją mokėti žmonėms po 2500 Šveicarijos frankų už tai, kad jie nieko nedaro.

pixabay.com nuotr. / Šveicarijos frankai
pixabay.com nuotr. / Šveicarijos frankai

Birželio 5 dieną šalis balsuos, ar vyriausybė turėtų įvesti besąlygiškas bazines pajamas, kurios pakeistų įvairias socialines pašalpas. Nors šio plano iniciatoriai dar nenustatė, kokio dydžio turėtų būti šios pajamos, suaugusiam žmogui jie siūlo mokėti po 2500 frankų (2247 eurus), o vaikui – ketvirtadalį šios sumos. 

Skamba puikiai, tačiau yra du „bet“. Tokia suma vienoje iš brangiausių pasaulio valstybių vargu ar padėtų žmogui peržengti skurdo ribą, kuri tradiciškai apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių nacionalinių disponuojamų pajamų medianos. Dar svarbiau, kad bet kokiu atveju ši iniciatyva nebus įgyvendinta.

Referendumai yra įprasta Šveicarijos tiesioginės demokratijos dalis – kiekvienais metais vyksta daugybė panašių balsavimų. Būsimas balsavimas dėl bazinių pajamų vyks po to, kai už šį pasiūlymą pasirašė reikalingas skaičius – 100 tūkst. – asmenų, nors dabartinės apklausos rodo, kad jis toliau nenukeliaus. Idėjos mokėti visiems stipendiją sklando ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, kur praėjusiais metais prasidėjo pirminiai tyrimai.

Iniciatoriai sako, kad jų paminėta suma galėtų užtikrinti „deramą egzistavimą“. Tačiau per metus tokie žmonės gautų tik 30 tūkst. frankų (26,9 tūkst. eurų) – vos kiek daugiau virš skurdo ribos, kuri 2014 metais siekė 29 501 franką (26 522 eurus).

Tais metais žemiau skurdo ribos gyveno kas aštuntas Šveicarijos gyventojas, rodo šalies Statistikos biuro duomenys. Tai daugiau žmonių negu Prancūzijoje, Danijoje ir Norvegijoje. Per 65 metus sulaukusių žmonių grupėje pavojus skursti kyla kas penktam asmeniui. 

„Nėra taip, kad Šveicarijoje akis badytų akivaizdus skurdas – sakė politikos mokslų profesorius Andreas Ladneris iš Lozanos universiteto. – Tačiau atsiranda keli žmonės, kurie neturi pakankami pinigų, ir yra žmonių, kurie dirba, bet pakankamai neuždirba“. 

Tarp bazinių pajamų šalininkų yra buvęs Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, teigiantis, kad toks žingsnis yra būtinas, kai dėl automatikos ir robotų nyksta darbo vietos žmonėms. 

Tačiau šioje iniciatyvoje nenumatomos sąlygos, kuriomis tokias pajamas galėtų gauti ne Šveicarijos piliečiai. 

Tokiam pasiūlymui priešinasi šalies vyriausybė, teigianti, kad tokios stipendijos reikštų didesnius mokesčius, atvėsintų motyvaciją dirbti ir prisidėtų prie įgūdžių stokos. Šveicarijos ekonomika jau kenčia nuo stipraus franko, ir įmonės gąsdina, kad perkels savo gamybą į pigesnes vietoves, kad sumažintų kainas. 

„Mes padarėme išvadą, kad tokia iniciatyva susilpnintų ekonomiką“, — sakė vidaus reikalų ministras Alainas Bersetas. 

Jam pritaria ir dauguma gyventojų: apklausos rodo, kad šiam pasiūlymui priešinasi apie 60 proc. rinkėjų.

Japonijos vagišiai nesnaudžia

Na, o kol šveicarai diskutuoja apie pinigų dalybas, Japonijos vagys rodo iniciatyvą. Šių metų gegužės 15 d., pasinaudojus padirbtomis kreditinėmis kortelėmis, per tris valandas iš 1 400 šalies bankomatų buvo nušvilpta 1,4 milijardo jenų (8,9 milijono svarų). Nusikaltimas įvyko tarp 17.00 ir 20.00 val. vietos laiku. 

Visų vagysčių iš bankomatų metu buvo panaudotos vieno Pietų Afrikos banko kortelės. Policija domisi, kokiu būdu buvo gauti 1 600 kreditinių kortelių duomenys. 

Policijos pareigūnų teigimu, vagystės buvo labai gerai suplanuotos ir koordinuojamos. Manoma, kad vagystėse dalyvavo daugiau nei 100 asmenų. Iš kiekvieno bankomato buvo nuimta maksimali leistina dienos norma, kurią sudarė 100 000 jenų (631 svaras). Vagystes palengvino ir tai, kad bankas, kurio vardu buvo nuimami pinigai, yra gerokai nutolęs nuo nusikaltimo vietos, todėl vagystės iš bankomatų buvo aptiktos ne iš karto.  

Parengta pagal delfi.lt ir independent.co.uk informaciją



Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!