Skelbimai

JK pašalpų ir pensijų pokyčiai po „Brexit“: ką verta žinoti

2019 m. – „Brexit“ metai, o Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) klausimas yra svarbiausia metų tema, kuri rūpi daugeliui JK gyventojų. Kita vertus, ne mažiau prieštaringa ir, kaip prognozuojama, jau artimiausioje ateityje tapsianti aktualiausia diskusijų tema – dabartinės pašalpų tvarkos pokyčiai, susiję su universalaus kredito įgyvendinimu, kuris britų visuomenėje yra vertinamas itin prieštaringai.

pxhere.com nuotr. / Svarai
pxhere.com nuotr. / Svarai

Perėjimas nuo dabar gaunamų pašalpų link universalaus kredito: pagrindiniai iššūkiai ir problemos

Universalus kreditas – pašalpa apjungianti dabar esančias šešias pašalpas į vieną (angl. Jobseeker’s Allowance; Housing Benefit; Working Tax Credit; Child Tax Credit; Employment and Support Allowance; Income Support). Buvo planuota, kad universalus kreditas įsigalios visoje JK iki 2015 m. vasario, tačiau dabar prognozuojamas vėliausias universalaus kredito visuotinio įsigaliojimo laikas – 2023 m. (plačiau apie universalų kreditą galite sužinoti čia).

Šiuo metu universalų kreditą jau gauna 1,4 milijono JK šeimų, tačiau šalies vyriausybė planuoja, jog iki 2023 m. universalų kreditą gaus iki 7 milijonų namų ūkių, o tai reiškia, jog perėjimas prie naujosios pašalpų gavimo tvarkos bus gana sudėtingas ir kupinas iššūkių.

Kelis metus įvedinėjamo ir vis dar niekaip visuotinai neįvesto universalaus kredito pristatymas yra tiek sudėtingas ir prieštaringas procesas, jog šių metų sausio pradžioje JK Darbo ir pensijų ministrė Amber Rudd sustabdė kelias pašalpas apjungiančio universalaus kredito visuotinį įsigaliojimą ir vietoje artimiausioje ateityje planuoto universalaus kredito taikymo 3 milijonams JK gyventojų ši pašalpa bus taikoma 10 000 žmonių, kurie dalyvaus bandomojoje universalaus kredito programoje, prieš ją įgyvendinant visoje šalyje iki 2023 m.

Pagal dabar galiojančią tvarką yra tik trys būdai, kaip galima gauti universalų kreditą: 1) užpildant naują prašymą dėl pašalpos suteikimo (naujiems pašalpų gavėjams); 2) pasikeitus pašalpų gavėjo aplinkybėms (šis būdas dar žinomas kaip „natūralus perėjimas“ nuo dabar gaunamų pašalpų link universalaus kredito); 3) valstybinėms institucijoms perkeliant dabartines pašalpas į universalaus kredito sistemą (šis būdas, dar žinomas kaip „valdomas perėjimas“, įsigalios 2019 m. ir bus vykdomas nuo šių metų liepos iki 2023 m. kovo).

Planuojama, kad visi dabartiniai pašalpų gavėjai gaus įspėjimus apie būsimus pašalpų pokyčius (angl. „migration notice“), kuriuose bus pranešama, jog egzistuojančios pašalpos ir mokestiniai kreditai (angl. tax credits) yra nutraukiami bei nurodoma data, iki kurios pašalpų gavėjai privalės kreiptis dėl universalaus kredito suteikimo. Manoma, jog tokie įspėjimai bus išsiunčiami likus mažiausiai 1-3 mėnesiams iki galutinės datos dėl prašymo suteikti universalų kreditą pateikimo. Dabar galiojančios pašalpos bus nutrauktos likus dienai iki galutinės datos, nurodytos įspėjimuose.

Kitaip tariant, visa atsakomybė už universalaus kredito gavimą po to, kai nutrūks dabartinių pašalpų galiojimas, bus perkelta ant pašalpų gavėjų pečių – pavėlavę pateikti prašymus dėl universalaus kredito suteikimo rizikuoja laiku nebegauti naujosios pašalpos. Ši logika siejama su britiška tvarka, pagal kurią pats žmogus turi įrodyti, jog jam būtina pašalpa – pašalpos prašantis asmuo turi pateikti visą būtiną informaciją, kuria vadovaujantis toliau sprendžiama dėl pašalpos skyrimo.

Statistiniais duomenimis, tik pusė šiuo metu universalų kreditą gaunančių žmonių sugebėjo iš pirmo karto savarankiškai internetu užpildyti prašymus dėl pašalpos suteikimo, penktadaliui universalaus kredito gavėjų prireikė trijų ar daugiau kartų, o trečdaliui iškilo sunkumų surenkant ir pateikiant visus būtinus dokumentus pašalpos gavimui.

Pabrėžtina, jog įspėti asmenys, kurie praleis galutinę datą (angl. deadline) prašymų dėl universalaus kredito suteikimo pateikimui, galės vėliau pretenduoti gauti šią pašalpą, tačiau neteks vadinamosios pereinamojo laikotarpio apsaugos (angl. lose transitional protection). Pereinamojo laikotarpio apsauga – pašalpų gavėjų finansinė apsauga nuo netikėtų pašalpų taisyklių pokyčių. Ši apsauga bus taikoma tik „valdomo perėjimo“ būdą pasirinkusiems pašalpų gavėjams (kurių pašalpų perkėlimą link universalaus kredito sistemos automatiškai įgyvendins valstybė) – nei naujiems universalaus kredito gavėjams, nei pašalpų gavėjams, kuriems universalus kreditas pradėtas mokėti po aplinkybių pasikeitimo, pereinamojo laikotarpio apsaugos taikyti neketinama.

Beje, pereinamojo laikotarpio apsauga bus taikoma tik kol nepasikeis universalaus kredito gavėjų aplinkybės arba universalaus kredito išmokų dydis nepasieks buvusių pašalpų išmokų lygio.

Pereinamojo laikotarpio apsauga yra itin svarbi, įvertinant tai, jog daliai universalaus kredito gavėjų finansinė padėtis, lyginant su prieš tai galiojusia pašalpų tvarka, ženkliai pablogės – prognozuojama, jog daug universalaus kredito gavėjų gaunamų pašalpų dydis sumažės nuo 200 iki kelių šimtų svarų per mėnesį, lyginant su dabartinėmis pašalpomis. Skaudžiausiai perėjimo prie universalaus kredito pasekmes gali pajusti vaikus auginančios šeimos ir neįgalūs asmenys.

Kita problema – universalaus kredito išmokėjimo trukmė. Dabartinės pašalpos išmokamos kas savaitę, kas dvi savaites arba kas keturias savaites, o universalaus kredito išmokėjimas užtrunka iki penkių savaičių ar ilgiau, nes įvertinami pašalpos gavėjų mėnesiniai poreikiai ir dar savaitė ar daugiau užtrunka pačios pašalpos apskaičiavimas ir išmokėjimas. Universalaus kredito išmokėjimas po penkių savaičių – optimistinis variantas, neretai šios pašalpos išmokėjimas užtrunka 6 ir daugiau savaičių. Pavyzdžiui, JK Darbo ir pensijų ministerijos duomenimis, 2018 m. vasarį laiku (po penkių savaičių) universalų kreditą gavo 83 proc. šios pašalpos naujų gavėjų, o likę 17 proc. universalaus kredito buvo priversti papildomai laukti dar keturias savaites.

Penkių savaičių ar ilgesnio laikotarpio universalaus kredito išmokėjimo trukmė jau susilaukė skandalingo atgarsio britų visuomenėje – pavyzdžiui, 2019 m. sausio 11 d. keturios dirbančios vienišos motinos Anglijos ir Velso Aukštajame Teisingumo Teisme laimėjo ieškinį prieš Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybę, kuriuo šalies vyriausybė buvo kaltinama, jog jos įgyvendinama universalaus kredito plėtra pablogino vienišų motinų materialinę padėtį dėl mėnesinių pajamų nepastovumo.

Ieškinį iškėlusių moterų teigimu, universalaus kredito pašalpų apskaičiavimo laikotarpis trunka nuo vieno mėnesio 30 dienos iki kito mėnesio 29 dienos, o darbdaviui mokant atlyginimą paskutinę mėnesio dieną kartais paskaičiuojama, jog per vieną mėnesį gaunamos dvi algos. Dėl klaidingų universalaus kredito apskaičiavimų išmokamų pašalpų dydis gali būti smarkiai sumažintas, o pati universalaus kredito apskaičiavimo sistema sutrukdė vienai iš ieškovių būti paaukštintai darbe, nes moteris nežinojo kaip apeiti ydingą sistemą.

Tą pačią sausio 11 d. JK Darbo ir pensijų ministrė Amber Rudd paskelbė, jog ketina peržiūrėti universalaus kredito suteikimo tvarką ir atsisakyti pašalpų ribojimo daliai šeimų, auginančių daugiau nei du vaikus (daugiau apie tai galite sužinoti čia).

Universalaus kredito išmokų uždelsimas lemia ne tik klaidingą išmokų apskaičiavimą, tačiau ir pašalpos gavėjų nesugebėjimą laiku susimokėti už būsto nuomą, priverstinį kreipimąsi į maisto bankus ir kitų skurdžiausiai gyvenančių visuomenės narių poreikių apribojimus.

Praėjusiais metais JK vyriausybė pristatė priemones, skirtas sumažinti universalaus kredito gavėjų įsiskolinimus už būsto nuomą, įskaitant papildomas dvi savaites mokamą būsto pašalpą, kol laukiama universalaus kredito išmokų pradžios. Kita vertus, „Citizens Advice“ duomenimis, 54 proc. socialinių būstų nuomininkų, kurie pradėjo gauti universalų kreditą po praėjusių metų balandį pristatytų pašalpų pokyčių, yra skolingi už būsto nuomą mažiausiai mėnesį, o trečdalis nuomininkų būsto nuomą vėluoja sumokėti mažiausiai du mėnesius. Palyginimus, tik 8 proc. kitų pašalpų (ne universlaus kredito) gavėjų buvo įsiskolinę mėnesį ir daugiau už būsto nuomą, o 5 proc. buvo įsiskolinę du mėnesius ir daugiau už būsto nuomą.

Tarp kitų universalaus kredito problemų – reikalavimas savarankiškai dirbantiems pašalpos gavėjams (angl. self-employed recipients) kas mėnesį pranešti apie savo mėnesines pajamas (angl. report their income monthly in arrears). Skirtingai nuo mokestinių kreditų ir mokesčių deklaravimo, kuris pateikiamas kartą per metus, duomenų pateikimas universalaus kredito gavimui sukurs dideles problemas ne tik dėl skirtingos deklaravimo tvarkos, tačiau ir dėl savarankiškai dirbančių asmenų minimalių pajamų ribos (angl. self-employed minimum income floor; MIF). MIF veikia kaip tam tikras universalaus kredito apskaičiavimo veiksnys – kai savarankiškai dirbančio asmens mėnesinės pajamos tampa mažesnės nei pilnu etatu dirbančio asmens minimali alga, tuomet savarankiškai dirbantiems asmenims pritaikomas MIF dydis siekiant išvengti klaidingų deklaracijų dėl nepakankamų pajamų pateikimo. Kita vertus, savarankiškai dirbančių asmenų mėnesinės pajamos gali labai svyruoti, todėl mėnesinių pajamų deklaravimas bei universalaus kredito išmokų apskaičiavimas pagal MIF turėtų būti pailgintas ir vykdomas ne kas mėnesį, o už ilgesnės trukmės laikotarpius.

Universalaus kredito sistema JK visuomenėje labai prieštaringai vertinama – daug mokslininkų bei politikų šią sistemą vadina pernelyg sudėtinga, neveikiančia ir baudžiančia pašalpų gavėjus, nors pačios JK vyriausybės teigimu, universaliu kreditu siekiama kuo greičiau paskatinti žmones sugrįžti į darbo rinką, o ne toliau gyventi iš pašalpų.

Universalaus kredito klausimas tiek supriešino britų visuomenę, jog buvęs JK premjeras Johnas Majoras įspėjo šalies vyriausybę, jog universalaus kredito visuotinis įvedimas gali pabloginti dešimčių tūkstančių šeimų finansinę padėtį bei iššaukti tūkstančių šalies gyventojų protestus, galinčius peraugti į riaušes. Tiek konservatyvių pažiūrų J. Majoras, tiek buvęs leiboristų premjeras Gordonas Brownas nuogąstauja, jog naujosios pašalpos įvedimas gali iššaukti masines protesto akcijas, tokias kaip kilusias 1990 m. kovo 31 d., likus savaitei iki Bendruomeninio mokesčio (angl. Community charge) įsigaliojimo – tuomet Londono Trafalgaro aikštėje vykusioje protesto akcijoje dalyvavo nuo 70 000 iki 200 000 žmonių, policija suėmė 340 protestuotojų, o dar 113 žmonių buvo sužeista.

Pašalpų ir pensijų tvarka po „Brexit“: ko tikėtis JK dirbantiems ES piliečiams?

Visuotinis universalaus kredito įsigaliojimas JK nuo 2023 m. – tik vienas iš sparčiai besikeičiančios britiškos socialinės gerovės tvarkos klausimų. Kitas ne mažiau svarbus klausimas – JK dirbančių ES piliečių socialinės garantijos po „Brexit“, ypač tų, kurie jau dirba šalyje, bet dar neturi sukaupę reikiamo stažo britiškos valstybinės pensijos gavimui.

Pagal dabar galiojančią tvarką, pilnos valstybinės pensijos gavimui reikia 35 metų darbo stažo (įrašų apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas), o mažiausias pensinių išmokų gavimui būtinas stažas – 10 metų, pagal kurį bus atitinkamai apskaičiuojamas ir pensijos dydis.

Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT iškėlė klausimus, jei britai iš ES pasitrauks be jokios sutarties, ar bus įskaitomas emigrantų stažas už JK dirbtus metus, ar bus mokama pensija už tą laiką, kaip bus skaičiuojamos ir skiriamos kitos išmokos? Dėl tokios nežinios pensinio amžiaus arba esantys arti jo lietuviai, anot JK lietuvių bendruomenės vadovės Dalios Asanavičiūtės, delsia grįžti į Lietuvą.

Tai gali paliesti ne tik tuos, kurie grįžta į Lietuvą ar kurie grįš po „Brexit“ į Lietuvą, bet ir tuos, kurie jau šiuo metu yra Lietuvoje, bet turėjo stažą JK, nes šiuo metu, skiriant pensiją, sumuojamas visas stažas ES ir po to kiekviena valstybė moka už joje įgytą stažą. Taigi, tai aktualu ir tiems, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje, bet yra dirbę JK.

JK pasitraukus be sutarties, dabartinę tvarką reglamentuojantys teisės aktai nustotų galioti. Taigi, neliktų pagrindo ir sumuoti stažą, nors Lietuva rengia tam reikiamus dokumentus. Bet, jeigu to paties nedarys JK, o lietuvis nežada grįžti namo, kaip bus su jo pensija?

Didžiausias klausimas yra ne tiek socialinio draudimo įmokos, kiek paties stažo įskaitymas, nes tam, kad Lietuvoje žmogus gautų išmoką, jis turi turėti tam tikrą socialinio draudimo stažą. Tarp JK darbo rinką užpildžiusių lietuvių, nemažai tokių, kurie atvyko į čia prieš 10 ar daugiau metų ir dabar jau artėja pensinio amžiaus link. Žmonėms itin rūpi, ar stažas bus sumuojamas, kaip JK mokės pensiją. JK išėjus be susitarimo iš ES, greičiausiai gali būti skaičiuojamas tik tai tas darbo stažas, į kurį įskaičiuoti mokesčiai JK. Tas pats gali laukti ir dėl įvairių gaunamų pašalpų. Žmonės, artėjantys link pensinio amžiaus arba esantys pensinio amžiaus vis dar stengiasi būti JK, kad galutinai įsitikintų, kad jų darbo stažas ir jų gaunama pensija nebus kliudoma.

JK vyriausybė, paskelbė, jog ketina toliau mokėti britiškas pensijas bent minimalų (10 metų) JK socialinio draudimo įmokų stažą turintiems žmonėms, tačiau pabrėžė, jog pensijų indeksavimas (kasmetinis didinimas pagal infliacijos arba kitus rodiklius) asmenims, kurie po „Brexit“ gyvens kitose Europos šalyse, priklausys tik nuo JK susitarimų su tomis šalimis.

2019 m. sausio 30 d. Europos Komisija paskelbė galutinį pasiūlymų rinkinį socialinio saugumo koordinavimo srityje „Brexit“ be sutarties atveju (angl. final set of ‘no deal’ contingency proposals for social security co-ordination) – paskelbtuose pasiūlymuose teigiama, jog kiekviena ES valstybė toliau tęs socialinio draudimo laikotarpių, savarankiško darbo (angl. self employment) arba gyvenimo JK iki „Brexit“ stažo skaičiavimą, kai bus apskaičiuojamos pensijos ar kitos socialinio saugumo išmokos.

Mažai tikėtina, kad po 2019 m. kovo 29 d. JK pensijų klausimu nenustatys jokios tvarkos, svarbios tiek šalyje gyvenantiems ES piliečiams, tiek ES šalyse gyvenantiems britams, kuriems gali būti pritaikytos analogiškos priemonės, kokias JK taikys ES piliečiams. Jeigu JK iš ES pasitrauks su sutartimi, dėl socialinių garantijų niekas nesikeistų iki 2021 m., o iki tol būtų deramasi, kas toliau.



Komentarai



Finansai


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!