Skelbimai

JK – ne vieta pasislėpti nuo skolų Interviu

Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena nemažai lietuvių, kurie sąmoningai ar ne, vengia padengti ankstesnius savo įsiskolinimus. Tyčia įsipareigojimų norintys tautiečiai gyvena iliuzijoje, jog jų išvengė išvažiuodami į kitą šalį, tačiau specialistai primena, kad net ir tokiu atveju skola anksčiau ar vėliau pasivys.

Pexels nuotr. Tuščia piniginė verčia skolintis, bet skolas grąžinti nori ne visi.
Pexels nuotr. Tuščia piniginė verčia skolintis, bet skolas grąžinti nori ne visi.

Net jeigu šiandien atrodo, kad senos skolos Lietuvoje yra pamirštos, o kreditoriai nuleido rankas – tai klaidingas įsivaizdavimas: įsipareigojimai neišgaruoja. Jie egzistuoja, ir jeigu pastarąjį dešimtmetį niekas nepareikalavo jų grąžinti, tai nėra garantijos, kad toks reikalavimas neatsiras rytoj.

Antstolis ir antstolių Garbės teismo narys Irmantas Gaidelis tikina, kad skolos negali tiesiog išnykti ir tik laiko klausimas, kada skolininkui už jas teks atsakyti.

Anglija.today specialisto paklausė, kaip Anglijoje įsikūrusio lietuvio gyvenimą gali paveikti tyčia ar netyčia vengiamos senos skolos.

Pagal kokius požymius Jūs darote išvadas, jog užsienio šalyse šiuo metu yra nemažai Lietuvoje skolas palikusių žmonių?

Visų pirma norisi pabrėžti, kad net ir menka skola gali sukelti didelių nepatogumų.

Daug lietuvių, tarp jų esantys skolininkai, palikdami šalį deklaravo išvykimą, o naujų adresų nenurodė. nepaliko jokių kontaktų, todėl skolos išieškojimo atveju antstoliams tenka imti įvairių priemonių – pavyzdžiui, skelbti asmens paiešką.

Tokie asmenys net ir trumpam grįždami į Lietuvą pasienyje gali būti sulaikomi.

Visiškai suprantama, kai kartais pranešimas apie skolas gali būti netikėtas – žmonės tiesiog pamiršta nedidelius įsiskolinimus arba, nutraukę ryšius su gimtine, net nežino apie skolų atsiradimą. Tokios situacijos atsiranda paveldėjus artimųjų nekilnojamąjį turtą ir susikaupus mokesčiams už jį.

Anglijoje gyvenantis lietuvis apie tai gali net nenutuokti, o antstoliui, nežinančiam jo adreso, nėra galimybės pateikti pranešimą apie esamą skolą ir pasiūlyti sprendimo susidariusiai situacijai spręsti. Todėl ir lieka tik tokios kraštutinės priemonės, kaip paieška.

Ar tai kriminalinė asmens paieška?

Ne, tai vienas iš skolos išieškojimo veiksmų, kurio pagrindu žmogus gali būti trumpam sulaikytas ir apklaustas. Tikslas – nustatyti gyvenamąją jo vietą.

Tai ar galima skirstyti užsienyje gyvenančius skolininkus į piktybiškai įsipareigojimų vengiančius žmones ir užuomaršas?

Taip. Mano nuomone, Anglijoje įsikurti sugebėjęs lietuvis turi galimybę užsidirbti pinigų ir nors menką jų dalį skirti tam, kad skola būtų bent mažomis dalimis padengiama – to užtenka, kad antstolis nesiimtų kraštutinių priemonių.

Net ir esant toli nuo Lietuvos galima dalyvauti procese, susirašinėti elektroniniais laiškais, bendrauti. Tikrai įmanoma civilizuotais būdais išspręsti problemą, tačiau kai kurie žmonės nusprendžia sąmoningai ignoruoti ją.

Kiti renkasi fizinio asmens bankrotą, galvodami, kad tai išspręs visas jų bėdas. Tačiau net ir tokiu atveju kai kurie įsiskolinimai nepradingsta – pavyzdžiui, nesumokėtos baudos už administracinius pažeidimus.

Bauda už Lietuvoje viršytą leistiną greitį?

Tų pažeidimų – labai daug, tarp jų ir viršytas greitis. Reikia žinoti, kad šių nuobaudų niekas nepamiršta, jos nedingsta. Gali būti nurašytos skolos už komunalines paskolos, kai kuriais atvejais – skolos kredito įstaigoms, bet nesumokėtos baudos nedingsta net ir fizinio asmens bankroto Anglijoje atveju.

Lietuvos seimas 2016 metais priėmė teisės aktų pataisas, kurios įgalina šalies antstolius kreiptis dėl skolininkų sąskaitų blokavimo bandant priversti juos vykdyti įsipareigojimus. Ar šis sprendimas kaip nors pakeitė procesus?

Iš principo tokie veiksmai yra įmanomi, bet procedūra yra gana sudėtinga. Taigi, ar prireiks tokio veiksmo, priklauso nuo kreditoriaus užsispyrimo ir aktyvumo. Tikėtina, kad norint atgaut nedidelę skolą už komunalines paslaugas jos teikėjas verčiau skolą nurašys, nei inicijuos sudėtingą procedūrą.

Tačiau negrąžintas skolas šiuo metu gana aktyviai superka tarptautinės skolų išieškojimo bendrovės, turinčios savo padalinius Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Ši veikla – verslas, jie taip lengvai skolų nepalieka. Todėl imasi visų įmanomų veiksmų, net ir sudėtingiausių procedūrų. Juk toks jų darbas.

Antra, tarptautinei kompanijai lengviau veikti visoje Europoje. Todėl gavusios bet kokių duomenų apie užsienyje esantį skolininką, jos jį suras paprasčiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje išduoto Europos vykdomojo dokumento pagrindu skolų išieškojimo procedūra Anglijoje pradedama žymiai paprasčiau, pagal tos šalies teisę.

Reikia žinoti, jog Anglijoje skolos išieškojimas yra kur kas brangesnis nei Lietuvoje, o išlaidas, aišku, teks padengti skolininkui. Tai dar viena priežastis, dėl kurios skolininkas turėtų pasistengti susitvarkyti skolas Lietuvoje.

Būna ir taip, kad sprendimai Lietuvoje priimami už akių, tokiais atvejais gali būti parduotas, pavyzdžiui, skolininko paveldėtas ar kitas jo turtas.

PxHere nuotr. Asmens bankrotas gali išgelbėti nuo skolų, tačiau gerokai suvaržo gyvenimą ir gadiną biografiją.

Kaip reaguoja tie, kurie galiausiai atsiranda ir tai sužino?

Sako – kodėl nepranešėte, būčiau sumokėjęs. Norint pranešti, reikia žinoti, kam skambinti, o kai išvykstantys jokių kontaktų nepalieka, tai padaryti be galo sunku.

Tokie pasiteisinimai yra gana dažni.

Dažnai stebimasi, kaip skolų dydžiai išauga kelis kartus. Tai galima paaiškinti paprastu pavyzdžiu – lietuvis paėmė greitąjį kreditą ir išvyko, sąmoningai ar ne skolą pamiršęs. Šių paskolų palūkanos yra milžiniškos, jos skolos dydį augina itin dideliais tempais.

Neatsiskaityti tokiais atvejais yra mažų mažiausiai neatsakinga. Ypač tada, kai finansinių sunkumų kamuojamas žmogus ryžtasi emigracijai ir taip bando išspręsti savo bėdas. Tačiau skolas pamiršta net ir uždirbdamas pakankamai pinigų joms padengti.

O vengiant grąžinti skolas ne visada asmens bankrotas yra geriausia išeitis – kartais racionaliau įsipareigojimus padengti ir likti be juodos žymės biografijoje.

Pavyzdžiui, mano nuomone, dėl kelių tūkstančių eurų skolos bankrutuoti neverta – tai nei maža, nei didelė suma, tačiau gaunant pajamas užsienyje tikrai įmanoma ją atiduoti.

Tuo tarpu paskelbus bankrotą žmogaus gyvenimas keletą metų bus gerokai apribotas administratoriaus, kuriam irgi reikės sumokėti.

Nežinau, ar verta dėl kelių tūkstančių taip apriboti savo gyvenimą.

Per pigiai parduodama asmeninė laisvė?

Mano supratimu – taip. Kartais tikrai nėra kitos išeities, kai užgula šimtatūkstantinės skolos, bet elgtis taip dėl kelių tūkstančių kažin, ar verta.

Juolab, kad net ir po „Brexit“ tarptautinės skolų išieškojimo kompanijų padaliniai Anglijoje turės teisę inicijuoti ten gyvenančio lietuvio skolos išieškojimą.

Kartais gali atrodyti, kad skolininkas turi daugiau galimybių išvengti įsipareigojimų, jis yra labiau ginamas teisės aktų nei kreditoriai. Ar jie ir antstoliai inicijuoja kokias nors pataisas, kad skolininką būtų galima paprasčiau priversti vykdyti tai, kas privaloma?

Ne, niekas rankų nenuleido, permainos inicijuojamos Europos mastu, jos turėtų palengvinti kreditorių galimybes paprasčiau atgauti skolas arba atsikratyti reikalavimų našta perleidžiant ją skolų išieškojimų bendrovėms.

Gali pasirodyti, kad kreditorius pamiršo skolą ir jos nereikalauja, tačiau galbūt tik laukiama palankesnių sąlygų.

Skola – ne rona, neužgis?

Žmonės mano – karavanas praeis ir aš liksiu nepastebėtas. Tačiau net jeigu ir atrodo, kad niekas nevyksta, iš tikrųjų atliekami tam tikri veiksmai, už kuriuos skolininkui anksčiau ar vėliau teks atsakyti. Galų gale apie nedidelę skolą gali būti priminta jau sulaukus pensijos.

Tikrai galima skolas susitvarkyti dar iki to laiko. Tai – įmanoma, kartais tereikia pakeisti požiūrį.

Dan Moyle nuotr. Skolas galima susitvarkyti civilizuotai, tereikia noro.

Palikote Lietuvoje nesumokėtas skolas: kas gali atsitikti ir ką galite padaryti Jūs?

4 antstolio Irmanto Gaidelio patarimai

1. Tiksliai žinokite, kiek ir kam esate skolingi.

Nebūtina laukti atostogų ar kitos progos, kad grįžę į Lietuvą sutvarkytumėte finansinius reikalus. Juk skolos gali didėti kaupiantis palūkanoms ir delspinigiams. Sužinoti ar pasitikslinti antstolių išieškomas skolas galite kreipdamiesi elektroniniu paštu info@antstoliurumai į Lietuvos antstolių rūmus.

Atsiųskite pasirašytą prašymą dėl informacijos suteikimo apie Jūsų atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas. Prašyme nurodykite vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamosios vietos adresą bei duomenų rinkimo tikslą. Prašymo formos pavyzdį ir daugiau informacijos rasite svetainėje <www.antstoliurumai.lt>.

Pažymos parengimo kaina fiziniams asmenims – 10 eurų, juridiniams asmenims (įskaitant advokatus ir bankroto administratorius) – 20 eurų. Pažyma parengiama ne vėliau kaip per 10 dienų po to, kai apmokamos jos rengimo išlaidos į Lietuvos antstolių rūmų sąskaitą.

Duomenys teikiami tik tam asmeniui, kurio atžvilgiu bylos vykdomos, arba jo įgaliotam atstovui. Informacijos neteikiame sutuoktiniams, pilnamečių vaikų tėvams, kitiems šeimos nariams ar pažįstamiems asmenims be atitinkamo įgaliojimo.

2. Gyvenimo užsienyje nelaikykite apsauga nuo skolų išieškojimo.

Neguoskite savęs, kad Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje. Į Jūsų duris gali pasibelsti ir Jungtinės Karalystės antstolis. Šiuolaikiniame pasaulyje veikia daug teisinių instrumentų, padedančių kreditoriams susigrąžinti ir „emigravusias“ skolas.

Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantis kreditorius gali pasinaudoti Europos vykdomojo rašto procedūra, kuri iki oficialaus Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) galioja ir čia. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo rašto leidžia dėl Lietuvoje priteistos skolos išieškojimo kreiptis tiesiogiai į kitos Europos Sąjungos valstybės (išskyrus Daniją) antstolius. Pagal Reglamentą po 2005 metų sausio 21 d. priimti civilinių ir komercinių bylų sprendimai bei notarų patvirtinti vykdomieji įrašai kitoje ES šalyje vykdomi be tos šalies teismo patvirtinimo.

O kai minėto Reglamento nuostatos netaikomos, kreditorius gali siekti priverstine tvarka išsiieškoti skolas iš Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystėje gyvenančio asmens kreipdamasis į atitinkamą JK teismą.

Be to, pastaraisiais metais vis daugiau skolų superka tarptautinės skolų išieškojimo bendrovės. Jų atstovai dažnai inicijuoja skolingų asmenų paiešką, kuri gali būti vykdoma ne tik Lietuvoje. Tad skolas Lietuvoje „pamiršęs“ žmogus rizikuoja būti sulaikytas pasienyje ir galbūt nespėti į lėktuvą, jeigu jam bus paskelbta paieška.

3. Dalyvaukite sako skolų dengimo procese.

Bendradarbiaukite su savo kreditoriais ir antstoliais. Kas kitas, jeigu ne pats žmogus gali geriausiai pasirūpinti savo turtu!? Priešingu atveju gali būti skiriamas skolininko kuratorius ir išieškojimas iš Lietuvoje esančio turto vykdomas Jums nedalyvaujant.

Skolininko buvimas užsienyje teismo sprendimo vykdymo proceso nesustabdo. Jeigu skolininkas Lietuvoje turi realizuotino turto arba vertybinių popierių, kuriais prekiaujama viešai, skolą galima sėkmingai išieškoti pačiam skolininkui ir nedalyvaujant procese.

Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, pagal Civilinio proceso kodekso 601 straipsnį išieškotojo prašymu teismas gali paskirti skolininko kuratorių. Kuratorius tampa įstatyminiu skolininko atstovu ir priverstinio išieškojimo procese įgyja tokias pačias procesines pareigas bei teises, kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti savo atstovą. Paskyrus kuratorių, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais skolininkui nuo tos dienos, kai yra įteikiami kuratoriui.

Kuratorius turi teisę atstovauti skolininko interesams, dalyvaudamas atliekant vykdymo veiksmus, susipažindamas su vykdomosios bylos medžiaga, gaudamas pažymas apie vykdymo eigą, ginčydamas turto priklausomybę ir jo įkainojimą, skųsdamas antstolio veiksmus, reikšdamas prašymus, nušalinimus ar sudarydamas taikos sutartis.

Esant teismo paskirtam kuratoriui, jau gali būti taikomos visos priverstinio skolos išieškojimo priemonės. Antstolių praktikoje buvo atvejų, kai skolininkams išvykus į užsienį iš varžytynių buvo parduoti jiems nuosavybės teise priklausę butai, jų dalys ar žemės sklypai.

4. Prisiminkite, kad užsitęsęs išieškojimo procesas didina priverstinio išieškojimo išlaidas.

Mokėtinų skolos išieškojimo išlaidų suma priklauso nuo antstolio ar kontoros darbuotojų atliktų procesinių veiksmų kiekio ir sudėtingumo. Kuo daugiau veiksmų tenka atlikti antstoliui, tuo didesnės mokėtinos vykdymo išlaidos.

Jeigu nebuvo galimybės sumokėti iš karto, kai antstolis pradėjo priverstinį išieškojimo procesą, reikėtų suteikti antstoliui visą informaciją apie savo turtinę padėtį ir pajamas. Tai sumažins mokėtinas išlaidas už antstolio kontoros darbą renkant šią informaciją iš kitų institucijų bei valstybės registrų. Gali būti naudinga tartis su išieškotoju ir antstoliu dėl skolos mokėjimo dalimis.

Detalūs vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 1, 2 ir 3 lentelėse. Vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. Teisės aktą galite rasti svetainėje www.antstoliurumai.lt, teisės aktų skiltyje.

5. Nelaikykite bankroto „vaistu nuo visų skolų“.

Svarstantiems fizinio asmens bankroto galimybę vertėtų išlikti racionaliems. Svarbu suvokti, kad bankrotas nėra besąlygiškas visų išieškojimo procedūrų stabdymas ar skolų nurašymas.

Nors Civilinio proceso kodekso 626 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas yra vienas iš privalomų antstolio vykdomos priverstinio išieškojimo bylos stabdymo pagrindų, šios įstatymo nuostatos nereikėtų laikyti garantija, kad priverstinis skolų išieškojimas toliau nevyks.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką antstolio pradėtos ir bankroto proceso atveju sustabdytos priverstinio vykdymo procedūros gali būti atnaujinamos ir baigiamos, jeigu tokį leidimą duoda asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę. Pavyzdžiui, gali būti tęsiamas iki bankroto pradėtas priverstinis skolininko turto pardavimas iš varžytynių.

Kitas svarbus aspektas – kad bankroto procesas negali sumažinti asmeninio pobūdžio prievolių naštos. Baigus asmens bankroto procesą, nėra nurašomi reikalavimai atlyginti suluošinimu, kūno sužalojimu padarytą žalą ar žalą dėl asmens mirties, taip pat reikalavimai mokėti išlaikymo išmokas, sumokėti valstybei baudas už administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas. Bankroto proceso metu šie reikalavimai tenkinami pirmąja eile, o jei nebūtų visiškai patenkinti įgyvendinant nemokumo planą, tai, pasibaigus bankroto procedūroms, tokių skolų išieškojimą vėl galėtų vykdyti antstoliai. Todėl daugeliu atvejų greičiau atsisveikinti su antstoliais gali padėti ne skubėjimas bankrutuoti, bet aktyvus asmens bendradarbiavimas su antstoliais ir pastangos bent iš dalies dengti skolas.



Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!