Skelbimai

Įspėjimo ženklai iš Briuselio: kitais metais Lietuvos iždo perteklius išnyks kaip dūmas

Aplinkinės valstybės augo ir augs sparčiau, o šalies iždo perteklius, už kurį valdžia iki šiol kabinosi medalį, bus ištrintas jau kitąmet, rodo naujausios Europos Komisijos prognozės. Papildomą riziką gali kelti valdžios noras paišlaidauti – tokiu atveju gali grėsti ir deficitas.

Mato Miežonio / 15min nuotr. / Pavasarinis lietus Vilniuje
Mato Miežonio / 15min nuotr. / Pavasarinis lietus Vilniuje

Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, savaime „minusas“ nebūtų blogai – reikia investuoti į ateities gerovę, bet ne „pravalgymą“. Pagal ekonominį augimą Lietuvai gresia „autsaiderės“ etiketė regione. Ir šiemet, ir kitąmet, sparčiau už Lietuvą augs Latvija, Estija, Lenkija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Slovėnija, Kipras.

Žinoma, išsivysčiusios Vakarų ir Šiaurės Europos šalys augs lėčiau, tačiau Vidurio ir Rytų Europos regione aplenksime galbūt tik Čekiją, rodo Europos Komisijos (EK) prognozės. Anksčiau į tai, kad pernai Lietuvą lenkė kaimyninės valstybės, atkreipė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Dar vieną nerimo signalą EK siunčia dėl viešųjų finansų – biudžeto pajamų kitąmet vos pakaks padengti reikalingoms išlaidoms, balansas bus nulinis. Jei Lietuva prisiimtų daugiau įsipareigojimų, tektų didinti skolas.

Iki šiol valdžia gyrėsi, kad Lietuvos fiskalinė drausmė yra viena geriausių, bet EK prognozės rodo, kad bus šalių, kurios tuo pat metu ir augs sparčiau nei Lietuva, ir kaups perteklių savo aruoduose. Pavyzdžiui, Slovėnija ar Bulgarija.

„Numatoma, kad Lietuvos nominalusis biudžeto perteklius, kuris buvo išlaikomas trejus metus iš eilės, iki 2020 m. išnyks. Ankstesniais metais buvo vėluojama užregistruoti kai kurias išlaidas pagal kaupiamosios apskaitos principus, todėl ateinančiais metais valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei anksčiau planuota. Be to, darbo apmokestinimo reforma neigiamai veikia valstybės pajamas. Todėl valdžios sektoriaus perteklius turėtų sumažėti nuo 0,7 proc. BVP 2018 m. iki 0,3 % BVP 2019 m. Prognozuojama, kad 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetas bus subalansuotas“, – teigiama EK prognozėje.

EK netgi vertina, kad Lietuvos paskelbtas pernykštis biudžetų perteklius yra išpūstas, kadangi į jį neįtrauktos tam tikros vėluojančios išlaidos. Mažesnis darbo jėgos apmokestinimas ir didesnės valdžios sektoriaus išlaidos turėtų mažinti valdžios sektoriaus perteklių.

EK paskelbtos prognozės yra prastesnės nei oficialios

Finansų ministerijos, kuri Stabilumo programoje vertina, kad kitąmet vis dar bus išlaikomas perteklius. EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikai augant virš potencialo, struktūrinis biudžeto deficitas atsirems į įstatyme numatytą ribą – 1 proc.

Kur pradingo pinigai?

Finansų ministerija balandžio pabaigoje pristatydama Stabilumo programą tikino, kad kasmet bus siekiama išlaikyti biudžetų perviršį ties 0,2 proc. BVP ir kaupti juos rezervų pavidalu. Pagal EK prognozę, kitąmet tokio perviršio nebus. Finansų viceministrė Miglė Tuskienė patikslino, kad EK įvardintas vėluojamų išlaidų registravimas susidaro dėl karinės įrangos įsigijimo – pinigai jau sumokėti, bet įranga Lietuvos dar nepasiekė, o į statistiką faktas įtraukiamas tik tuomet, kai įranga faktiškai pristatoma, o ne kai sumokami pinigai.

„EK paskelbta valdžios sektoriaus nominalaus balanso prognozė ir Finansų ministerijos to paties rodiklio projekcijos iš esmės nesiskiria. Abi institucijos prognozuoja nominalų perteklių 2019 metais. 2020 metais FM ir EK numato pertekliaus sumažėjimą. Tokie prognozuojami rodikliai atitinka ES ir Lietuvos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles. Vyriausybė, šių metų balandžio 24 d. patvirtinusi Lietuvos Stabilumo 2019 metų programą, įsipareigojo siekti perteklinio valdžios sektoriaus“, – teigia M.Tuskienė.

Po mokesčių reformos, kol „Sodroje“, savivaldybėse bus perteklius, viešojo sektoriaus finansavimui naudojamas valstybės biudžetas išliks deficitinis – dėl to Lietuva, kaip ir kasmet, skolinsis valstybės biudžeto deficitui padengti, taip pat kitoms reikmėms (pvz., senai skolai perfinansuoti).

„Tačiau dėl palankių aplinkybių finansų rinkose, augančio BVP, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vis mažės nuo 34,2 proc. BVP 2018 m. iki 32,9 proc. BVP 2022 m.“, – ramina M.Tuskienė.

Kas tas struktūrinis balansas ir kodėl čia minusas?

Seimas yra nustatęs vidutinio laikotarpio tikslą, kad 2019-2021 metais struktūrinis deficitas siektų ne daugiau kaip 1 procentą. Pagal EK prognozę, Lietuva remiasi į šią ribą, ir ši prognozė taip pat prastesnė nei Finansų ministerijos.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paaiškina, kad struktūrinis biudžeto deficitas nuo faktinio skiriasi tuo, kad biudžeto pajamos ir išlaidos lyginamos su potencialiu BVP, o ne faktiniu.

„Kuomet ekonomikos augimas viršija potencialą, tai mes, žiūrėdami į finansus, deficito nematome, matome perteklių, kaip yra dabar. Bet jei ekonomikos augimas grįžtų iki potencialaus, sulėtėtų, tai susiformuotų biudžeto deficitas“, – paaiškina N.Mačiulis.

„Vidutinio laikotarpio tikslas yra rodiklis, kuris užtikrina, kad šio rodiklio besilaikančios šalies finansai bus tvarūs – skola neišaugs virš 60 proc. BVP“, – paaiškina M.Tuskienė.

Anot jos, tokį tikslą Seimas nustatė, įvertindamas ES šalių tarpvyriausybinio susitarimo – Fiskalinės sutarties nuostatas ir tai, kad Lietuvos valdžios sektoriaus skola yra gerokai mažesnė nei 60 proc. BVP bei Lietuvos ilgalaikio tvarumo rizika yra maža. Lietuva yra įsipareigojusi, kad gerais ekonominiais laikais struktūrinis deficitas nuolat mažėtų, kol bus pasiektas perteklius.

„Vyriausybė, planuodama biudžetus, kasmet užtikrina, kad šios taisyklės būtų laikomasi – struktūrinis balansas gerėtų. Atkreipiame dėmesį, kad tiek EK, tiek kitos tarptautinės institucijos (Tarptautinis valiutos fondas, EBPO, tarptautinės kredito reitingų agentūros) teigiamai vertina Vyriausybės siekius vykdyti fiskalinę politiką orientuotą į tvarius valdžios sektoriaus finansus“, – sako M.Tuskienė.

Anot jos, Lietuva yra tarp tų ES šalių, kurios faktiškai laikosi fiskalinės drausmės taisyklių bei įgyvendina pastaraisiais metais visoms Euro zonos šalims teiktas rekomendacijas: palaipsniui kaupti fiskalinius rezervus, nedidinti skolos, vykdyti struktūrines reformas, kurios turėtų teigiamą poveikį valdžios sektoriaus finansams ir ekonomikos augimui ilguoju laikotarpiu.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valstybės finansai yra pavyzdiniai ir būtų galima pasinaudoti žemomis palūkanomis investicijoms – bet ne pravalgymui.

„Mano kuklia nuomone, šiuo metu Lietuvos valstybės finansai yra pavyzdiniai ir juos kritikuoti tikrai labai sudėtinga. Vis tiek yra biudžeto perteklius didesnis ar mažesnis, net jei jis bus mažesnis nei dabar skelbiama, vis tiek biudžeto perteklius trečius metus iš eilės. Ir tokiu valstybės finansų valdymu gali pasigirti labai mažai ES valstybių“, – sako N.Mačiulis.

Anot jo, Lietuva galėtų turėti didesnį biudžeto deficitą ir didinti investicijas, pvz., į svarbią infrastruktūrą.

„Per didelis biudžeto perteklius turi ir neigiamų šalutinių pasekmių – mes gyvename truputėlį kitokiame pasaulyje, kai yra neigiamos palūkanos. Per daug taupyti ir per daug veržtis diržus, kai valstybė gali skolintis už neigiamas palūkanas, nėra prasmės“, – sako N.Mačiulis.

„Akivaizdu, kad padidinti pensijas ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus skolintomis lėšomis – tai jau čia būtų labai prastas sprendimas. Nes tai vienkartinis sprendimas, kuris potencialaus augimo ateityje nesukuria, jis tik sukuria skolos naštą.

Vienintelė sritis, kuriai galima skolintis ir naudotis šiuo žemu palūkanų laikotarpiu – tai būtent tokios investicijos, kurios išspręstų šalies struktūrines problemas ir padidintų jos augimo potencialą ateityje. Tai gali būti ir kažkokia kieta infrastruktūra, pvz., susisiekimo sektorius, ar energetikos tinklų atnaujinimas, galbūt kažkokios valstybinės investicijos į 5G tinklą – čia tikrai galima rasti daug sričių, kur investicijos į infrastruktūrą pagerintų verslo sąlygas, padidintų patrauklumą investicijoms ir sukurtų potencialą kurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų“, – paaiškina ekonomistas.

Jis išskiria švietimą kaip sritį, kurioje struktūrinė reforma būtina, norint didinti švietimo kokybę: „Tiesa, čia labiausiai trūksta ne pinigų, o idėjų ir iniciatyvos“.

Pasak N.Mačiulio, nėra jokio skirtumo, ar Lietuva turi pusės procento BVP perteklių, ar turi subalansuotą biudžetą, ar turi pusės procento biudžeto deficitą.

„Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, skolinimosi kaina yra neįtikėtinai maža, net 10 metų laikotarpiui gali pasiskolinti už mažiau nei 1 proc. Mes įpratę galvoti, kad valstybės skola yra savaime blogai – nes našta. Bet kai palūkanos yra nulinės ir neigiamos – tai nėra našta, tai yra neišnaudota galimybė paskatinti, sukurti didesnį potencialą augimui ateityje. O turint omenyje neigiamas demografines tendencijas, neišspręstas struktūrines problemas, aplinkosaugos, švietimo reformas, kurias reikia įgyvendinti, tai mums čia reikėtų galvoti, ne kaip dar labiau padidinti biudžeto perteklių, o kaip geriau protingai panaudoti lėšas ateities potencialo kūrimui“, – siūlo N.Mačiulis.

R.Budbergytė: žada didinti pensijas, bet iš kokių lėšų?

Buvusi finansų ministrė, Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė įspėja, kad šiuo metu Lietuva turėtų elgtis apdairiai. Nors šalies finansai abejonių nekelia, nerimo kelia valdžios sprendimai susimažinti pajamas, kai reikia didinti pensijas ir algas.

„Man taip ir pasirodė, kad tas perteklius popierinis, tai va ir pasirodė, kad Krašto apsaugos ministerija pirkosi techniką, o išlaidos nebuvo įtrauktos. Jie visą laiką gyrėsi, o šiandien situacija tokia, kad tai buvo netiesa. Nereikėjo džiūgauti. Vyriausybė dėl mokesčių reformos dabar gauna mažesnes pajamas, per daug išlaidauja pagal tai, kokia šiuo metu yra būklė“, – vertina R.Budbergytė.

Anot jos, ekonomikai lėtėjant Lietuvai reikės siekti, kad biudžetas būtų labiau subalansuotas.

„Mūsų valstybės skola yra 17 milijardų eurų, pakankamai nedidelė, lyginant su kitomis valstybėmis ES ir euro zonoje. Bet kokiu atveju, mums vis dar reikia mokėti labai dideles palūkanas už per krizę paimtas paskolas. Mes iki šiol permokame ir ta skola valstybei yra našta, ir lėšos negali būti panaudotos žmonių interesams. Apie ką bekalbėsi, visos sritys finansuojamos iš biudžeto, o pirmiausia – socialinė apsauga“, – sako R.Budbergytė.

Anot jo, nerimas kyla dėl neaiškumo, kaip keisis pasaulio ekonomika.

„Tikrai negalėčiau pasakyti, kad fiskalinis tvarumas būtų keliantis didelį nerimą. Manau politika yra pakankamai atsakinga. Bet lėtėjimas numatomas, ir EK tai aiškiai pasako. Mes būdami maža atvira rinka nežinome, kas gali atsitikti pasaulyje, ir šitoje vietoje reikia labai atsakingai, labai apdairiai elgtis“, – sako R.Budbergytė.

Ji pastebi, kad kandidatai į prezidentus, žadėdami didesnes pensijas, nemini, iš kur paims daugiau pinigų.

„Kalba kandidatas į prezidentas, kad padidins pensijas iki 400 eurų (tiek padidinti pensijas žada premjeras Saulius Skvernelis, o socialdemokratų kandidatas Vytenis Andriukaitis siūlo pensijas didinti iki 500 eurų per kelis metus, – red. past.), iš kur tie pinigais bus imami? Tikriausiai iš valstybės biudžeto, iš tų pačių net skolintų lėšų. O žmonių pensijos yra labai mažos, jiems tikrai reikia tas pensijas didinti. Bet visa tai veda prie abejonių dėl fiskalinės politikos tvarumo. Mes turėtume apdairiai elgtis“, – vertina R.Budbergytė.

Nepanašu į anticiklinę politiką Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas patikina, kad fiskalinio pertekliaus mažėjimo scenarijų numato ne tik EK, bet ir Finansų ministerija, taip pat ir Lietuvos bankas.

Anot jo, pertekliaus sumažėjimas iki 0 dar nėra deficitas, todėl nereikėtų skubėti įžvelgti rizikų skolai.

„Įvertinti iždo politikos atsakingumą galima keliais aspektais. Vienas iš jų yra fiskalinio tvarumo ir fiskalinės politikos anticikliškumo (t.y. kai fiskalinė politika padeda sumažinti ekonominės raidos svyravimus) aspektas. Fiskalinė politika turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į ekonomikos ciklą ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu turėtų būti ribojanti (arba bent jau neutrali), o ekonomikos nuosmukio laikotarpiu – skatinanti (arba bent jau neutrali)“, – aiškina ekonomistas.

Anot jo, pagal EK pateikiamus skaičius, panašu, jog EK numato Lietuvos fiskalinę politiką 2019-2020 m. būsiant neutralią.

„EK prognozės nieko kokybiškai naujo, ko nebūtų anksčiau minėję kitos institucijos, nepasako. Esminė žinia, kad ekonomikos plėtra lėtės, tam įtakos daugiausia turi neramumai pasaulyje ir dėl to kenčianti užsienio paklausa Lietuvos prekėms ir paslaugoms. Be kitų veiksnių, lėtėjanti ekonomikos plėtra neigiamai veiks ir fiskalinį balansą, dėl to numatomas pertekliaus mažėjimas“, – sako V.Tuzikas.

15min.lt


Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!